Kaimynai priešais mano namą jau vienu kiemu toliau, priešingoje gatvės pusėje grandininiu pjūklu pjauna rąstus - ruošia malkas. Anksčiau, jeigu taip būdavo, galima sakyti, kad vaikosi mane po visą namą suo tuo triukšmu keldami man psichozę. Dabar jie jau šiek tiek informuoti, todėl dirba tiksliau - bet jie tokie sukti, kad pastoviai mane taip kibina. Reikėtų išeiti pasikalbėti - tai kartais padeda, bet ko gero tik laikinai. Jie baisiai išalkę to darbo, bet ar tik ne tyčia tą alkį pasikinkė - jau seniai mane "specialiai blokuoja": kažkas taip pasakė. Šeimoje skųstis pavojinga - tėvukai kaimynų pakabinti dažnai nepalaiko mano pusės ir netgi blokuoja mano veiksmus - turiu slapčia mėginti skambinti į policiją - turėtų būti jos pareiga sutvarkyti tokią konfliktinę, aiškiai tendencingą padėtį. Mane nuo tų pjovimų ima baimė ir panika - kad tik kaip nors galėčiau apie tai pranešti, prisiartinti prie tų pjovikų gali būti pavojinga - jie būna sužvėrėję ir įsiutę, kietai susiskaičiavę tik konkrečioms nuostatoms, todėl labai sunku nustatyti, kas čia mus taip prigauna.
Dabar užsisėdo ilgam ir alinančiai - gal pavyks sukaupti drąsos prie jų prisiartinti, bet aš labiau nusiteikęs skambinti policijai į nusikaltimų prevencijos poskyrį, nes mieste pažeista viešoji tvarka - atliekami triukšmingi miško paskirties ūkio darbai pažeisdami ekologines miesto teritorijos triukšmo normas ir žalojantys mano sveikatą. Tik mane taip erzina - pas kitus, sako, viską padoriai sutvarko.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą