Šitaip aš penkiabalėje sistemoje vertinu savo miego kokybę. Ją sutrukdo ir prideda minusą tam tikri nubudimai su įvairiomis destrukcijų apraiškomis. Tai košmariškas sapnas, nestabilus per dažnas pulsas, astminis dusulingas kvėpavimas - viso to pasekmės kažkokia pagedusi, pagiringa savijauta nuo kurios atsigauti reikalingas papildomas dienos laikas su reguliariais pratimais ir pagulėjimais. Kas gi tie paslaptingi niekaip nenustojantys veikti budintojai. O tai jau mistikos sfera, bet aš ją labai aiškiai girdžiu ir tiksiuosi, kad ilgainiui jai gal būt pavyks atsitaisyti. Destrukcijos nešėjai paslaptingi veikėjai, kuriuos galima pavadinti "jie" - aš to beveik nematau, nors neabejoju jų egzistavimu. Juos bando pataisyti mano minėtoji kukriniksija - taip pat astralinis darinys iš tam tikrų veikiančių subbjektų. Supaprastintai sakant angelai mėgina perauklėti velnius. Turima omeny, kad tie nubudinimai keliami tam tikro jų neišprusimo ir destruktyvios sandaros, kurią gal būt galima pagydyti. Pagal mano nuogirdas jie yra įnikę į kvaišalus ir šitaip vamyruoja aplinkinę erdvę nualindami ir mane iki trejeto su minusu. Jie jau tiek išprusę, jog supranta feodalinį interesą - palieka galimybių sveikatos atsigavimui visiškai jos neišeikvodami. Bet jie niekaip nesupranta kokia nauda būtų iš penketukinių parametrų - toks ramybinis štilis (be destrukciją keliančių triukšmų) jiems nesuteikia jokių smakų, o į galimas paskaitas ir žinių kaupimą, bei atsiveriančias nesunaikinto proto mąstymo galimybes jie nespėja atkreipti dėmesio. Ir kas startavo tokį kazusą, kad niekaip neįmanoma išlipti iš tokio minuso, visiems lieka labai neaiški mįslė. Kaip rojaus obuolio suvalgymas - kartą paragavę jie niekaip negali nustoti. Aš čia įsivaizduoju, kad tai yra pagrindinė mirties priežastis Žemėje, toks gajus šis atvejis su kurios jie šitaip nualina gyvybes iki numirimo. Ir šis užburtas ratas pas mane kartojasi ir kartojasi - aš ir vėl būsiu prižadintas eilinę naktį eilinį kartą kaip koks kankinamas Prometėjas. Taip jie kombinuoja savo smakų schemą nesuprasdami atsigavimo reikšmės sveikatai. Kaip gajūs nestatutiniai santykiai niekaip nenori pasitraukti ir vargšas statutas visada lieka pamintas. O juk su juo būtų mano numatytasis penketas - sveiko protinio darbingumo horizontas dabar niekaip nepriartėjantis. Man nustatė abiejų ausų nervų uždegimą, paskyrė trejų mėnesių gydymo trukmę - tas susirgimas mane seniai kamuoja, bet šis šturmas gal būt atstatys mano skaitymo galimybes, mat, tam kad galėčiau normaliai skaityti pažymys turėtų siekti bent ketvertą - miego trūkumas reiškia tai, kad man pasidaro problematiška ilgai skaityti.
Tai kiek supaprastintas jų vertinimas, nes jie turi sudėtingesnių priešiškumo savybių, kurios pakurstomos tam tikrais kvaišalais. Dabar jie atrodo kaip tam tikri primityvūs priešai niekaip nesuprantantys savo elgsenos neracionalumo ir pražūtingumo. Ir išlipti iš tokio vampyravimo jiems atrodo beveik neįmanoma - jie to kažkaip bijo ir tingi nė piršto nepajudindami dėl galimo sveikimo. Bet galima tikėtis, kad lašas po lašo ir kukriniksija kaip nors pratašys šį akmenį, kurio teršalus ir smarvę mes visi taip puikiai pažįstame.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą