Mįslingas darbas

Kaip priklu dirbti su tėvais pensininkais. Tarpusavyje gana greitai išsiaiškina - aš lieku pavaryje. Ką gi - laviruoju pagalbiniu. Tas jų aiškinimasis tai rietenos, kad negali normaliai susikalbėti. Parodomieji veiksmai su pavyzdžiais atveda į darbo vietą kur prasideda kartais keistos manipuliacijos. Tai vis kažkoks inertinis užblokavimas, tai nuo kažkurių kaimynų, tai kažkokių užlindėlių. Padejuoja kažkas, kad negali tiksliau ir atgrubnagiškai dėsto darbinius veiksmus. Su pasiginčijimais, nutrūkmimais, pertraukomis, nuoskaudomis, bet vis dėl to kad ir neproduktyviai, bet darbas atliekamas. Atsirado sandėliukas, atsirado namas, atsirado šiltnamiai ir prižiūrimas daržas su sodu. Stebiuosi tokia vargo duona ir pats joje dalyvauju. Tvarkau savininko dokumentus, moku mokesčius atsirašinėju einamaisiais reikalais interneto ir vedu gynybą nuo kažkokių atakauojančių mistinių įkyruolių - senokai ramiai nebemiegu vis patirdamas visokias nemigos apraiškas. Nuo baimės priepuolių, neramių nubudimų, nereguliaraus kėlinėjimosi, vaistų, arbatų bandymų iki šiol dar nėra pakankamo susireguliavimo. Tai jau pacientinis darbas - laviruoti sveikatos išderintumų balanse. Paprasčiausia depresinė būklė - pasvyruoja, bet niekaip nenori grįžti į kadaise buvusią pusiausvyrą. Taip ir laukiu kur nuriedės kompiuterinių laikų pastumtas sveikatos pusiausvyros rutuliukas.