Kažkokie tipai, kuriuos girdžiu už lango aptarinėjant čia vykstančius reiškinius ėmėsi kažką reguliuoti. Ir atsikapstė iki dusulių kraštinės sąlygos. Ir nelabai suprantama ar jie tai daro iš kvailumo ar rimtai. Jie kažkokie “kvazimodiniai” – taip sakoma apie įnoringas asmenybės. Šalia jų esančios “fermalės” tai vadina pasileidimu. Ir ko tie žmonės neprisigalvoja, kad nereikėtų rimtai dirbti. Na juos čia dar kažkas pakontroliuoja – kaip tos vaikiško protelio būtybės sugeba šį tą nuveikti. Šiaip tai vis atrodo, kad tai yra sabotažinė veikla. Vargstu aš su jais šioje bėdų kronikoje, kol gal kada nors jiems atsiras daugiau protelio. Štai užblokavo ramų poilsį – visą valandą pragulėjau su dusulingumu ir menkai teatsigavau. Nutaisinėja jie mane šitaip beveik kasdien ir niekaip negaliu geriau ir laisviau pasijusti. Jie kažkaip bijo mane netgi palaisvinti nuo vargimo, kuris kyla per visokių mechanizmų keliamų garsų užterštumus. Taip ir egzistuoju su prislėgta vergavimo sveikata, kurioje gydytojai jau nustatė keletos ligų diagnozes, nors ko gero tai kažkoks garsinis organizmo išdrėskimas ir neleidimas jam sugyti. Sunkus tai vargimas lydintis mane ne mažą gyvenimo dalį. Ir kaip galėtume išsivaduoti iš tokio susidariusio stuporo? Priemonių lyg tai yra, pagalba vyksta, bet tai ilgalaikio atrėmimo būdai, kurie dar nesuskuba pasireikšti. O čia trūksta tik paprasčiausio susiprotėjimo. Nors girdisi taip komplikuotai, kad nežinia kur tą susiprotėjimą reiktų įdiegti – neišmanėlių suradimo nežinomasis x tolsta kaip horizontas.
2011 m. gruodžio 17 d., šeštadienis
2011 m. spalio 15 d., šeštadienis
Kam pateikti sąskaitą?
Vakar buvo Čekijos ir Lietuvos futbolo komandų susitikimas ir štai koks to susitikimo rezultatas – pas mane įvyko klastinga nemiga. Gal tai kokio nors įvarčio pasekmė. Visą naktį blogai miegojau ir tik 5 val. 40 min. išgirdau čirpinantį netoliese kažkokį grandininį pjūklą. Kažkoks diedas sako ėjęs pro šalį ir aptikęs, kad jam su tuo pjūklu einasi toks “či”. Tai kažkas taip užsisakė brangų kainavusį visą “nenarušį” – šitaip “sugebėjo” suskaičiuoti vienas kaimynas ar jo imitacija, kurių čia prisiveisė nemažai. Lyg tai būtų viešosios tvarkos pažeidimas – dirbta akivaizdžiai draudžiamu laiku, bet kaip pranešti apie tokį valkatinį nusikaltimą? Nustatyti pažeidėją atrodo beveik neįmanoma – kaip gaudyti vėją laukuose. Televizoriaus vedantieji iš “Labo ryto” sureagavo – tai amba kažkokiam klausimui ir sutiko, kad “tūpas mus amba”, bet tai vargu ar tiesioginis ryšys. Tai pas mane yra paskutinės instancijos reagavimas – gal kada nors suveiks ta tūpinė apmokėjimo forma. Kukriniksijos vėlės pavėluotai laksto išdavinėdamos tą atvejį ir nežinia ar sukčiai vėl čia neprisidirbs. Pas juos tai labai gražus, bet jie amžinai klaidingai pramano savo apskaičiavimus ir nelabai paiso įstatymų. Tikėtina, kad ir vėl įvyks koks panašus akibrokštas. Ir lyg tyčia užlūžęs interneto ryšys, todėl dabar negaliu publikuoti.
2011 m. rugsėjo 17 d., šeštadienis
Koks aš sirgalius krepšinyje
Mistinė televizoriaus ir kompiuterio įtaka – kas šiais laikais tuo netiki? Kompiuteryje stengiuosi nedaryti pražangų ir tikėtina, kad tuo padedu savo komandai. Žaidimas su televizoriumi rungtynių metu per tiesiogines transliacijas ir tai tikėtina, kad padeda. Bent jau taip apie tokius reiškinius atsiliepia tie mistiniai mano girdimi balsai. Nors jie padejuoja, kad tiesiogiai tai nėra pasiekiama, na bet per kažkokią dalį ta pagalba pavyksta. Kliauzės mano gyvenimo tvarkoje – tai gali būti vis uždėto krepšinio pozicinės pražangos. Štai dabar motina varo mane jai padėti ir turiu eiti nebaigęs šio teksto – laukia krepšinio rungtynės ir reikia iki jų suspėti. Tie prakeikti varžovai niekaip negali man atleisti.
2011 m. rugpjūčio 27 d., šeštadienis
Nesupratingųjų prisidirbimas
Anksti ryte dar beveik naktį mane prižadino gailus katytės kniaukimas. Ir supratau, kad todėl blogai pailsėjau kaip reikiant neišsimiegojau. Ir ko gero tai ne pirma mano tokia naktis – aš ir anksčiau girdėdavau darant juos tą draudžiamą jos sudorojimo procedūrą – tas gailus jos miaukimas pasibaigia kažkokiu klaikiu cypimu nuo skausmo ir nenormaliais pojūčiais mano organizme. Tada dar nesupratau atliekant juos kažkokią klaikią egzekuciją – pagal juos tai turėtų pagerinti miegą. Tik tie nusigėrę keistuoliai prisigalvoja tokių kvailysčių – tos katytės akivaizdžiai reikia pagailėti, bet jie užglušę jos kaip reikiant negirdi ir nesupranta, kad daro žiaurybę, kuri yra neleistina ir negalima. Ir toks jų veiksmas parodo kaip aš su jais kamuojuosi – kažkoks pas juos triukšmaujantis angeliukas kukriniksė pastoviai jiems kartoja, kad manęs nekamuotu su pilavojimu – ir iš kur jie ištraukė tą supylinėjimą aštriais mechanizmų garsais. Šioje šitaip jų okupuotoje planetoje jie įsitaisė tokį nelaiminginį, nuo kurio aš dabar esu pastovus ligonis ir kaip reikės pasveikti darosi gan keblu surasti. Jų užglušimas toks, kad net paprasčiausias frazes jie išsiverčia klaidingai ir kaip alkoholikai tenkinasi kenksmingais dalykais nesuprasdami, kad nepataisomai gadina ekologiją.