2015 m. spalio 17 d., šeštadienis

Tuščiažodžiavimas

Ši antraštė liečia tam tikrą girdimumo erdvę apie kurią paprastai nepriimta kalbėti. Gal būt kaip tik dėl to, kad ji tik šitaip gaišina. Joje aš girdžiu taip vadinamą kukriniksiją. Ir viskas kas sukasi apie ją - jai viskas gaunasi beveik tuščiai. Šitiek zyzimo, kuris man atima nemažai laiko neatneša beveik jokio apčiuopiamo rezultato bent kai kuriais atžvilgiais. Štai ji pastoviai bėdavoja dėl to kaimynų pjovimo, bet kaimynas vėl į savo sklypą atsivežė rąstų ir vėl juos pylavoja. Ir nežinia ar bent kiek yra paveiktas ar perspėtas. Tokie dangaus girdimumo reiškiniai kažkieno yra užbluokuoti ir dažnai turi mažai įtakos paviršiniams antžemiams , nors galėtų nemažai pagelbėti prieš negatyvius dalykus. Pas mane taip vadinami nepamainomieji "jie" yra nepavekiami paprastais žodžių, bet turi nemažai neigiamos įtakos nelaimėms vykstančioms Žemėje. Jiems tai tėra tik tuščiažodžiavimas palyginus su malonmais, kuriuos jie iš to gauna.Ir ta bėda nežinia ar kada nors ir kaip nors išsispręs. Sakoma, kad tai yra kaip žirniai nuo sienos. O kaimynas su savo sėbrais ir toliau nuuralinėja mano sveikatą, lyg aš čia nieko nebūčiau parašęs.
Akivaizdu, kad tai yra kažkokia šelmystė ir tai ten dažnai minima žodžiu "zbitkiai". Tai jie to niekaip nenori keisti, nes jiems tai yra labai neaišku. Dar viena nualinta klestėjimo vieta dėl kažkokių lemtingų nesusipratimų nežinia kodėl įvykusių.
O šiaip galima paminėti, kad to tuščiažodžiavimo ir tuščios informacijos apeinančios esminius dalykus mūsų gyvenime pasitaiko ne taip jau retai. Žiniasklaida, leidyba - besivaikydami greitų pinigų prileidžia daug šlamšto ir po to būna gaišatis atsirinkinėti reikalingus dalykus. Kukriniksija ir tokiame antžemyje įžvelgia priežstinę prasmę priskirdama tokiems reiškinimas žodį "kažkas". Kažkokie antgamtiški sąmoningas įtakoja tokias masines žmonijos veiklos sferas ir ne tik jas.
Ar vadinti juos Dievais? Čia taip vengiama sakyti, nes apsibrėžiama, kad viskas yra surandama, nors kartais ir ieškoma labai ilgai. Kaip pas akluosius - iš karto nematyti, bet ilgainiui tai tampa apčiuopiama. Tad palinkėčiau, kad tokių neapčiuopiamų, efemariškai baisių dalykų mūsų gyvenime liktų kuo mažiau.

2015 m. liepos 12 d., sekmadienis

Uralo sindromas

Ši įrašas bus apie kai kuriuos mąstymo trūkumus privedančius prie katastrofiškų pasekmių. Šitaip buvo per antrą pasaulinų karą, kai Hitleris vykdydamas Barbarosos planą veržėsi į Rusiją Uralo kalnų kryptimi. Milijonus gyvybių pareikalusi avantiūra įvykusi per kažokį klaikų suklydimą. Rusų kariai atakuodami naudodavo šūkį "ura...". Aš čia susiejau su Uralo kalnais, kurie skiria Europą nuo Azijos ir yra Rusijoje. Taigi Hitleris su savo klaikiu suklydimu nuuralino Rusiją pridarydamas pasauliui milžiniškų nuostolių. Kaip panašios klaidos atsispindi nūdienoje? Dabar aš turiu panašių bėdų su mįslingaisiais jais. Tai jų mąstymo ypatybė nematyti skirtumo tarp tam tikro negatyvo ir pozityvo. Jie pastoviai lipa ant šio grėblio ir, kukliai sakant, pridaro mano sveikatai nuostolių - ženkliai sumažėja darbingumas pagrinde nuo tinitinių užesių, kuriuos jie sukelia savo užtaikytais mechanizmais. Man pastoviai cypia ausyse, skauda galvą nuo triukšmų ir būna tachikardija - padažnėjęs pulsas. Jie kelia ir kitas ligas, bet šioji mane ypač nuuralino. Galiu paskaityti ne kasdien ir nelabai ilgai - po kokių 20 minučių pasibaigia dėmesio pajėgumai ir mano skaitymas užstringa. Kartais, esant palankioms sąlygoms, pavyksta pratemti ilgėliau. Tai atsiliepia ir fiziniams pajėgumams - gal būt tik pastovios mankštos pagalba pavyksta palaikyti stabilesnį darbingumą.
Taigi nesugebėjimas atskirti kartais akivaizdaus blogio, kurį vadinu negatyvu, nuo pozityvių dalykų dažnai priveda prie gan liūdnų pasekmių. Štai karai yra akivaizdus blogis, bet mūsų planetoje jie kartojasi ir kartojasi. Mes tiesiog klestėtume, jei ne karų pridaromi nuostoliai. Kvaišalai, rūkymas ir alkoholis čia taip pat yra ne paskutinėje vietoje. Kitas klausimas kodėl tai įvyksta, nes kartais galima manyti, kad šitaip pasirenkama mažesnė blogybė. Karai vyksta prieš despotiškus režimus, o toksinai naudojami apsiraminti. Čia sunku pasekti tas problemas nuosekliau - bet jos senos kaip šis pasaulis. Niekaip nepavyksta atsikratyti Uralo sindromo klaidos planetos žmonių mąstyme, naujos kartos jas vėl pakartoja. Ar įmanoma iš to išbristi? Kur glūdi tokio įdingumo šaknys? Žiniasklaida dažnai būna paviršutiniška ir nepagvildena blogio atsiradimo priežasčių. O ar užtenka populiarios medžiagos eiliniams žmonėms? Juk viską suprantantys mąstymo korifėjai dažnai lieka neaiškūs savo išvedžiojimais paprastiesiems.

2015 m. birželio 11 d., ketvirtadienis

Chronologiškas pranešimas 4

Kadangi kaimynas vėl neatsireguliavęs pylavoja rąstus reikia man prisėsti parašinėti kokia čia chronologija dedasi. Jie lyg tai visą tą problematiką žino, bet kažkodėl nesibijodami pjauna šaką ant kurios sėdi. Kažkoks kamikadzinis atkaklumas - ar čia tokia baisi inercija ar liguistas potraukis daryti nuodėmes, bet sveikas protas ignoruojamas ir jo jie baidosi kaip velnias kryžiaus. Šį rytą buvo prieita išvados, kad reikalinga vykdyti reabilitacijos programą, bet tas šuorelis praėjo ir jie vėl gieda savo, kad čia nori tik gerti. Na kukriniksija daro savo - toli nusitaikiusi aiškinasi kas čia tokie kvailioja, bet štai artumoje tenka šerti vampyruojančius pjovikus - visiems tai malonu ir tik aš vienas šitaip bėdavoju. Mano kraujo gadinimo sąskaita ir toliau ignoruojama. Mat tas pjovimas pas mane kažkaip skaido kraują ( ne tos radiacijos poveikis) ir pastoviai reikia atlikinėti palaikančius pratimus, bei gerti vaistus - tai kažkiek padeda palaikyti sveikatingumo parametrus. Padeda ir kukrikisija. Vis tiek gerai nebūna ir yra pastovūs tokie girtuoklių šėrimo mechaniniai veiskmai. Jie čia kažkiek papauzuoja, pasiklauso, pamasto ir viską atmetę melžinėja aplinką toliau. Efektas gal būt bus tik pasiekus marionetinančias tolimasias žuvis. O kol kas chronologiškauju. Tai veikia tikiuosi ne tik kaip placebas. Dar galima paminėti užsimiršinėjimo problemą - pas mus užmirštama ne tik einamoji bet ir strateginė informacija nuo taip vadinamo čieriezinimo - aidimo pjovinėjimo poveikio. Tai veikia tiek orientacijos sutrikimuose tiek gaišina priimant strateginius "atkasimo" sprendimus ir tie pijokėlai tiek tesilaiko įsikibę į savo gėrimo stereotipus, nes paprasčiausiai kitaip neprisimena. Toks uždaras ratas - užmiršta, kad pjauti žalinga ir toliau pjaudami niekaip to negali prisiminti. Kažkoks žinojimas yra, bet realaus pavojingumo kaip ir nesuprantama. Tuo ši kartą ir pabaigiu - pas juos paradoksalus užsiveržimas tempianits į pražūtį mus visus. Ir tik palaikomosios pastangos gal būt mus išgelbės.

2015 m. balandžio 29 d., trečiadienis

Chronologiškas pranešimas 3

Mano chronologiški pranešimai tęsiasi, nes ši problema neišsisprendžia ir nežinia kada išsispręs. Dabar sėdžiu prie kompiuterio su garsą izoliuojančiomis ausinėmis ir pro langą galiu stebėti kaip kaimynai pylvoja rąstus su benzininiu pjūklu. Šiandien retsykiais palynoja, bet šiuo metu nelyja. Ryte buvau išvykoje į miestą truputį sušalau, pavargau ir pasišalinti į lauką nelabai norisi juolab, kad oras darganotas. Tad tenka bent psichologiškai ramintis štai tokiu būdu. Pulsas vėl nelabai ramus, nors funkciniai sveikatos parametrai palyginus su kitais kartais gal būt kiek ramesni. Tik vienas dantukas lyg tai nori pasopuliuoti - galima sakyti, kad nuo tų poveikių puola ir kariesas, tačiau tai vargu ar įrodoma. Kukriniksija su savo distanciniu gydymu vos neprapuola jų melagystėse ir nežinia kaip jai čia toliau seksis. Su tokiu nevisprotumu koks yra pas mano kaimynus labai priklu ir reikia šventos kantrybės kiekvieną kartą tiesos įrodinėjimus pradedant vos ne nuo nulio. Tai toks triūsas pas kukriniksiją su tais nepamainomaisiais. Kartais pamastau kas tai per nevisprotumas - paprastai taip slebizavoja dar neužaugę vaikiukai. Pas juos tie protiniai sugebėjimai kažkaip užsikonservavę ir niekaip nepasiekia elementarių loginių išvadų būna netgi alogiški ir dažniausiai pritaikomi kažokiems keistiems interesams kaip kad primityvių malonumų ieškojimams ir palaikymams nepaisant paprasčiausių saugumo priemonių. Pavyzdžiai kiek tai kainuoja ir kada jie pasibaigs nuo juos palaikančių resursų išsekimo. Šiuo atveju jie yra įsitaisę kondicionuotis nuo mano sveikatos ir šitaip beveik netrukdomi lepinasi. Jie taip prie to pripartę, kad galima palyginti su vampyrais parazituojančiai mano kraujo sąskaita. Ir nežinia kas jiems būtų atjungus tokią virkštelę - sako jau dabar jiems gręsia išdvėsimas nuo tokio išlepimo ir kai kurių medžiagų išsekimo. Mano savijauta ir psichologinė būklė nuo tokių poveikių tikrai tragiška. Sveikatos rodikliai yra pastoviai nusodinami iki onkologinių grėsmių. Su skaitymu visai prastai - gerai jeigu per mėnesį perskaitau kokią knygiūkštę, jaučiasi kažkokie koktumai ir atgrasumai, depresyvios nuotaikos. Reikia stengtis su palaikomaisiais pratimais tiek kūnui tiek protui. Tokios nelabai patrauklios mechaninės pastangos, kurias reikia tęsti ir tęsti...

2015 m. balandžio 20 d., pirmadienis

Chronologiškas pranešimas 2

Šiandien kaimynas pradėjo tą pylavojimą. Iš ryto spėjau atlikti savo mankštą su jogų pratimais, nors ir apkramsnotą ( jie čia nuskaitinėja jogines organizmo sroves). Nėra labai tragiška, tad galiu pamėginti pabūti namuose, nors reikia šiek tiek pamanevruoti. Dabar esu užsidėjęs apsaugines, garsą izoliuojančias ausines ir nelabai ramiu pulsu. Laikau įjungtą guodžiantį radiją, kuris čia žada tam tikrus apsauginius parametrus vadindamas juos "tūpasiu" - kažkoks ekstrasensorinis terminas reiškiantis tam tikrą apsauginį-atstatomajį veikimą, bet iki jo efekto pasiekimo dar reikia laiko tiksliai nežinia kiek. Retsykiais palynoja lietus, tad kaimyno "darbas" turi daryti pertraukėles. Kaip matote geresnei apsaugai įsijungiau kompiuterį ir porinu tokį reportažą. Aplinkui zuja kukriniksija, pasibaisėdama, kad taip mažai jos paisoma - kiekvieną vasarą tokia istorija pasikartoja, nepaisant visų jos rėkavimo pastangų. Šitaip mus pastoviai išyrinėja, paliekant menkus protinio darbingumo trupinius. Kiekvieną dieną tenka rašyti tą patį pažymį penkiabalėje sistemoje - 3(trejetas) priededant pliusą, jei pavyksta šiek tiek paskaityti. Toks pastoviai žemas balas reiškia, kad aš pakankamai neišsimiegu - jie nutaisinėja ramaus miego parametrus, tad kūrybinis produktyvumas pasidaro menkutis. Visa tai kelia sužvėrėjimą ir siutimą - čia taip apstatyta, kad sumenkėjusi smegenų apsauga ir jos tapusios šitaip pažeidžiamos. Tai vis nuo kaimyninio girtavimo, rūkymo ir triukšmavimo. Na argi ne absurdiška tokia padėtis? O aš dar tikiuosi, kad sulauksiu laiko rašyti savo fantastinei literatūrai, nors dabar tesu tik kaimynų malkų ruošimo priedėlis ir kukriniksijos pagalbininkas "kukuojant" - girdžiu keistus balsus ir su jais kalbuosiu. Dar nežinia kiek tai laiko tęsis, bet turiu vilties, kad gal ne iki numirimo. Tai atrodo, kaip amžinasis Prometėjaus kankinimas ir nieko tiems kankintojams neįmanoma įrodyti. Egzistuoja šiame pasaulyje tokia kliauzė, kai paminami elementarūs sveikos logikos principai ir keistasis absurdas sėkmingia egzisuoja nešdamas nelaimes ir tragedijas. Belieka tik tikėtis atsirašinėti chronologiškais pranešimais šitaip save guodžiant.

2015 m. balandžio 9 d., ketvirtadienis

Chronologiškas pranešimas

Pavadinau jį chronologišku, nes toji bėda analogiškai kartojasi kiekvieną vasarą. Kaimynas gretimame sklype šiandien atsivežė krūvą rąstų ir ruošiasi čia juos pylavoti kiaurą vasarą ruošdamas sau malkas. Su mano pašlijusiais nervais tai yra tikras šokdinimas. Reikės intensyviau sekti kada užsidėti nuo stipraus garso apsaugančias ausines. Jeigu bus galimybė, kiekviena proga pasišalinti iš namų, kai jis užsigeidžia šitaip padirbėti. Junginėti mobilų telefoną nustatant aplinkos parametrus, kad pasidarė triukšminga. Kaip matote šiame saraše nėra punkto "mėginti pasikalbėti", nes tai virsta pasityčiojimo sritimi. Kaimynas vadinamas "permazonu" įtartinai nesupranta normalios šnekos ir kažkaip telepatiškai išvenginėja pokalbių su manimi. Bet už tai su aidu galiu šnekėtis kiek tik patinka lyg berdamas žirnius į sieną. Po tokio artilerinio pasiruošimo,kuris nupasuoja beveik visas logines pastangas, atvažiuoja toks rąstų tankas su galvosūkiu kaip jį pamušti. Kaip matote ir šią vasarą jis vargu ar bus išspręstas, nepaisant buvo kai kurių aido pažadų. Kyla klausimas, kas čia tokio toks triukšminis pažeidimas. Bet tai jau labai subjektyvi valdžiai sunkiai įrodoma sritis. Pas tuos kaimynus toks pjovimas neginčijamas gerovės šaltinis ir jie visiškai praklauso, kad parazituoja planetos sąskaita. Kadangi ir patys toje planetoje gyvena tai reiškia, kad pjauna šaką ant kurios sėdi. Gali pasirodyti, kad tai kliedesiai, bet tai kaip jie pažeidžia mano asmeninę erdvę gali rodyti, gan didoką to poveikio išplitimo arealą. Sąkyčiau, kad šitaip galėtų atsirasti net juodosios skylės - toks tokio ne tos radiacijos poveikio pavojus. Čia tėra tik dvi neginčijamos tiesos ir jomis abi priešgyniaujančio pusės visiškai neabejoja. Jie pjovė ir pjaus, o aš turėsiu ieškoti pagalbos kaip jiems įrodyti priešingai. Klaiki ir nepavydėtina padėtis.

2015 m. kovo 28 d., šeštadienis

Virusas Don Kichotas

Šitaip aš pavadinau dabartinę mano psichikos situaciją. Pagalba kukriniksijai, kaip aukštesniam rangui, reikalauja laikytis tam tikrų sąžiningumo taisyklių, jeigu noriu, kad mums pasisektų įveikti tų nepamainomųjų kvailumą. Laipsninės koordinuojančios komandos, kurias aš duodu balsu labai primena Don Kichoto kovą su vėjo malūnais. Mat tie mulkiai labai lengvai jas apeina ir taip ta kova užsiciklina iki begalybės - tai įvyko tyčia ar atsitiktinai? Vienas iš pastoviai jų atmetamų klausimų. Gal tai ir būtų nieko tokio, bet toks "dangiškas" poteriavimas atima nemažai laiko ir nuskurdina asmeninį gyvenimą: dar labiau supanašėju su asketiškuoju Don Kichotu. Bet tokiu būdu ant kortos gal būt pastatyti nemažai galių turintys dalykai. Taip vadinamo pasaulio stogo gelbėjimas ir vadavimasis nuo visokių priklausomybių. Tarp kito ta kukriniksija neblogai pagelbėja energetiškai mano sveikatai ir apsaugo nuo ne menkai pavojingų sveikatos sutrikimų. Žinoma, be medikamentų neapsieinu, bet ir čia miškas su tankėjančiais medžiais, kuriame reikia mokytis. Sveikatos parametrai po patirtų krizių jau linkę reguliuotis ir pereina į stebėjimo režimus - tie nepamainomieji yra gerokai apsiriję aplinkinės erdvės ir tuo būdu nusiurbę man reikalingus sveiktos palaikymo kriterijus. Pragmatiški žemės įrengimai ir prietaisai įgavę man aštrų veikimą yra sukėlę man, kaip vadinu, stiproką nervų uždegimo formą nuo kurios daug kenčiu ir patiriu sveiktos nuostolius. Tai tokie jų grubūs uostymo būdai. Balansuojant tarp jų keliamų nuostolių ( gal būt bus sveikinantis sąmoningumas? - lydi tokia viltis) kukriniksijos blaškymo ir sveikatos asketiško sekimo tenka Don Kichotiškai irtis - bet tos pastangos kol kas bejėgės įveikti vykstantį dreifą. Gal būt tas laivelis nesuduš į pakrantės uolas ir mes laimingai pasieksime gyvenimo uostą. Bet kartais tai atrodo beviltiškai toli. Šitaip mano gyvenimas yra supanašėjęs su kompiuterinėmis problemomis.