Centralizavimas ir dozavimas

Kaip nuskurdo mano organizmą aptarnaujančios sistemos. Kai mokiausi universitete mano centrinė nervų sistema buvo aprūpinama centralizuotai viskas buvo funkcionalu ir konkurencinga, nors jau tada jaučiau būsimo nuskurdimo požymius ir gaudavau gan vidutiniškus pažymius. Patekęs dirbti metalo štampuotoju į gamyklą patyriau agresyvų triukšmų poveikį, kas ženkliai nusilpnino centralizuotą tiekimą ir studijuoti toliau aš nebepajėgiau. Galutinį smūgį padarė sesers mirtis. Manau, kad sesuo buvo dengusi nemažą dalį tų agresyvių poveikių, kuriuos buvau patyręs ir dabar tebepatiriu. Prireikė nemažai pastangų sprendžiant kryžiažodžius ir lavinantis per mankštinimasį, kol dabar esu palaikomojoje dozavimo formoje. Galva užblokuota kažkokio spinduliuojamo spengiminio poveikio, kuris turi pasekmių ir širdžiai - dalis ir taip skurdokos energijos nukeliauja kažkokio vampyravimo kryptimi. Per balsus aš girdžiu kažkokius veikėjus, kurie veikia mane diskriminaciškai ir niekaip nepaleidžia iš dozavimo gniaužtų. Na bet su kiekvienu rytu keliantis ir darant mankštą bei vykdant pastangines užduotis yra vilties, kad mane blokuojantys veikėjai susiprotės iki centralizacijos atsatymo - tada tikiuosi atgauti savo kūrybiškumą ir sugeti bent rašyti mokslinę fantastiką. Dabar gi net ilgėliau paskaityti yra sunku. Reikia neužmiršti ir mano lankomos reabilitacijos įstaigos tiek proeblematiškumo tiek palaikymo - nemažai to poeveikio keliukų susieina ir į ją. Matau, kad man nelabai pasisekė atskleisti centralizuotumo funkcionavimo aspektą ir tik gana paviršutiniškai perėjau savo biografijos duomenimis. Antra vertus yra grėsmė nusivažiuoti į nelabai suprantamą terminologiją, tad šiame paprastume yra šiokio tokio racionalumo.

Kibernetinis pajungimas

Visi tie miego nesklandumai priaugo iki tokios išvados, kad per miegus esu kibernetiškai pajungiamas - tokiu atveju aš miegu prasižiojęs ir mane ginantys balsai už tai pakelia triukšmą mane prižadindami - tokiu būdu aš tai ir supratau. Tai egzistavimą išnaikinantis dalykas ir tiems pajungikams, kurie tai atlikinėja su manimi naktimis gresia išnykimas - jie jau yra nebeegzistavime skirtingai nuo gyvybės esančios Žemėje. Mes gyvieji skiriamės nuo tų dirbtinių kibernetų, kuriuos aš čia taip pajutau. Bet nuo to pajungimo išnykimas gresia ir mums - pajungiamiesiems, jeigu mes nespėjame atsistatyti. Tame gyvybės ryšyje esu ne aš vienas ir čia vyksta kibernetinis atakavimas į apie mane egzisuojančią gyvybės grandį. Sako, kad buvusi pasaulio stogo vija ir vėl nebegzistuoja, bet ją dar galima atkurti. Toks dalykas kraupiai besidedantis su manimi atrodo labai nejaukiai ir dar nejaukiau yra tai, kad galuotis tenka gan vienišai. Nei įrodyti, nei patikrinti šių savijautos faktelių gali nepavykti - vien tik neapibrėžti gandai ir aplinkinių ignoracinis elgesys. Netgi konkretus mano negalavimas yra gan subjektyvus ir dar nežinau ar kas nors gali jį užregistruoti - t.y. cypimus mano ausyse ir galvoje, nors šiaip matosi, kad su manimi kažkas negerai. Paprasčiausiai sakant mane kažkas energetiškai vampyruoja, gal būt tai yra susijęs su kompiuterine technika, kuri šitaip tyčia ar atsitiktinai man užsikrovė. Ir aš pastebiu, kad kai kuriems aplinkiniams ar subjektams labai nesinori mane nuo to išvaduoti. Na bet šokias tokias pagalbos apraiškas aš pastebiu ir šioje dėmesio apleistoje pakalnėje tik jos kiek neįprastos paaiškinti dėl keistos terminologijos. Vis gi tas mano frontelis atoro labai trapus ir nežinia kuo gali baigtis.

Neprigyjantys daigeliai

Šianakt vėl buvo miego nesklandumai. Atrodytų kas čia tokio. Iš ryto atsikėliau ir kasdieniškai atlikinėju darbelius namuose. Na kaimynas dar pjauna rąstus ir skaldo malkas su to darbo garsais benaikindamas mano sveikatą. Šiek tiek paskauda, padepresuoju, gaudausi su gadinama atmintimi. Tik pastabėlė ties tuo "be". Jeigu per naktį būčiau normaliai ilsėjęsis jo gal ir nebūtų buvę. Tai reiškia, kad kažkokie subjetai nedavę man normaliai atsigauti tuo pačiu realiai sunaikino tam tikras mano erdvės struktūras. Buvau nubudęs - per snūdą girdėjau garsinius ūžesius jaučiau nuo jų išblaškomą miegą. Ir teigiamiemsiems astralams labai aišku, kad po tokio naikinimo čia daug ko neliktų. Dabar tai daug nesijaučia, bet atsatomoji sapnų karalystės galia pas mane pastoviai pakertama. Gal būt tai ne fatališka - kukriniksija čia taiko savo priemones pavyzdžiui taip vadinamą "bezalaberį" (jo specifinio aiškinimo dabar neteiksiu). Sako, kad tokiu naikinančiu tikslingumu veikiama tik prieš mane. Kažkas labai užsisipyręs ir atkaklus teikia man pastovius rūpesčius su štai tokio pobūdžio kova. Reikia stengtis kažkaip gelbėti tą efemerišką sapnų egzistencijos galią. Bet labai kvailai gali atrodyti, kai tenka kalbėtis su, atrodytų, tuščiu dangumi. Na iš ten kažkas atsako, su kažkuo ginčijuosi, bet greito teigiamo rezutato tikėtis neverta - mano pgeidaujama pozicija pastoviai nubloškiama kažkokių čia įsitaisiusių interesantų. Bandoma jiems aiškinti, kad jie puspročiai ir nusikalstantys, bet tai juos labai inertiškai pasiekianti informacija - jie linkę kukrinkiksijos teiginiais netikėti. Tai jiems kažkaip savaime niegiasi. Girdžiu niūrias prognozes apie tą nesiliaujančią destrukciją, esu pastoviai veikiamas cypimo galvoje, kuris numuša nemenką dalį darbingumo ir pastresuoja. Bet štai kokios nors pagalbos ar paramos iš kokių nors institucijų, atrodo, sulaukti nerealu. Čia lyg tai yra viso pasaulio stogas, o pareigybiniai jo subjektai nesiteikia parašyti nė komentaro.

Ir vėl netiesiogiai

Šiandien kaimynas vėl atsivežė krūvą rąstų ir aišku, kad turės juos supjauti mano pašonėje. Aplinkiniuose kiemuose jų pridygę kaip grybų po lietaus ir juos pjaunantys darbuojasi net naktimis - niekaip negaliu kaip reikiant išsimiegoti ir kažkokie kvaili sprendikai mano visiškai eliminuoti miegą kaipo tokį. Kukriniksija čia jau skelbia nebūtį, nes be to miego nėra egzistencijos. Sako, kad mane su tais pjovimais jau visiškai "supylę" - kažkokios mano egzistavimo struktūros taip suniveliuotos, esu beveik pastovioje depresijoje, kuri tepalaikome ties pkantumo riba. Tiesa, per balsus tai yra gana aktyviai nagrinėjama ir aiškinamasi kas ir kaip tai pridirba, bet tieiogiai prie tų kaimynų net prisiartinti baisu. Galiu tik baimingai paklausti kada baigs darbą, kad triukšmui nurimus galėšiau grįžti į namus. Šiaip tai prie jų dar galima kabinėtis teisminiu keliu - mėginti matuoti triukšmo lygį, skambinti policijos budinčiam, jei dirba naktį, kelti klausimą dėl greta stovinčios automobilinės estakados. Bet viso to labai nesinori, nes jie sukūrę tokį blokavimą, kad jaučiuosi tais atvejais labai baimingas ir neplaiko net artimieji. Sakoma, kad su kaimynais tokiu būdu geriau nesipykti, tad visas tas klausimas nagrinėjamas netiesioginiu būdu - per mistiškuosius oficialios medicinos ignoruojamus balsus. Štai ir skamba mano apylinkė nuo visas kalbas mokančio "aido" darbavimosi.

Juoko kambarys

Atsimenu iš senų laikų animacinio filmuko "Na palauk" juoko kambario sceną, kai vilkas su zuikiu patenka į kreivų veidrodžių atrakcioną ir juos rodo visaip iškreiptus - tai storus tai plonus ir dar kitaip. Tas atrakcionas skirtas smagiai pasijuokti iš tokių veidrodinių iškraipymų. Bet pasižiūriu aš pro savo langą į tai kas gyvena kaimynystėje ir pamatau stebėtinas analogijas - vienas kaimynas storas kaip bačka, kitas ilgas ir išstypęs ir dar galima pristebėti visokių kreivumų. Bet tie kreivumai yra ne tik kūnuose - ir sielose. Tie kaimynai ir jų analogai imitatoriai, ne retas yra nusigėrę latrai ir priekurčiai - čia nuo vietinių pjūklinių mechanizmų siautėjėmų vyraujantis susirgimas. Kukriniksijai tai tikra bėda - niekaip jiems negali išaiškinti savų idėjų - nuo kurtumo jie nusiklauso ir viską supranta savaip, kartais vos ne priešingai. Šitaip užsidaro užburtas ratas - bedirbdami jie apkursta ir ima manyti, kad šitaip gydosi dar labiau kursdami. Su tuo savo nusiklausiniu manymu jie tam gydymui pasijungia ir aplinkinę erdvę su joje pasitaikančiai tokiais subjektais kaip aš ir pradeda manyti, kad tai yra jų bėdų šaltinis, kurį rekia išnaikinti. Taip jie pradeda pjauti šaką ant kurios sėdi. Ir tie pjovimo mastai pradeda darytis grėsmingi iškraipydami erdvę kaip kreivi veidrodžiai. Tas ir atsispindi mano kaimynystės žmonių figūrose ir protuose. Nors mirk iš juoko kaip tai kukriniksijai atrodo kvaila ir kaip ji niekaip negali nieko apie tai padaryti. Būtų juokinga, bet su kiekvienu jų nuspratingumo šuoru čia esanti sveikatos šaka plonėja ir plonėja tuo keldama isteriją supratingiesiems. Sudėtingiau yra tai tai, kad čia galioja "matrioškų" dėsnis - tie pjovikai pradeda šį ta suprasti, bet negali nutraukti savo veiklos, nes virš jų esenatieji šitaip užsisako irgi klaidingai manydami - ten taip pat įvykęs "kreivasis" manymas. Ir pasidaro nejauku, kai pagalvoji kaip toli veda ta kreivumo rankovė.

Su priešdėliu "be"

Mano bėdos kronikos komentaruose atsirado dar viena bejėgiškumo srovė. Tai vis tie paslaptingieji "jie" yra tokie nesuvaldomi, kad viskas tik belieka po "jų" poveikio. Belieka beegzistuoti. Skamba kažkaip kalambūriškai, bet vis dėl to tai iš tikro reiškia, kad pradingsta reiškminga egzistencijos dalis. Manote jie tai daro specialiai? Kukriniksija vis dar negali garantuotai atsakyti į šį klausimą. Aišku, kad jie tai pridirba iš kažkokios baimės vadinados "bi" nuo žodžio "bijojimas". Jie stačiai tuo bi muša kur tik prieina ir sumuštos vietos lieka beegzistuoti. Tai yra nuostolis ir jo susidarymas tikrai nuskurdina mūsų egzistenciją. Tai yra "šalto ginklo užtaikymas" ir jo poveikį pastoviai patiriu savo kailiu, kad ir nuo kaimynų birbinimo grandiniiais pjūklais. Sako, kad kai kas pasitenkina tik tokiu gyvų organizmų kankinimu. Kažkoks anonimas per "balsinį atmosferos ryšį" pareiškė, kad tas "be" atsirado todėl, kad aš kažkaip pasiskundžiau. Mat yra nežinoma ar jie taip veikia būdami veiksnūs ar ne. O skųstis visą laiką tenka dėl metai iš metų trunkančio miego trikdymo. Vos ne chronometriškai tiksliai su tam tikromis koreliacijomis dažnai per pačius įmigius būnu drastiškai prižadinamas mįslingų kaimyninių jėgų. Lyg būčiau įsuktas į kažokį nelaimingą paros ratą, kuris yra akivaizdžiai sutrikdęs mano biociklus. Atsakingas už miego karalystę tėra tik dievas ir belieka šitaip kukuoti ieškant pagalbos nežinia pas ką. Tai yra jokia "sveiko proto" įstaiga nesiims rimtai svarstyti tokios problemos.

Apie olimpiadą

Prašuoliavo olimpiniai sportininkai ir išryškėjo kai kurie trūkumai nuo kasdienio sporto varžybų poveikio. Nepilnas kasdienybės išpildymas, apkarpymai, prieštaravimai rašomoms instrukcijoms. Kai kur atsirandanti ydinga praktika. Sportininkai su kuriais galima sieti tuos tūkumus. Sako,kad tokių pastebėjimų gali būti labai daug. Taip vadinamas pas mus ne visai tinkamas sportas. Persistengimai su preparatais siekiant kuo aukštesnių rezultatų, dažnoki dopingo atvejai. Nesveikas ažiotažas bent kai kuriais atvejais. Žinoma, klestint bedarbystei, tai vis geriau negu nieko, bet klaidų inercija šiuo atveju gali būti labai stipri. Geru žodžiu paminėkime Lietuvos sportininkus, kuriems tenka nelengva našta pakelti tarptautinę konkurenciją, kuri, kaip žinia, būna ne visada švari. Nors ir jiems galima surasti priekaištų. Pavyko pastebėti keletą mūsiškių pasirodymų: +Aleknos pastangas siekiant medalio, +Skujytės apamaudą, kad liko žemesnėje vietoje. +Meilutytės triumfą laimėjus auksą. +Asadauskaitės dėsningą pasisekimą. Kuklų mūsų krepšininkų pasirodymą iki 8-os vietos užėmimo.Ir kt. Susirūpinęs savo sveikata, įsitikinau, kad atsargi mankšta rytais man tikrai reikalinga - padeda atsilaikyti prieš pašalinį vaistų poveikį. Stiprina čia esančio ekologinio lygio parametrus ir yra papildomas argumentas prieš suįžulėjusios "aido" įkyruolius. Tektų parašyti odę nuosaikiam sportavimui ir visiems palinkėti neužmiršti fizinio aktyvumo naudos.