Jo ar jų?

_Tai toks centruotumo reiškinys. Centre yra jo, o aplinkui išsidėstę jų. Jo gali augti, plėstis, bet tas plėtimasis dažiausiai yra jų nukandamas ir pasilieka tik likučiai. Pas mane tai amžinai tik trejetas savijautoje – ketvertas išnaudojamas pagal jų "paskirtį". Jį nuėda triukšmai – aš tai vadinu jų užsinuodijimu. Triukšmai yra centruotai išsidėstę ir tikslingai eikvoja jo resursus. Imant laivo analogiją borte yra skylė ir bendrasis mūsų laivas yra gramzdinamas. Vyksata erdvės prasėdimo reiškiniai – aplink mane atsiranda depresija su pajutimu iš kur atakuojama ir prasodinama. Tai tam tikras erdvės pajuodimas ir apsunkimas. Tokios tos jų atsikandinėjimo pasekmės. Paradoksas yra tame, kad jie suvokia viską atvirkščiai. Jeigu man pagerėja – jo radiusas prasiplečia – jiems sumažėja užsinuodijomo ir prasideda pagirios, tad jie pradeda skubėti su atsikandimais, kad pasigerintų. Ir tokiu būdu pasidaro: kuo blogiau man tuo geriau jiems. Taip vadinamas jo-jo žaidimo efektas. Ant gumytės tampomas žaisliukas tai nutolsta tai vėl priartėja. Man buvo parodytas tas žaidimukas dar ankstyvjoe vaikystėje – tokie pavyzdžiai mane lydi visą gyvenimą, kad turėčiau informavimą jiems paveikti. Tai ir folkloriniai priežodžiai atsiradę tautoskoje. Pavyzdžiui – “kaip žirniai į sieną”. _Tas jo plitimas atsiranstų iš rekreacinės zonos – ji čia yra užgulta triukšmingų jų mechznizmų darbu ir su užsinuodijimo terpe. Kažkas iš etero pasakė – mes tą ratą uždėjome. Galima mėginti modeliuoti: jie randasi tam tikroje užsinuodijimo terpėje kaip kokiam marinate ir neįsivaizduoja kitokio egzistavimo – yra užmiršę sveikumą lyg kokie mankurtai. Tai reikškia, kad jie negali ramiai išbūti – reikalingi invalidiniai parametrai, kurie apkrauna sveikuosius ir triukšmais ir jų nesveikumo terpe. Keistumas yra tame, kad jie šitaip vagia sveikųjų energiją ir mano atvirkščiai. Patys būdami kalti kaltina sveikuosius, kad jiems mažina jų dalį. Ir kaip jie nesupranta, kad egzistuoja pagrindinės sveikumo ištakos. Aš čia ironizuoju: lyg tarp sveikumo ir ligos būtų trečias variantas kažkokia pusligė ar pusiau sveikumas. Tokiu būdu jiems turėtų paaiškėti, kad egzistuoja tik dvi pusės – sveikumo ir nesveikumo. _Bet jie to niekaip nenori pripažinti – matyt, nujaučia sau nepalankų rezultatą ir turi eilę būdų kaip jo išvengti. Tai ir aidinio skaitymo nutraukimo žodžiai ir nutylėjimai ir pradelsimai. Tai yra labai neprotinga ir netgi pavojinga, tačiau jie to nebijo ir netgi tuo didžiuojasi. Tai tam tikra neblaiviųjų didybės manija – jie laiko centru save, o ne planetą. Lyg visi kiti trukdytų jų nepriekaištingą sistemą, nors iš tikrųjų jie tėra našta mūsų planetai. Toks reikšmės apvirtimas jiems būdingas kaip koks atkrytis, kuris apgaulingai gelbėja juos nuo galutinės išvados priėmimo. Sveikatos ištakos jiems trukdo, todėl tuo blogiau joms. Toks juos ištinkantis monas dar vadinamas ir juoduoju mėnuliu yra prikli problema dar ilgai neišsispręsiančia. _Jie čia yra užlindę ir šitaip užblokavę jo. Jie čia atsirado per anksti ir per arti, nespėjus kaip reikiant priauginti ir priakumuliuoti jo energijos – jie nukandą viską iš pat pašaknų. Šitaip jie yra paragavę uždrausto vaisiaus ir kartą paragavę nebegali nustoti šlamšti. Sakoma – uždraustas vaisius yra saldesnis ir šis priežodis juos atitinka. Todėl pas mus yra paplitęs totalinis skurdas – greitas pavargimas ir poreikis ilgai ilsėtis dėl gyvybinių syvų trūkumo: juos greitai išeikvoja turintys žalingų invalidinių įpročių ir primeta tokius žalingus pasyvumus sveikiesiems, kurie priversti vergoviškai nešti tokią naštą. Žmonės dažnai nejaučia iš kur ateina tokia agresija – ligos diagnozuojamos kaip atsiradusios iš niekur, nes tik ekstrasensai gali pastebėti, kad mūsų atmosferoje yra tvyrančių kenkėjų. Pavyzdžiui depresiją gali sukelti jų užsinuodijimo įtaka į kitų smegenis. gal net kitas rimtesnes ligas – tikras to paplitimo mastas gali būti tik spėjamas. Eteryje buvo pasakyta, kad iš mūsų atimama kur kas daugiau – matosi tik nuostolių aisbergo viršūnėlė. Niekas nė neįsivaizduoja tikro nuskurdininmo masto. Kažkas pasakė, kad jie čia yra didžiausias įvartis visatai. _Dar vienas faktorius, kurį reikėtų paminėti, yra tam tikras jų ėjimas. Čia iškyla klausimas ant ko jie eina – ant pagrindo, kuris nuo to nukenčia, patiria žalą. Aišku, kad tai yra "jo" šaltinio pagrindas. O tas ėjimas jiems reikalingas kaip kokia pramogavimo forma – tai ir nuotykiai ir jų norų išsipildymas ir pasilengvinimas ir pagirių išvengimas. Sakoma: kas ten toks masteitis. Reiškia ten yra kažkoks nesurastas subjektas, su kuriuo dar neišeina derėtis. Mat toks ėjimas yra neigiamas dalykas ir neša minėtus nuosotolius. _Tad toks nepasidalinimas tarp jo ir jų yra problema, kuri atsiranda nuo jų nuomonės nekitimo ir įsitikinimo savo teisumu, nors jis yra klaidingas. Bet to sutvarkymas reikalautų radikalios ilglaikės programinės reformos, o jos išpildymui reikia įvykdyti eilę nepopuliarų sąlygų ir jos yra nelabai madingos. Tai būtų nelengvas atjunkymas nuo “jo” išnaudojimo su kertiniu posūkiu iš totalinio skurdinimo.