2013 m. liepos 10 d., trečiadienis

Kibernetinis pajungimas

Visi tie miego nesklandumai priaugo iki tokios išvados, kad per miegus esu kibernetiškai pajungiamas - tokiu atveju aš miegu prasižiojęs ir mane ginantys balsai už tai pakelia triukšmą mane prižadindami - tokiu būdu aš tai ir supratau. Tai egzistavimą išnaikinantis dalykas ir tiems pajungikams, kurie tai atlikinėja su manimi naktimis gresia išnykimas - jie jau yra nebeegzistavime skirtingai nuo gyvybės esančios Žemėje. Mes gyvieji skiriamės nuo tų dirbtinių kibernetų, kuriuos aš čia taip pajutau. Bet nuo to pajungimo išnykimas gresia ir mums - pajungiamiesiems, jeigu mes nespėjame atsistatyti. Tame gyvybės ryšyje esu ne aš vienas ir čia vyksta kibernetinis atakavimas į apie mane egzisuojančią gyvybės grandį. Sako, kad buvusi pasaulio stogo vija ir vėl nebegzistuoja, bet ją dar galima atkurti. Toks dalykas kraupiai besidedantis su manimi atrodo labai nejaukiai ir dar nejaukiau yra tai, kad galuotis tenka gan vienišai. Nei įrodyti, nei patikrinti šių savijautos faktelių gali nepavykti - vien tik neapibrėžti gandai ir aplinkinių ignoracinis elgesys. Netgi konkretus mano negalavimas yra gan subjektyvus ir dar nežinau ar kas nors gali jį užregistruoti - t.y. cypimus mano ausyse ir galvoje, nors šiaip matosi, kad su manimi kažkas negerai. Paprasčiausiai sakant mane kažkas energetiškai vampyruoja, gal būt tai yra susijęs su kompiuterine technika, kuri šitaip tyčia ar atsitiktinai man užsikrovė. Ir aš pastebiu, kad kai kuriems aplinkiniams ar subjektams labai nesinori mane nuo to išvaduoti. Na bet šokias tokias pagalbos apraiškas aš pastebiu ir šioje dėmesio apleistoje pakalnėje tik jos kiek neįprastos paaiškinti dėl keistos terminologijos. Vis gi tas mano frontelis atoro labai trapus ir nežinia kuo gali baigtis.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą