2015 m. balandžio 29 d., trečiadienis
Chronologiškas pranešimas 3
Mano chronologiški pranešimai tęsiasi, nes ši problema neišsisprendžia ir nežinia kada išsispręs. Dabar sėdžiu prie kompiuterio su garsą izoliuojančiomis ausinėmis ir pro langą galiu stebėti kaip kaimynai pylvoja rąstus su benzininiu pjūklu. Šiandien retsykiais palynoja, bet šiuo metu nelyja. Ryte buvau išvykoje į miestą truputį sušalau, pavargau ir pasišalinti į lauką nelabai norisi juolab, kad oras darganotas. Tad tenka bent psichologiškai ramintis štai tokiu būdu. Pulsas vėl nelabai ramus, nors funkciniai sveikatos parametrai palyginus su kitais kartais gal būt kiek ramesni. Tik vienas dantukas lyg tai nori pasopuliuoti - galima sakyti, kad nuo tų poveikių puola ir kariesas, tačiau tai vargu ar įrodoma. Kukriniksija su savo distanciniu gydymu vos neprapuola jų melagystėse ir nežinia kaip jai čia toliau seksis. Su tokiu nevisprotumu koks yra pas mano kaimynus labai priklu ir reikia šventos kantrybės kiekvieną kartą tiesos įrodinėjimus pradedant vos ne nuo nulio. Tai toks triūsas pas kukriniksiją su tais nepamainomaisiais. Kartais pamastau kas tai per nevisprotumas - paprastai taip slebizavoja dar neužaugę vaikiukai. Pas juos tie protiniai sugebėjimai kažkaip užsikonservavę ir niekaip nepasiekia elementarių loginių išvadų būna netgi alogiški ir dažniausiai pritaikomi kažokiems keistiems interesams kaip kad primityvių malonumų ieškojimams ir palaikymams nepaisant paprasčiausių saugumo priemonių. Pavyzdžiai kiek tai kainuoja ir kada jie pasibaigs nuo juos palaikančių resursų išsekimo. Šiuo atveju jie yra įsitaisę kondicionuotis nuo mano sveikatos ir šitaip beveik netrukdomi lepinasi. Jie taip prie to pripartę, kad galima palyginti su vampyrais parazituojančiai mano kraujo sąskaita. Ir nežinia kas jiems būtų atjungus tokią virkštelę - sako jau dabar jiems gręsia išdvėsimas nuo tokio išlepimo ir kai kurių medžiagų išsekimo.
Mano savijauta ir psichologinė būklė nuo tokių poveikių tikrai tragiška. Sveikatos rodikliai yra pastoviai nusodinami iki onkologinių grėsmių. Su skaitymu visai prastai - gerai jeigu per mėnesį perskaitau kokią knygiūkštę, jaučiasi kažkokie koktumai ir atgrasumai, depresyvios nuotaikos. Reikia stengtis su palaikomaisiais pratimais tiek kūnui tiek protui. Tokios nelabai patrauklios mechaninės pastangos, kurias reikia tęsti ir tęsti...
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą