2010 m. lapkričio 29 d., pirmadienis

Probleminis skundas

Kaimynai priešais mano namą jau vienu kiemu toliau, priešingoje gatvės pusėje grandininiu pjūklu pjauna rąstus - ruošia malkas. Anksčiau, jeigu taip būdavo, galima sakyti, kad vaikosi mane po visą namą suo tuo triukšmu keldami man psichozę. Dabar jie jau šiek tiek informuoti, todėl dirba tiksliau - bet jie tokie sukti, kad pastoviai mane taip kibina. Reikėtų išeiti pasikalbėti - tai kartais padeda, bet ko gero tik laikinai. Jie baisiai išalkę to darbo, bet ar tik ne tyčia tą alkį pasikinkė - jau seniai mane "specialiai blokuoja": kažkas taip pasakė. Šeimoje skųstis pavojinga - tėvukai kaimynų pakabinti dažnai nepalaiko mano pusės ir netgi blokuoja mano veiksmus - turiu slapčia mėginti skambinti į policiją - turėtų būti jos pareiga sutvarkyti tokią konfliktinę, aiškiai tendencingą padėtį. Mane nuo tų pjovimų ima baimė ir panika - kad tik kaip nors galėčiau apie tai pranešti, prisiartinti prie tų pjovikų gali būti pavojinga - jie būna sužvėrėję ir įsiutę, kietai susiskaičiavę tik konkrečioms nuostatoms, todėl labai sunku nustatyti, kas čia mus taip prigauna.
Dabar užsisėdo ilgam ir alinančiai - gal pavyks sukaupti drąsos prie jų prisiartinti, bet aš labiau nusiteikęs skambinti policijai į nusikaltimų prevencijos poskyrį, nes mieste pažeista viešoji tvarka - atliekami triukšmingi miško paskirties ūkio darbai pažeisdami ekologines miesto teritorijos triukšmo normas ir žalojantys mano sveikatą. Tik mane taip erzina - pas kitus, sako, viską padoriai sutvarko.

2010 m. spalio 16 d., šeštadienis

Vietinis "gluperis"

Išskirkime grupę kaimynų "naktinių lėbautojųjų". Atrodo nelabai veiksnūs, visada pas juos tik pavarymas - aš su jais noramliai negaliu bendrauti, beje, dažnai kaip ir su savo tėvais. Yra taip vadinamas "galva" sugalvoja taip durnai, kad joks protingas negalėtų sugalvoti. Bent pora vykdytojų , tokių, kad neįmanoma prie jų prieiti ir balsai skandalistai, kurie įrodinėja jų kvailumą, kad jie viską gadina. Kvailiųjų gilūs įsitikinimai nepasiduodantys jokiems įtikinėjimams, o įridinėjantys niekaip negali užbaigti detektyvo kas juos tokiais kvailiais užtaisė.
Storasis ,artimaisiai išsidėstęs, kaimynas yra mano ligos nešėjas - užtaiko man į ausį priklų spengimą veikiantį alinančiai ir tiesiog pražūtingai - reiškiasi sveikatos pereikvojimas. Tas užtaisas yra nuo aštriai vaikiančių mechanizmų ir kas žino kaip tai susiveda į vatos gumulėlį, kurį apdairiai įsidedu ausin - tai bent šiek tiek amortizuoja skausminį priklumą.
Aš, toks kankinis, pas juos esu retas įvykinis reiškinys, kurio jie niekaip nebenori paleisti, sako, jie vieną tokį jau turi užsiblokavę.
Dabar jau bandau išeiti jiems atsakinėti įrodinėdamas, kas esu neįgalus ligonis su atitinkamomis teisėmis - bet įrodinėti reikia atkaliai ir visiškai pagrįstai, kas užima daug laiko ir užsitęsia.
Jie pilipę prie savo mechanizmų ir aš jų atakuojamas sudaroma kažkokį tandemą, kurį kažkas gudriai nuskaičiuoja į mokesčių naštą, kaip perkūnsargį visiems korupciniams pažeidimams.
Kol kas laikausi slegiamas šio krūvio ir pavyksta pavojingai nepersitemti, nors beveik visą laiką jaučiasi diskomfortinė būsena niekaip nenorinti sugrįžti į gamtos ciklų ritmą

2010 m. rugpjūčio 12 d., ketvirtadienis

Balsų pranešimai

Šį rytą suaktyvėjo balsai triukšmaudami, kad vagia. Vagia per mano organizmą artimoje kaimynystėje kažkokią meilės formą. Man čia keistas klausimas - kas tai daro? Triukšmas yra, įtartini pojūčiai yra, o įrodymų - vien tik kažkokie keisti įtarimai. Niekas tų vagių nenutveria, balsai kažkodėl linkę prie jų pritilti nepateikdami įrodymų, nors aktyviai pranešinėja apie to vogimo dalis. Sako, kad čia yra kažokia pasileidusi valdžia tam talkinikaujanti, identifikuoju kaimynų balsus apie tuos procesus, nujaučiu, kad tai panašu į provokavimą, bet, atrodo, būtų kuriozas, jei ko nors imčiausi. Ties sukčiai gerai žino ką ir kaip man čia pataikė ir pastoviai susiduriu su išradingu bloku. Viena jo sudedamoji dalis, čia dar neminėta, yra maižiojimas. Jie čia kažkur sysioja paveikdami mano organizmą - sukelia nuovargį, apatiją, depresiją, nusilpimą - visaip mane slopina ir tarpais pakiša kokią minervą. Sako, tas smūgis čia laikomas jau trejus metus. Kai kurie giminaičiai čia aptarinėjo, kodėl aš neatrodau užvarytas, nors atlaikinėjų visą jų pavarį. Sako, kad visas tas persekiojimo procesas dedasi, nes jie baisiai bijo mano išsivadavimo.
Vakar kažkas liūdnai konstantavo : "jus išvogė". Įrodyti, ką nors tiems vagims sunku, nes yra kažkaip užglušę ir dažnai veikia priešingai, negu jiems sakoma. Kažkas tokio marionetiško ir niekaip neįmanoma suprasti kas tampo virvučių galiukus. Panašu į amžiną detektyvą - aš nežinau ką tokiu atveju turėčiau daryti - dabar galiu tik tiek ir tą darau.

2010 m. liepos 31 d., šeštadienis

Persekiojimas

Kaip triukšmas mane pasirinkęs išskirtiniu. Štai dabar sėdžiu prie kompiuterio ir jaučiu kaip kažkokie kaimynai savo mechanizmų keliamais garsais tiksliai atakuoja mano galvą - joje sufokusuotas jų taikinys. Ausis laikau užkimštas vata ir joje apsigyvenęs kažkoks gelbėtojas reguliuoja tą mano smegenų darkyklą. Gelbėtojo balselis atsirado po mano kairiosios pusės supylimo tais triukšmais - dabar visą laiką įkyriai cypia pagrinde kairiojoje ausyje - gydytojai pripažino, kad ši liga vadinasi tinitas - ausies nervo uždegimas. Ir kaip tie kaimynai sugebėjo organizuotis, kad visas orkestras jų mechanizmų ir kitokių garsų šaltinių tiksliai nusekina mano organizmo energetiką - jie tam labai prityrė. Turi jie dabar man siaubingo priklio sąskaita papildomas magaryčias ir įkyriai paniurna, kad aš atseit iš jų vagiu, kai vengiu nuo to kentėti. Maudosi jie mano kančių energijoje, kuria turėjusi reguliuoti tam skirta moteris, kaip pas kokį gėjų ir žiauriai krapšto mane iš šios vietos. Turi jie čia visokių pasiteisinimų, bet beveik visi jie neatlaiko kritikos, bet toks jau jų įtikėjimas - nežinau kokių jiems čia dar svertelių trūksta, tiems vampyrams tik duok, duok ir vis bus mažai. Po ilgų rijimo metų susipranta susilaikyti, bet palieka štai tokį energiją nuleidinėjantį kranelį. O gera meilės pozicija buvusi, kuria jie čia baigia nusekinti. Dabar tas viskas ištyriuje iki pabaigos rezultatų ir efemerai galutinai gal dar ką nors nuspręs - ar bus verta ją čia atstatinėti. Toks išvalgymas paprastai baigiasi "ufonautine evakuacija". Ir, sako, tai vis per kažkokį vieną kaimyną, pataikytą šiame rajone - viskas jam, o aš nematau nė dešimties procentų nuo manęs nusukamų gėrybių. Tenka vergiškai dirbti ir laukti - ar evakuos ar reabilituos. Tuo tarpu kaimynai smaginasi šiuo užimtuku, nesiteikdami nustatyti man jokio rimtesnio statuso. Iš tėvų likusios parodijos, sesuo jau senokai nuvaryta į kapus, dabar laukiu savo eilėje prie likimo sprendimų. Kas žino kaip pakryps šis damoklo kardas košmariškai grasinantis vos ne kiekbvieną parą.

2010 m. liepos 20 d., antradienis

Apsivogimas

Vakar girdėjau pedofilinius garsus ir kaimynų pokalbyje vienas kitam pasakė - man jau aišku, kad tu čia apsivogi. Jau nuo pat ryto tas apsivogimas tęsiasi - išduoda sekso klausimą - pataikyta, kad čia užkliuvę. To daryti negalima, bet pas kaimynus didelis išalkis. Man už tai pašokinėjo širdis. "Eksperti " - kažkokia efemerė viską seka, nustato, kad tas klausimas jai būtų buvęs ir aš čia išdėstau jos nuomonę. Tie pažeidiminiai žmonės labai skuba ir daro tyčinius taisyklių pažeidimus. Dabar visi tie žmonės eina per niek - viso atvejo žuvimas. Didelis jautrumas ir jie čia dar supranta, kad daro ne savaiminį - nuo tokių pažeidimų jie užtyla. Niekas to sustabdyti nesiruošia ir jie smaginasi toliau. Man čia užeina liudesys - neturiu nei kam pranešti nei ką nors informuoti. Tas klausimas niekam, bent šiuo momentu nerūpi - gal "post faktu" kas nors pasidomės. Gali žūti visas tikras mano meilės klausimas ir nėra kam nuo to apsaugoti - šitą atvejį užėjo kažkokie sužvėrėję. Ir kažin ar čia jie labai kalti - sunku susilaikyti tokioje betvarkėje, kai tvyro kvailumas ir diletantizmas. Pas visus čia nuotykiai , tik aš kenčiu juos apmėkėdamas vos ne kraujo kaina. Man tą pažeidiminį nustatinėja kaip galėdami švelniau - liūdnos praradimų pamokos. Ar čia taip žiauriai juokaujama ar pasaulyje tai sisteminiai atvejai - sunku dabar pasakyti. Sako, pas mane čia prilindo tokių varžovų, bet suspėjusios efemerinės "eksperti" viską spėja registruoti ir aiškinti - nuo žiaurybių čia susiprantama susilaikti. Aš pats asmeniškai manau, kad geriau viso to nepatirti - akivaizdi netekties nuotaika ir klausimas - kam to reikia? Viskas būta paruošti tiksliai realizcijai - bet kažkas specialiai tai blokuoja.

2010 m. liepos 14 d., trečiadienis

Mįslingas darbas

Kaip priklu dirbti su tėvais pensininkais. Tarpusavyje gana greitai išsiaiškina - aš lieku pavaryje. Ką gi - laviruoju pagalbiniu. Tas jų aiškinimasis tai rietenos, kad negali normaliai susikalbėti. Parodomieji veiksmai su pavyzdžiais atveda į darbo vietą kur prasideda kartais keistos manipuliacijos. Tai vis kažkoks inertinis užblokavimas, tai nuo kažkurių kaimynų, tai kažkokių užlindėlių. Padejuoja kažkas, kad negali tiksliau ir atgrubnagiškai dėsto darbinius veiksmus. Su pasiginčijimais, nutrūkmimais, pertraukomis, nuoskaudomis, bet vis dėl to kad ir neproduktyviai, bet darbas atliekamas. Atsirado sandėliukas, atsirado namas, atsirado šiltnamiai ir prižiūrimas daržas su sodu. Stebiuosi tokia vargo duona ir pats joje dalyvauju. Tvarkau savininko dokumentus, moku mokesčius atsirašinėju einamaisiais reikalais interneto ir vedu gynybą nuo kažkokių atakauojančių mistinių įkyruolių - senokai ramiai nebemiegu vis patirdamas visokias nemigos apraiškas. Nuo baimės priepuolių, neramių nubudimų, nereguliaraus kėlinėjimosi, vaistų, arbatų bandymų iki šiol dar nėra pakankamo susireguliavimo. Tai jau pacientinis darbas - laviruoti sveikatos išderintumų balanse. Paprasčiausia depresinė būklė - pasvyruoja, bet niekaip nenori grįžti į kadaise buvusią pusiausvyrą. Taip ir laukiu kur nuriedės kompiuterinių laikų pastumtas sveikatos pusiausvyros rutuliukas.

2010 m. liepos 5 d., pirmadienis

Karantinas

Šis klausimas susijęs su tuo kaip išeiti iš užspeitimo blokato. Mano atveju jis susidarė aplink namą ir ko gero susijęs su kompiuteriu. Problema ta, kad tokiu atveju yra labai ribota pagalba - darau tik kaip galima teisingesnius ėjimus taikomus į atsiblokavimo perspektyvą ir reikia sąmoningai tausoti save laikantis dienotvarkės. Distancinis blokas leidžia girdėti ir pranešinėti apie save kaip tokiu būdu karantinuotą. Galų gale reikia ieškoti artimesnių kontaktų su žmonėmis, kurie būtų kažkuo manyje suinteresuoti. Šiuo atveju pas mane yra internetinis nesusipratimas labai apribojęs komunikabilumo laisvę. Tai pavojingas atvejis reikalaująs aktyvių pastangų - reikia mokyti interneto subjektus pažinti save, kad išvengti galimų netikėtumų susijusių su kontaktavimo konstitucijos nežinojimu.
Ar subjektas tik telepatinis - galintis teikti antgamtišką pagalbą ar ir kontaktuojantis žmogiškojoje komunikacijos terpėje. Tai jau ne juokinga problema, nes nesusipratimai šioje erdvėje gali liūdnai baigtis. Dabar aš su tais subjektais ieškau karantininio lango - kaip rasti paruošto komunikabilumui laiko.
Iš tokios keistos izoliacijos gali tekti ir keistai išeiti.

2010 m. birželio 14 d., pirmadienis

Liūdna kronika

Šianakt kažkas galutinai išvaikė miegus, o balsai pranešinėja apie krachu kvepiančius įvykius. Jie (kažkokie kaimynystėje) paveržė iš manęs klausimą ir užskaitę sau dabar įkyriai lenda, kad aš iš jų vagiu. Sistema beveik žlugusi ir klausimas kas liks iš esamos mano parodijos. Tyli jie, kad tai yra sistema, kurią, manęs nepaisydami, pastoviai gadina. Vakare iškilo klausimas - tai yra jėtuz kaip mes čia būsim pražuvę. Balsai praneša, kad aš dabar griebsiu visus nučialius - ką jie čia taip pridirba.
O galėjo neliesti - aš visą laiką buvau už pakriūtės, kurią jie, dabar užgrobę, nusiaubinėja - jų toks principas, kad viską nurušija.
Priaugau antsvorio prie šizofrenijos prisidėjo tinitas ir be pastovios protestuojančios balsų panikos, kurią nuolat girdžiu, šiaip ne taip laikausi. Anot tų kenkėjų aš jau turėčiau nebevaikščioti. Tokį pjūklinį garsų supylį jie man užtaiko. Sako, kad jie taip ruošia rimtą okupaciją. Panaikino mano šventą ramybę - aš jau seniai ramiai nebemiegu, nes jie vis prigalvoja kokių nors trikdžių. Tiesa, per dieną galiu atsisnausti. Jie pas mane aptiko tokį grobį, kad mažai ką paisė. Atrodo, kad po tokių nuostolių gali tekti ilgai vesti "nekrologinius" užrašus.

2010 m. gegužės 20 d., ketvirtadienis

Girdimi pavojai

Nežinau ar šis įspėjimas pasitvirtins, bet aš šią girdimumo kovą vedu jau ne pirmi metai. Dabar nugirdau: maždaug po šešių valandų daugelyje rajonų jie jėtuz kaip sukilę atakuos. Tai tur būt nepastebimas puolimas nešantis tyliają destrukcija, kadangi tai priklauso nuo mano klausos tai ko gero turėtų būti garsinė ataka. Kur slypi užmaskuotos jų garsinių šaltinių pajėgos. Tai įprasti garsinės taršos mechanizmai, kuriuos gali valdyti prisisiurbėliai - alkoholinio užterštumo pavojus ir numobiliakinimas. Kaip vaizdžiai pasakė kažkokia diktorė - susidūrus su metalo diktatūra.
Jie paprasčiausiai mane šveičia - bando išgraužti visais savo žinomais metodais ir aš čia toli gražu visų nežinau. Ir nežinia kiek dar žmonių atakuoja. Tai yra kova su mirtimi.
Panašu į fantastinį siužetą, bet iš nuogirdų, kuriomis galima ir patikėti.
Yra ir gynėjai, kurių žvalgyba ir prenešė apie šį galimą pavojų. Tik pas juos problemos su atmintimi, todėl kova vyksta ties pavojinga riba, kurioje aš čia esu pastovus nukentėjelis - ties bankroto riba. Dabar yra 23 val. 57 min.