2024 m. rugpjūčio 8 d., ketvirtadienis

Lyg Siamo dvyniai

_Atrodo lyg prie mano organizmo yra priaugusių darinių. Vizualiai tai, aišku, nėra pastebima, bet vis dėl to yra funkcinis sisteminis įtakojimas įgavęs, net cikliškumo apraiškų. Čia galima išskirti eilę punktų kaip yra pakenkiamos mano organizmo funkcijos ir atkreipti dėmesį į priežastis. Pagrindinis veikėjas figūruojantis atmosferinėje erdvėje ir atitinkantis Siamo dvynio apibrėžimą yra Etonas. Šitaip aš jį pavadinau pagal erelio vardą, kuris lesė prirakinto Prometėjaus kepenis. Jis prasodina erdvę apie mano organizmą ir apsunkina savijautą. Ir tai yra įgavę chroniškas apraiškas – diena iš dienos tie patys depresiniai pojūčiai ir negalėjimas ilgai skaityti. Ir tai vyksta per tiesiogines sąsajas – aš jį giirdžiu suj uo ginčijuosi, mėgindamas apsiginti nuo blogos savijautos, bet jis pastoviai mane įveikia. Etonas randasi tam tikroje nuodų terpėje ir yra atrofiškai pakenktas iki mankurtiškumo – nesuvokia egzistencijos pagrindų ir linkęs atvirkščiai mane kaltinti parazitavimu. Tai ta nuodų terpė mane pastoviai siamiškai veikia. Etonas gali ją pastiprinti triukšmais, kuždesiais ir kitais čęmpionavimo atributais ir yra sucentravęs erdvę palink mane, kad pastoviai galėtų vampyruoti. Jis turi nemažai sąjungininkų – tai ir tiesioginiai kaimynai dirbantys su triukšmingais mechanizmais ir kitokios vėlės mėgstančios Etoną, jį palaikančios ir reguliariai pasimaitinančios mano aplinkos energija. Esminis tų parazituojančių bruožas yra sisteminis kvaišalų naudojimas – tai ir alkoholis ir narkotikai ir rūkymas. Jie tvoskia pagiriomis, kurios mane paveikia mažindamos darbingumą. Pastebėjau nuolatinį dėsningumą – kuo blogiau man tuo geriau jiems. Ir jie tai yra pavertę eksploatacine sistema su feodalizmo požymiais. Jie mane pastoviai baudžia, kad galėtų pasimėgauti kaip kokioje baudžiavoje. Bet daug maž išlaiko trejeto lygį. Tai reiškia, kad man nuolatos nėra gerai, bet būna artutinai pakenčiama ir kartais net pailsėti galima. _Išskirčiau dvi poveikio rūšis – tiesioginę ir neakivaizdinę. Tiesioginė veikia tiesiu taikymu - tai tie centruoti triušmai (kitokių nebūna) ir aplinkui tvyrančios pagirios-atliekos. Neakivaizdiniai poveikiai atsiranda lyg iš niekur – depresija be regimos priežasties, tingėjimas, mieguistumas, nemiga. Tai tokie dalykai, kuriems tvarkyti pasirenkamos medicininės ir dienotvarkinės priemonės, nes tikrosios priežastys yra paslėptos nuo mūsų juslių. _Aš, žinoma, įtariu, kad visos priežastys priklauso nuo Etono ir jo pakalikų – tai jie yra pavertę aplinkinę erdvę savo plantacija, kuri jiems tiekia katino dienų prabangą. Tai lyg kokia industrija su savo dėsniais ir tvarka. Išskirčiau pramogų prisikolekcionavimą ir jos atorodo labai patrauklios, įtikinamos taip, kad tampa jiems nebeatsiejama kasdienybe, be kurios nebeįsivaizduojama jokia egzistencija. Esu apkaltinamas to mažinimu ir papildomai linčiuojamas, kad kompensuočiau kentėjimu atsirandančius trūkumus. Mat plintant ramybei jiems sumažėja skaidymui reikalingi triukšmai ir jie lyg kokie pasiutę šunys pradeda pjauti ir mane. Aš juos vadinu neramuoliais, nes pasiraminimui jiems reikia skaidyti nuolat išryškėjančias pagirias – jos yra barjeras skiriantis nuo sveikimo. Kad pasveiktų jiems reikia persirgti pagirias ir atrofiją. Tai ši kliūtis skiria mūsų pasaulius tapusius tokia priešybių kova ir vienybe. _Etonas vadovaujasi tam tikru momentiniu dariniu ir nesiruošia pradėti jo sprendimo. Momentiškai tariami žodeliai tokie kaip „ni“ ir „ligi“ sukuria atmetimo efektą ir kaip jis taria taip ir padaroma. O padaromas blogis apvertimo būdu, kai mano sakymas išverčiamas atvirkščiai. Sakoma, kad gerais norais kelias į pragarą grįstas. Mano sakymo metodas tikslus, logiškas ir sieka gėrio kūrimo, bet mano siamo dvynys Etonas iškraipo tuos žodžius taip vadinamu peržavėjimu ir jam gaunasi blogio gijimas. Ir jis yra labai gajus, nes jiems tai yra vienintelis gerumo šaltinis pagrįstas įdingomis idėjomis tokiomis kaip atlygio gavimas skaidymu su triukšmu. Jie nevertina savo energijos gavimo būdo nei kainomis nei kiekiais tokiu būdu tapdami našta visatos pagrindui. Būdami atrofais jie patys neišsilaiko ir parazituoja sargdindami kitus. _Išeiti iš to momentinio darinio atrodo gan keblu, nes jie lyg kokiam kolapse yra užsiveržę ir netgi su žviegimu, jeigu yra jis yra kliudomas. Tenka pereiti prie tam tikros kasacijos ieškant kur yra jų marionetinimo šeimininkai ir sukėlėjai. Ir tenka stumtis lyg kokiam alpinizme, nes jie yra nelinkę bendradarbiauti ir užsisklendžias tylėjimu. _Ir taip diena iš dienos su jų keliamais atkryčiais ir klastingais klausimais tenka puškuoti su kukriniksės pagalba šiame blogį kuriančiame darinyje, kuris yra toks pagrįstas neįveikiamais alogikšumais. Ir nežinia, kada ateis tas posūkio į gėrį rytojus atnešiantis jiems lemiamą praregėjimą, kad ir jiems reikia išsilaikyti savo pačių atstatyta sveikata.

2024 m. vasario 20 d., antradienis

Atrofija

_Dabar aš galiu panagrinėti juodojo mėnulio subjektų atrofinio pakenkimo ypatybes. Priminsiu kas tai yra juodasis mėnulis – tai toks separatinis pajuodusių narių darinys, kuris niveliuoja gyvuosius organizmus ir žmones. Niveliavimas pasireiškia produktyvumo lygio mažinimu ar visai sumenkinimu. Pas žmones tai pasireiškia tuo, kad su amžiumi didėja atsilaikymo nuostoliai – jie priklauso nuo sukaupto potencialo ir įdirbimo, kas leidžia išsimokėti prieš juodojo mėnulio karminį veikimą. Juodojo mėnulio terminas pas mane atėjo iš astrologijos. Kaip koks efemeras jis niekur kitur neregistruojamas ir jo sukeliamus nuostolius galima pavadinti pagalvės mokesčiu – to niekaip neįmanoma įrodyti, bet jo blogumus patiria beveik visi. _Kaip supratote atrofija yra juodojo mėnulio subjektuose, su kuriais taip atkakliai ginčijasi manoji kukriniksija – aš ją manyčiau pavadinti tam tikra angeliuke, o juos – turinčiais velnių savybių. Tai atrofija padarė juos tokiais velniškais, kad jie tapo nepataisomais blogiečiais žalojančiais gyvybinę aplinką ir jos gyventojus. Pagaliau mes priėjome prie jų atrofijos ypatybių – tai yra mankurtizmas, kuriame labiausiai išreikštas yra proto pakenkimas. _Tie pakenkimo būdai – per apkurtimą, apžlibimą –yra toks jutiminis atbukinimas nebeleidžiantis adekvačiai vertinti tikrovę ir uždarantis iliuziniuose prasimanymuose. Ir tie prasimanymai būna labai tvirti, kuriantys apgaulingą principinę poziciją konfrontuojančią su teisingu padėties įvertinimu. Visas rinkinys pakenkimo ypatybių vadinamas žodžiu užsinuodijimas. Tai ir ilgalaikiai minėti atrofiniai pakitimai ir esamieji eigoje reikalaujantys detoksikacijos iš tokių būklių kaip gilios pagirios ir narkotinės priklausomybės. Tai yra ir baltoji karštinė, kurianti intensyvią aktyvumo priklausomybę ir neleidžianti nurimti bei susivokti. Kaip turėjote pastebėti tie pakenkimai susiję su nervų sunykimu kas ir yra pagrindinė sveikatos suinvalidėjimo priežastis. Sakoma, kad pakenktieji subjektai invalidiškai lydi sveikuosius juos apkraudami. _Viena iš apkrovimo apraiškų yra erdvės prasėdimas nuo atrofų tvoskimo. Jie tvoskia ūžesiais ir užterštumais – aš tai vadinu ir atliekomis, kurios atsiranda ir nuo pagirių likvidavimo. Atrofai neina į pagirias jas praskaidydami ir šitaip likdami neišsipagiriojime, kuris ir sukelia ilgalaikius sveikatos pakenkimus. _Mano aiškinimo keistumas yra tame, kad tie atrofai nėra kūniškos būtybės – tai greičiau vėlės tvyrančios atmosferoje ir kokiu būdu jie užsinuodija lieka atviras klausimas. Triukšmai tai juos gali įtakoti gana suprantamai, bet štai cheminių nuodų patekimas yra man neaiškus. Kažkaip tai gali būti susiję su antžeminiais girtuokliais ir narkomanais. Kol kas palieku šitą klausimą atvirą – jie linkę neišsiduoti ir nutylėti. _Ilgainiui šis mano nagrinėjamas procesas pasidarė lyg ir kontroliuojamas. Anksčiau stipriai kamavusios įvairių pojūčių kraštinės sąlygos pasidarė nuosaikesnės – matosi, kad su savo aiškiagirdystės talentu pradėjau tarnauti galingesniam ekstrasensui ar ekstrasensams, kurie šį procesą padarė nuodugnų. Viskas vyksta mėginant nepraleisti smulkiausių jų pasipriešinimo detalių. Matyt kažkam tai yra vertinga medžiaga išgaunama kaip kokioje pavykusioje kasykloje. Netgi pradedama domėtis kaip aš toks įsigaliu šiame pasaulyje. Pradėjau mažiau rašyti, nes pervargstu nuo valytojo darbo globos skyriuje. Jame aš atradau persiveikimo galimybę – neapleisdamas mankštų ir fiziškai stipriai padirbėdamas ėmiau po truputį stiprėti. Jie, aišku, tą stiprėjimą kiek įmanydami apkandžioja vaizduodami lyg kokią be adresę senėjimo karmą, bet visiškai anuliuoti nebegali. _Kaip žinote esu veikiamas dirbtinio skausmingumo. Čia dar noriu pažymėti kaustantį jo poveikį. Tai vyksta pagrinde nuo skausminių triukšmų jie įšaldo erdvėje įvairius sveikatos parametrus ir juos susigrąžinti reikalingos papildomos sąnaudos tiek laiko tiek pastangų, nes be to gyvenimas tampa nepilnavertis. Paradoksas tame, kad tai reikia atlikinėti nuolatos, nes esu pakliuvęs į artimą juodojo mėnulio poveikį ir gyvenimas kol kas yra toks pastovus atidirbinėjimas. Sakoma, jei ne dėl savo rezultato, tai bent dėl Lietuvos. _Tai tokia trumpa juodojo mėnulio su atrofiniais jo nariais apžvalgėlė. Klausimas ar kas nors tuo patikėjo – tuo galima abejoti, nes beveik jokių komentarų negaunu. Negaliu pasakyti, kad šis tekstas visiškai ignoruojamas. Visokie pagalbiniai efemerai, kovojantys su juoduoju mėnuliu, ne menkai jį stveria, bet gal dėl fantastinio pobūdžio oficialiai niekas neatsiliepia ir komentarų neparašo. Lieku kaip balsas tyruose su klausimu – ar čia kas nors yra?