Nuosaikumo mažėjimas

Tai vis apie mano poilsio problemas. Atrodė, kad vakar miegas buvo apsitvarkęs - jie jį nuosaikiai atseikėjo, pasiimdami feodalinę įmygio duoklę. Tačiau šiandien jie užgriebė stipriau - prie vertinimo turiu prirašyti minusą. Ir taip jie pastoviai mane trikdo skaitydami, kad aš jiems privalau tokį mokestį. Nuo tokio poveikio aš būnu nepailsėjęs, reikia naudoti vaistus ir beveik nelieka tekstinio skaitymo ištvermės - negaliu užsiimti fantastikos rašymu, nes jie tai siekia suniveliuoti. Sakė, kad aš čia išlaikau autorinį ratą, o jie tą išlaikymą apkrauna tokiais mokesčiais - lyg remdamiesi savo vaikiškomis teisėmis, tas neracionalu, bet vaikams juk neįmanoma paaiškinti. Šitaip įvyksta kasacinis nagrinėjimas per kukriniksiją - jie čia lyg veikia neveiksniai su kažkieno padėjimu ir atsiranda pastovus klausimas - kas čia toks mane šitaip nutraukinėja. Bet prisideda neapibrėžtumo įmaišymas - atseit pas mus čia yra toks nutraukimas ir nieko prieš tai nepadarysi. Tas pastoviai bloginantis neapibrėžtumas yra klastingas ir niekaip neįveikiamas - jau kiek metų aš negaunu kaip reikiant išsimiegoti nepaisant visų kukriniksinių kukavimo pastangų. Lyg kažkas norėtų ištirti iš kur aš paimu savo kūrybinę informaciją ir todėl pastoviai mane praskaido. Šitos sizifinės miego siekimo pastangos įgavusios metodišką nuoseklumą lyg ir nėra visiškai bevertės - atsirado pastovi parengtis startuoti suplanuotiems dalykams, bet jie pas mane vis dar nerealizuojami ir šitaip gal būt pavyks pasiruošti sekančiai kūrybinei pakopai. Labai lėtai, su tokiais atmetimais, bet viltis pastoviai yra, kad viskas susitvarkys, nes žemiau trejeto esu atmetamas gana retai.
Išskirtinę vietą mano pastangose atsilaikyti prieš šį niveliavimą yra jogos pratimai. Jei yra laiko darau juos kas antrą dieną po pusantros valandos. Ypatingą dėmesį kreipdamas hemorojiniam aspektui. Tvirtinu kojas ir analinius organus. Mat per juos esu labiausiai atakuojamas - pas mane, pasirodo, yra per silpnas pilvo presas ir polinkis į hemorojų. Kaip tik tų silpnų vietų lavinimas, iš kurių esu pastoviai jų nubloškiamas ir reikalauja daugiausia kantrybės ir nuoseklumo. Kiekvienas turi savo silpnąsias vietas ir aš džiaugiuosi, kad bent iš dalies pavyksta tai lavinti. Trūksta patyrimo, išmanymo, bet esant tokiam silpnumui ir tokios pastangos yra labai vertingos.
Nežinau ar pasiseks ar nepasiseks pasiekti savo užsibrėžtus tikslus, bet tam tikrą stabilumą pagrindą turėsiu, jeigu tik jie nenuatakuos mane nesilaikydami savo feodalinio intereso. Pats blogiausias scenarijus neįvyksta, nors ir yra panagrinėjamos jo prieigos. Baisi ir nejauki kasdienybė lyg jaučiant už nugaros mirties alsavimą.