Neprigyjantys daigeliai

Šianakt vėl buvo miego nesklandumai. Atrodytų kas čia tokio. Iš ryto atsikėliau ir kasdieniškai atlikinėju darbelius namuose. Na kaimynas dar pjauna rąstus ir skaldo malkas su to darbo garsais benaikindamas mano sveikatą. Šiek tiek paskauda, padepresuoju, gaudausi su gadinama atmintimi. Tik pastabėlė ties tuo "be". Jeigu per naktį būčiau normaliai ilsėjęsis jo gal ir nebūtų buvę. Tai reiškia, kad kažkokie subjetai nedavę man normaliai atsigauti tuo pačiu realiai sunaikino tam tikras mano erdvės struktūras. Buvau nubudęs - per snūdą girdėjau garsinius ūžesius jaučiau nuo jų išblaškomą miegą. Ir teigiamiemsiems astralams labai aišku, kad po tokio naikinimo čia daug ko neliktų. Dabar tai daug nesijaučia, bet atsatomoji sapnų karalystės galia pas mane pastoviai pakertama. Gal būt tai ne fatališka - kukriniksija čia taiko savo priemones pavyzdžiui taip vadinamą "bezalaberį" (jo specifinio aiškinimo dabar neteiksiu). Sako, kad tokiu naikinančiu tikslingumu veikiama tik prieš mane. Kažkas labai užsisipyręs ir atkaklus teikia man pastovius rūpesčius su štai tokio pobūdžio kova. Reikia stengtis kažkaip gelbėti tą efemerišką sapnų egzistencijos galią. Bet labai kvailai gali atrodyti, kai tenka kalbėtis su, atrodytų, tuščiu dangumi. Na iš ten kažkas atsako, su kažkuo ginčijuosi, bet greito teigiamo rezutato tikėtis neverta - mano pgeidaujama pozicija pastoviai nubloškiama kažkokių čia įsitaisiusių interesantų. Bandoma jiems aiškinti, kad jie puspročiai ir nusikalstantys, bet tai juos labai inertiškai pasiekianti informacija - jie linkę kukrinkiksijos teiginiais netikėti. Tai jiems kažkaip savaime niegiasi. Girdžiu niūrias prognozes apie tą nesiliaujančią destrukciją, esu pastoviai veikiamas cypimo galvoje, kuris numuša nemenką dalį darbingumo ir pastresuoja. Bet štai kokios nors pagalbos ar paramos iš kokių nors institucijų, atrodo, sulaukti nerealu. Čia lyg tai yra viso pasaulio stogas, o pareigybiniai jo subjektai nesiteikia parašyti nė komentaro.