Jo ar jų?

_Tai toks centruotumo reiškinys. Centre yra jo, o aplinkui išsidėstę jų. Jo gali augti, plėstis, bet tas plėtimasis dažiausiai yra jų nukandamas ir pasilieka tik likučiai. Pas mane tai amžinai tik trejetas savijautoje – ketvertas išnaudojamas pagal jų "paskirtį". Jį nuėda triukšmai – aš tai vadinu jų užsinuodijimu. Triukšmai yra centruotai išsidėstę ir tikslingai eikvoja jo resursus. Imant laivo analogiją borte yra skylė ir bendrasis mūsų laivas yra gramzdinamas. Vyksata erdvės prasėdimo reiškiniai – aplink mane atsiranda depresija su pajutimu iš kur atakuojama ir prasodinama. Tai tam tikras erdvės pajuodimas ir apsunkimas. Tokios tos jų atsikandinėjimo pasekmės. Paradoksas yra tame, kad jie suvokia viską atvirkščiai. Jeigu man pagerėja – jo radiusas prasiplečia – jiems sumažėja užsinuodijomo ir prasideda pagirios, tad jie pradeda skubėti su atsikandimais, kad pasigerintų. Ir tokiu būdu pasidaro: kuo blogiau man tuo geriau jiems. Taip vadinamas jo-jo žaidimo efektas. Ant gumytės tampomas žaisliukas tai nutolsta tai vėl priartėja. Man buvo parodytas tas žaidimukas dar ankstyvjoe vaikystėje – tokie pavyzdžiai mane lydi visą gyvenimą, kad turėčiau informavimą jiems paveikti. Tai ir folkloriniai priežodžiai atsiradę tautoskoje. Pavyzdžiui – “kaip žirniai į sieną”. _Tas jo plitimas atsiranstų iš rekreacinės zonos – ji čia yra užgulta triukšmingų jų mechznizmų darbu ir su užsinuodijimo terpe. Kažkas iš etero pasakė – mes tą ratą uždėjome. Galima mėginti modeliuoti: jie randasi tam tikroje užsinuodijimo terpėje kaip kokiam marinate ir neįsivaizduoja kitokio egzistavimo – yra užmiršę sveikumą lyg kokie mankurtai. Tai reikškia, kad jie negali ramiai išbūti – reikalingi invalidiniai parametrai, kurie apkrauna sveikuosius ir triukšmais ir jų nesveikumo terpe. Keistumas yra tame, kad jie šitaip vagia sveikųjų energiją ir mano atvirkščiai. Patys būdami kalti kaltina sveikuosius, kad jiems mažina jų dalį. Ir kaip jie nesupranta, kad egzistuoja pagrindinės sveikumo ištakos. Aš čia ironizuoju: lyg tarp sveikumo ir ligos būtų trečias variantas kažkokia pusligė ar pusiau sveikumas. Tokiu būdu jiems turėtų paaiškėti, kad egzistuoja tik dvi pusės – sveikumo ir nesveikumo. _Bet jie to niekaip nenori pripažinti – matyt, nujaučia sau nepalankų rezultatą ir turi eilę būdų kaip jo išvengti. Tai ir aidinio skaitymo nutraukimo žodžiai ir nutylėjimai ir pradelsimai. Tai yra labai neprotinga ir netgi pavojinga, tačiau jie to nebijo ir netgi tuo didžiuojasi. Tai tam tikra neblaiviųjų didybės manija – jie laiko centru save, o ne planetą. Lyg visi kiti trukdytų jų nepriekaištingą sistemą, nors iš tikrųjų jie tėra našta mūsų planetai. Toks reikšmės apvirtimas jiems būdingas kaip koks atkrytis, kuris apgaulingai gelbėja juos nuo galutinės išvados priėmimo. Sveikatos ištakos jiems trukdo, todėl tuo blogiau joms. Toks juos ištinkantis monas dar vadinamas ir juoduoju mėnuliu yra prikli problema dar ilgai neišsispręsiančia. _Jie čia yra užlindę ir šitaip užblokavę jo. Jie čia atsirado per anksti ir per arti, nespėjus kaip reikiant priauginti ir priakumuliuoti jo energijos – jie nukandą viską iš pat pašaknų. Šitaip jie yra paragavę uždrausto vaisiaus ir kartą paragavę nebegali nustoti šlamšti. Sakoma – uždraustas vaisius yra saldesnis ir šis priežodis juos atitinka. Todėl pas mus yra paplitęs totalinis skurdas – greitas pavargimas ir poreikis ilgai ilsėtis dėl gyvybinių syvų trūkumo: juos greitai išeikvoja turintys žalingų invalidinių įpročių ir primeta tokius žalingus pasyvumus sveikiesiems, kurie priversti vergoviškai nešti tokią naštą. Žmonės dažnai nejaučia iš kur ateina tokia agresija – ligos diagnozuojamos kaip atsiradusios iš niekur, nes tik ekstrasensai gali pastebėti, kad mūsų atmosferoje yra tvyrančių kenkėjų. Pavyzdžiui depresiją gali sukelti jų užsinuodijimo įtaka į kitų smegenis. gal net kitas rimtesnes ligas – tikras to paplitimo mastas gali būti tik spėjamas. Eteryje buvo pasakyta, kad iš mūsų atimama kur kas daugiau – matosi tik nuostolių aisbergo viršūnėlė. Niekas nė neįsivaizduoja tikro nuskurdininmo masto. Kažkas pasakė, kad jie čia yra didžiausias įvartis visatai. _Dar vienas faktorius, kurį reikėtų paminėti, yra tam tikras jų ėjimas. Čia iškyla klausimas ant ko jie eina – ant pagrindo, kuris nuo to nukenčia, patiria žalą. Aišku, kad tai yra "jo" šaltinio pagrindas. O tas ėjimas jiems reikalingas kaip kokia pramogavimo forma – tai ir nuotykiai ir jų norų išsipildymas ir pasilengvinimas ir pagirių išvengimas. Sakoma: kas ten toks masteitis. Reiškia ten yra kažkoks nesurastas subjektas, su kuriuo dar neišeina derėtis. Mat toks ėjimas yra neigiamas dalykas ir neša minėtus nuosotolius. _Tad toks nepasidalinimas tarp jo ir jų yra problema, kuri atsiranda nuo jų nuomonės nekitimo ir įsitikinimo savo teisumu, nors jis yra klaidingas. Bet to sutvarkymas reikalautų radikalios ilglaikės programinės reformos, o jos išpildymui reikia įvykdyti eilę nepopuliarų sąlygų ir jos yra nelabai madingos. Tai būtų nelengvas atjunkymas nuo “jo” išnaudojimo su kertiniu posūkiu iš totalinio skurdinimo.

Estakada

_Po mano namo langu stovi automobilių remonto estakada. Ir ji yra čia kylančių triukšmų kertinis elementas. Štai dabar kaimynas joje remontuoja mašiną – pašlifuoja, pastuksena. Ir tai mane veikia. Tai stipriau tai silpniau ir šitaip man sugadinama visa diena – keliamas dirbtinis skaumingumas, stiprinimamas spengimas galvoje Ji čia yra lyg koks visų triukšmų dirigentas. Gali įsijungti ir tolimesni garsai iki pakrikimo atsiradimo. Tai žoliapjovės, rąstų ir kitos medienos pjovimo pjūklai, gręžimo aparatai, kalimo stuksenimai ir malkų skaldymas. Dar gali būti radijų ir kolonėlių garsus leidimas. Viską sunku suminėti, nes triukšmingų aparatų gali būti ir daugiau. Jie visi yra centruotai suderinti ir veikia kaip koks damoklo kardas – bet kada gali užkristi trikdydami mano sveikatą. Ir tai nėra ties vienu tašku pririštas reiškinys – jis dažnai mane lydi kur nors einant ar keliaujant ir jo kilmės šaltinis yra minėtoji estakada, kurioje ir gimsta ta triuškų centravimo pradžia prisegama mane lydėti. _Tai yra lyg koks pragaro darinys ir stebėtina kaip jis manęs visikšai nepražudo, mirtinai neužspeičia. Galima įtarti, kad jo šeimininkai supranta feodaiinį interesą – baudžiauninką reikia palikti gyvą, kad galima būtų jį energetiškai, per skausmus, vampyruoti. Čia dažnai gali pasireikšti taip vadinamos kraštinės sąlygos – privedimas iki kentėjimo galimumo ribos, po kurios tenka persiveikti ir laukti atlėgimo. Anksčiau tai kartais būdavo viršijama - tik paskutiniu metu atsirado toks suraeguliavimas. Jis mane išnaudoja pagal vampyrinę paskirtį – čia pas juos likęs toks energetinis rezervas, kuris paprastai būna reikalingas kasdieniniame gyvenime, bet beveik visada nueikvojamas. _Tas taip iš eterio pavadintas barškūjis pas mane ieško taip vadinamos aurinės žaizdos – tai tam tikri galvos skausmai ir depresija. Tai būna susieta tiesioginiais saitais ir su mano tuo siamo dvyniu, kuriam pastovia reikia depresinio peno. Estakados įsijungimas reiškia, kad pas mane bus sugadinta visa diena su minusu savijautoje. Jie šitap pasigamina sau energetinio iš vampyravimo ir laiko tai savo nekintama būtinąja dalimi. Jie ten randasi kaip kokioje baltojoje karštinėje – visą laiką girtutėliai ir išvengiantys pagirių jas suskaidydami atitinkamais triukšmais. Lyg kokie erdvės energetiniai parazitai. _Estakadininkai pradėjo kažkiek reaguoti į mano padėtį – barškininmas paskutiniu metu apstoja, vyksta visokie pabandymai. Bet kraštinės sąlygos mano savijautoje dar dažnokai pasitaiko – jie niekaip neišvengia pakenkimo. Netgi pagrindinis estakados šeimininkas lyg ir sutinka, kad jiems čia reikia sugrįžti iš separatinio darinio į centrumą su teisingu rekreacijos naudojimu. Tačiau vieno tokio sutikimo neužtenka – separato struktūra išplitusi ir sudėtinga, tad išgauti visų jos narių sutikimą gali dar ilgai užtrukti. Jie dabar linkę į feodalinį naudojimą – trejetas vis dėl to pasilieka tik ketvertas dar pastoviai išeikvojamas. O trejetų su minusais kiek apmažėję. _O tas šeimininkas kartais vadnamas permazonu – tai toks jo sugebejimas nieko nepaisyti, kai įsjaučia į savo estakadainį darbą. Tada nors kuolą ant galvos tašyk – savo triukšmavimo planą visada įvykdo ir jo veiksnumas šiuo atveju būna labai neaiškus. Aplinkiniai aidiniai balsai irgi panašiai užsispiria ir niekas negali pasakyti kodėl neįmanoma nustoti šitaip triukšmauti. _Aš mėginau apie tai pranešti atsakingoms institucijoms, bet be rezultatų. Tai lyg ir turėtų tirti „Visomenės sveikatos centras“, bet kai rašiau buvo kovido epidemija, o vėliau, matyt, pamiršo. Rašiau į buvusią svetainę „Tvarkau Vilnių“, bet gavosi komiškai – atsiuntė inspekotrę, kuriai pasakė, kad čia paremontuoja tik savo mašiną, o ji taip ir užskaitė. Atsiuntė atskymą, kad kaimyno kaltė nėra įrodyta ir nieko nedarė. Buvo kartą atėjęs vienas policininkas, kada kaimynas dažnai sau ruošdavo malkas iš rąstų – dabar taip žiauriai nebedaro. Kalbėjosi su tuo estakados šeimininku ir mane norėjo pasikviesti prie jo, bet mano reakcija buvo išgąstinga, tad įvyko tik apsikeitimas keliomis frazėmis per atstumą. Pasakiau, kad aš čia antagonis ir man geriau nesirodyti. Policininkas atsakė „kas pas tave per vieta“. Ir mane arčiau pasikviesti buvo keblu. _Galima būtų pradėti su tuo kaimynu mediaciją, jei jis sutiktų – gal tada tas klausimas greičiau pajudėtų. Dabar ji lyg ir vyksta, bet ne oficialiai, tad, įtariu, yra piktnaudžiaujančiai vilkinama. Kažkas iš eterio pasakė - „Skaityk mums užtaisęs, kad tai yra vilkinimas“. _Tai tiek tos kertinės estakados problemos. Kad ko nors imtis reikia paramos, kurios niekas nesuteikia – nėra supratimo kaip tai svarbu. Atrodo taip lyg tai būtų tik mano vieno neįgalumo problema dėl neleistino kaimynų triukšmo. Ir tik šitaip galima traktuoti tokį atvejį – visa kita tėra psichiniai tauškalai ar paistalai teisėsaugos požiūriu.