Desertas iš smegenų

Tai vis nuo tų garsinių krūvių. Kartojasi kaip užburtas ratas. Stipriai veikia į galvą ir kaimynai gauna pasmuguriauti skausminių mokesčių iš mano kailio. Po ką tik ištverto maksimumo jie dabar kažkaip nelabai noriai turi to imtis nagrinėti, nes tiek balsais tiek rašytine forma esu priinformavęs tą aplinką. Bijau, kad tai gali tapti sendinančia rutina - kol kas iki galo jiems niekaip nepavyksta išsiaiškinti kas juos čia taip numarionetina. O šis skausminių poveikių bumerangas pas mane tęsiasi jau virš dvidešimt metų nuo išėjimo iš gamyklos darbo - aš joje dirbau metalo štampuotoju ir ištvėrinėjau tuos skusmus nuo štampavimo presų triukšmų. Dabar tai daugiau medžio apdirbimo mechanizmai, žolės pjovimas, šmirgeliavimas - iš kaimyninių sklypų tiklsingai užtaikyti triukšmai. Viso to pasekmė protinio darbingumo pažymys neviršija trejeto penkiabalėje vertinimo sistemoje. Kad ir kaip stengiuosi su tuo poilsiu, niekaip negaliu bent kiek ilgėliau paskaityti. Geriausiu atveju pavartau kokį žurnalą, perskaitau vieną kitą straipsnį ir tokiu būdu kartais pasižymiu prie to trejeto pliusą, bet jis pas mane būna retokas svečias. Tad ir vaikštau tokiu pusiau besmebeniu pusgalviu įsitvėręs spręsti kryžiažodžius, kurių galima gauti prekybos centruose ir prenumeratoje. O juk buvau studijavęs fiziką universitete, nors balai jau tada pas mane buvo ne per geriausi, matyt ryškėjo ši stekenanti planetos palinkos problema, kuri pas mane užsikrauna šitaip išskirtinai. Galvoje pastovus spengimas, nuo nervų uždegimo, kuris čia pastoviai šitaip kurstomas. Ir sakoma, kad tokia liga yra nepagydoma, nors, kaip girdisi, tai yra kažkokių subjektų įtakoje. O jie štai tokie inertiški ir nežinia kaip galės išvengti tokio saldaus malonumų poreikio. Šis bumerangas pas mane pastoviai grįžinėja ir kiekvieną kartą skaudžiai smogia sukeldamas įtartinas pasekmes. Modelis gan pastovus su nedidelėmis variacijomis ir taip kažkas yra pastoviai užsiciklinęs.

Kraujo mokestis

Ir toliau porinu apie savo seną bėdą - kaimynai apstatę pjovimo "taškais" pluša vos ne ištisai su grandininiais pjūklais keldami man nelestiną triukšmą. Buvau parašęs į Aplinkos Apsaugos Agentūrą klausimą ar leistinas toks darbas miesto teritorijoje, nes keliamas per didelis triukšmas. Jį persiuntė į Visuomenės Sveikatos centrą, iš kurio gavau atsakymą, kad turėčiau skųsti konkretų kaimyną ir su juo teistis. Mano artimoje aplinkoje to ir užuominose nėra - laiko mane kvaištelėjusiu ir niekas nepalaiko. Tad toks atsakymas pas mane lieka nerealus. Tenka kentėti tą triukšmą, kurį pavadinau kraujo mokesčiu, nes bjauriai veikia per kūną ir ypač galvą. Mistinė informacija praneša, kad finansų ministerija jokių pažeidimų neaptinka. Aukštuose valdžios ešalonuose šis nefiguoruojantis mokęstis niekur nepastebimas, nors čia vykdomi vos ne proskyniniai darbai. Toliau seka Didžiojo Žaidimo kontekstas - pastoviai ginčiujuosi su kažkokiais latreliais, kurie čia už tą mokestį pastoviai nusigėrinėdami kaifuoja. Jų beveik nė nesimato, bet aidas pataiko tiksliai - jie turi atsiliepti ir pasiginčyti, kas didina jų išradingumą neinformuoti apie tokią problemą ir toliau sėkmingai kaifuoti. O tai pas mane vos ne krachas protiniam darbingumui. Galva kaip nuskalpuota, paakiai linkę mėlti, naktį pastoviai nubudinėju - kažkoks ultragarsas neleidžia stabiliai miegoti. Ir pastoviai spengia ausyse - tai nualina mano smegenis ir aš vos ne vos tepaskaitau sėkmingu atveju tai būna keli puslapiai per dieną. Tenka pasoviai kiurksoti prie kryžiažodžių - tai dar sugebu ir tuo naudojuosi. Fizinis darbas tampa nebemielas, nes esu išmušamas iš darbingumo ritmo. Taip ir kukuoju abstrakcijomis nežinodamas kas galėtų konkrečiai pagelbėti šiuo atveju. Atrodo, kad visi linkę kratytis tokio klausimo, nors jis gali būti labai rimtas, nes kelia mirtinas pasekmes tik kiti to ko gero nejaučia. Tiesa, kažkas išnagrinėjo, kad tai yra nuo kažokios deformuotos radiacijos, bet toks dalykas vargu ar kieno nors yra registruojamas. Belieka tikėtis, kad pasiseks su tuo aidinčius Didžiuoju Žaidimu, nes čia pasireiškia ne tik tie latreliai, bet tai labai neapibrėžta ir garantijos niekas neteikia.

Nepamainomi

Ieškojau kaip juos pavadinti ir apsistojau ties apibūdinimu "baudžiamasis būrys" su nežinoma kilme. Lyg tai nemiega ir nesiilsi yra beveik nematomi, nes randasi kažkaip per kitas vietas. Linkę lakstyti ir dūkti; gali būti, kad sukelia žiemines pasekmes. Paveikiami tam tikru būdu pataikius ir ypač tuo suinteresuota kukriniksija, kuri juos tiesiog gano, nes jie pas ją yra baisūs pažeidėjai. Aš nuo jų gaunu pastovią baudą ir nežinia kada ji bus atitaisyta. Aišku, kad jie yra kažkokia mums pririšta skardinė - nei kas ją pririšo, nei kaip ją atrišti artimiausiu laiku išsiaiškinti neįmanoma. Laikoma, kad jie labai kvaili, nes negali išsiaiškinti gan paprastų loginių dalykų ir todėl kai kuriais klausimais lieka pasotviai asiliškai užsispyrę. Turi neaiškaus pobūdžio fobijų nuo kurių vyksta pastovus degradacijos skleidimas. Jie šitaip yra mirtinai įsiciklinę kaip į narkotinę priklausomybę, nors kartais pasakoma priešingai, kad jiem to nė nereikia, bet jie kažokdėl savo pagrindinio žalos kėlimo niekaip neatsisako. Įsitikinę, kad jų svajonė yra suvesti tam tikrą laisvės būvį į tam tikrą suskaičiavimą, kas yra klaikus paklydimas. Nenorėdami keistis privaro ginčų - pasidaro nebeįmanoma derėtis. Yra nuskliaubę mano egzisteciją taip vadinamu pakeleivingu judėjimu - taip man užsikrauna automatinai veiksmai ir pražiūrėjimas. Yra nusiteikę išvaryti mane iš šio pasaulio kaip nelabai jiems reikalingą kliuvinį ir pastoviai kenkia mažindami ir užvarinėdami. Nukaifuoja kas įmanoma nukaifuoti. Nežinia ar yra veiksnūs ar už juos visa tai suskaičiuoja kiti. Tie kiti nežinia ar yra kvailiai ar klastūnai. Religiniu apibūdinimu tai panašu į velnius - tokiu atveju kukriniksiją aš laikyčiau angelų puse. Tame yra baisiai iškreiptas mano būvis kai reikia saugotis nuo naikinamojo jų poveikio ir beveik nelieka laiko savasčiai. Tai gan neįprastų formuluočių reikalaujantis aiškinimas nelabai besisiejantis su kasdieniu gyvenimu, bet priklausomybės nuo kasdienybės atrodo labai pavojingos. Su kiekvienu rytojumi yra vilties, kad jie gal būt šiek tiek paprogresuoja.

Nebeveiksmingas lietus

Manau, kad mano miegui bei poilsiui sukelti ir palaikyti nemažai pasitarnaudavo krituliai. Dabar tenka liūdnai konstantuoti, kad pas mane miegą palaiko jau kiti kažkokie mistiniai šaltiniai. Mane persekiojantys veikėjai sugebėjo aktyvuoti anuliacijos mechanizmą ir aš vis labiau tolstu nuo buvusio natūralumo. Ir nežinia ar tai jiems gavosi savaime ar kažkieno šelmystės pagalba. Dabar aš esu evakuotinume - lyg jie būtų ateiviai sugebantys mane evakuoti nuo žemės paviršiaus. Tai reiškia mano beteisiškumą tokioje situacijoje - jie daro ką išmano ir nelabai atsižvelgia į pasekmes. Tai veda prie to, kad nupirmaujama ir nuprastėjama. Sudėtingesnė pagrindų padėtis niveliuojasi ir viskas gaunasi daug primityviau. Galima paminėti, kad ir liūdnai pagarsėjusias nelegalias statybas Lietuvoje, kai yra nepaisoma detaliųjų planų ir apeinamas legalių projektų ruošimas. Juos teisina tai, kad yra naujokai ir pirmą kartą "artėja" prie žemės su grėsmę kelianačiais ketinimais. Kaip matote pas mane įvyksta nežinia ar atitaisoma žala, apie kuria balsingai skelbia kukrinikisijos keliami skandalai. Jie išvadinami paprasčiausiais vagimis, pastebint, kad tai organizuoja kažoks vienas vagišius. Kaip žinia nusikaltėliams išradingumo netrūksta ir koks "Šerlokas Holmsas" juos gali sustabdyti šiuo gan vienpusiškai ekstrasensorišku atveju. Tiesa, eteriniai ekstrasensiai čia kažkaip atsižvelgia. Pagal šių pasakymą, jeigu blogieji veikėjai aptiktų čia galingesnę persvarą kaip mat ją nušluotų. Tad tenka vilktis apgailėtinu beteisiu pastumdėliu su pridirbta nuostlių našta ir kenčiant pastovias čia užsikrovuiais patyčias. Šitas įkalinimo laikas dar tęsis nežinia kiek - kažkas žada amnestines išvadas po kažkiek metų. Nebėra jaučiamas raminantis lietaus ošimas - dar viena pagalba sužalota dingsta nuo mano buvusio prigimtinio ruošinio. Melancholiškai stebiu savo nerealizuojamą gyvenimą slenkantį liūdnoje laiko tėkmėje. Jie nežinia kada tai supras...

Centralizavimas ir dozavimas

Kaip nuskurdo mano organizmą aptarnaujančios sistemos. Kai mokiausi universitete mano centrinė nervų sistema buvo aprūpinama centralizuotai viskas buvo funkcionalu ir konkurencinga, nors jau tada jaučiau būsimo nuskurdimo požymius ir gaudavau gan vidutiniškus pažymius. Patekęs dirbti metalo štampuotoju į gamyklą patyriau agresyvų triukšmų poveikį, kas ženkliai nusilpnino centralizuotą tiekimą ir studijuoti toliau aš nebepajėgiau. Galutinį smūgį padarė sesers mirtis. Manau, kad sesuo buvo dengusi nemažą dalį tų agresyvių poveikių, kuriuos buvau patyręs ir dabar tebepatiriu. Prireikė nemažai pastangų sprendžiant kryžiažodžius ir lavinantis per mankštinimasį, kol dabar esu palaikomojoje dozavimo formoje. Galva užblokuota kažkokio spinduliuojamo spengiminio poveikio, kuris turi pasekmių ir širdžiai - dalis ir taip skurdokos energijos nukeliauja kažkokio vampyravimo kryptimi. Per balsus aš girdžiu kažkokius veikėjus, kurie veikia mane diskriminaciškai ir niekaip nepaleidžia iš dozavimo gniaužtų. Na bet su kiekvienu rytu keliantis ir darant mankštą bei vykdant pastangines užduotis yra vilties, kad mane blokuojantys veikėjai susiprotės iki centralizacijos atsatymo - tada tikiuosi atgauti savo kūrybiškumą ir sugeti bent rašyti mokslinę fantastiką. Dabar gi net ilgėliau paskaityti yra sunku. Reikia neužmiršti ir mano lankomos reabilitacijos įstaigos tiek proeblematiškumo tiek palaikymo - nemažai to poeveikio keliukų susieina ir į ją. Matau, kad man nelabai pasisekė atskleisti centralizuotumo funkcionavimo aspektą ir tik gana paviršutiniškai perėjau savo biografijos duomenimis. Antra vertus yra grėsmė nusivažiuoti į nelabai suprantamą terminologiją, tad šiame paprastume yra šiokio tokio racionalumo.

Kibernetinis pajungimas

Visi tie miego nesklandumai priaugo iki tokios išvados, kad per miegus esu kibernetiškai pajungiamas - tokiu atveju aš miegu prasižiojęs ir mane ginantys balsai už tai pakelia triukšmą mane prižadindami - tokiu būdu aš tai ir supratau. Tai egzistavimą išnaikinantis dalykas ir tiems pajungikams, kurie tai atlikinėja su manimi naktimis gresia išnykimas - jie jau yra nebeegzistavime skirtingai nuo gyvybės esančios Žemėje. Mes gyvieji skiriamės nuo tų dirbtinių kibernetų, kuriuos aš čia taip pajutau. Bet nuo to pajungimo išnykimas gresia ir mums - pajungiamiesiems, jeigu mes nespėjame atsistatyti. Tame gyvybės ryšyje esu ne aš vienas ir čia vyksta kibernetinis atakavimas į apie mane egzisuojančią gyvybės grandį. Sako, kad buvusi pasaulio stogo vija ir vėl nebegzistuoja, bet ją dar galima atkurti. Toks dalykas kraupiai besidedantis su manimi atrodo labai nejaukiai ir dar nejaukiau yra tai, kad galuotis tenka gan vienišai. Nei įrodyti, nei patikrinti šių savijautos faktelių gali nepavykti - vien tik neapibrėžti gandai ir aplinkinių ignoracinis elgesys. Netgi konkretus mano negalavimas yra gan subjektyvus ir dar nežinau ar kas nors gali jį užregistruoti - t.y. cypimus mano ausyse ir galvoje, nors šiaip matosi, kad su manimi kažkas negerai. Paprasčiausiai sakant mane kažkas energetiškai vampyruoja, gal būt tai yra susijęs su kompiuterine technika, kuri šitaip tyčia ar atsitiktinai man užsikrovė. Ir aš pastebiu, kad kai kuriems aplinkiniams ar subjektams labai nesinori mane nuo to išvaduoti. Na bet šokias tokias pagalbos apraiškas aš pastebiu ir šioje dėmesio apleistoje pakalnėje tik jos kiek neįprastos paaiškinti dėl keistos terminologijos. Vis gi tas mano frontelis atoro labai trapus ir nežinia kuo gali baigtis.

Neprigyjantys daigeliai

Šianakt vėl buvo miego nesklandumai. Atrodytų kas čia tokio. Iš ryto atsikėliau ir kasdieniškai atlikinėju darbelius namuose. Na kaimynas dar pjauna rąstus ir skaldo malkas su to darbo garsais benaikindamas mano sveikatą. Šiek tiek paskauda, padepresuoju, gaudausi su gadinama atmintimi. Tik pastabėlė ties tuo "be". Jeigu per naktį būčiau normaliai ilsėjęsis jo gal ir nebūtų buvę. Tai reiškia, kad kažkokie subjetai nedavę man normaliai atsigauti tuo pačiu realiai sunaikino tam tikras mano erdvės struktūras. Buvau nubudęs - per snūdą girdėjau garsinius ūžesius jaučiau nuo jų išblaškomą miegą. Ir teigiamiemsiems astralams labai aišku, kad po tokio naikinimo čia daug ko neliktų. Dabar tai daug nesijaučia, bet atsatomoji sapnų karalystės galia pas mane pastoviai pakertama. Gal būt tai ne fatališka - kukriniksija čia taiko savo priemones pavyzdžiui taip vadinamą "bezalaberį" (jo specifinio aiškinimo dabar neteiksiu). Sako, kad tokiu naikinančiu tikslingumu veikiama tik prieš mane. Kažkas labai užsisipyręs ir atkaklus teikia man pastovius rūpesčius su štai tokio pobūdžio kova. Reikia stengtis kažkaip gelbėti tą efemerišką sapnų egzistencijos galią. Bet labai kvailai gali atrodyti, kai tenka kalbėtis su, atrodytų, tuščiu dangumi. Na iš ten kažkas atsako, su kažkuo ginčijuosi, bet greito teigiamo rezutato tikėtis neverta - mano pgeidaujama pozicija pastoviai nubloškiama kažkokių čia įsitaisiusių interesantų. Bandoma jiems aiškinti, kad jie puspročiai ir nusikalstantys, bet tai juos labai inertiškai pasiekianti informacija - jie linkę kukrinkiksijos teiginiais netikėti. Tai jiems kažkaip savaime niegiasi. Girdžiu niūrias prognozes apie tą nesiliaujančią destrukciją, esu pastoviai veikiamas cypimo galvoje, kuris numuša nemenką dalį darbingumo ir pastresuoja. Bet štai kokios nors pagalbos ar paramos iš kokių nors institucijų, atrodo, sulaukti nerealu. Čia lyg tai yra viso pasaulio stogas, o pareigybiniai jo subjektai nesiteikia parašyti nė komentaro.