Virusas Don Kichotas

Šitaip aš pavadinau dabartinę mano psichikos situaciją. Pagalba kukriniksijai, kaip aukštesniam rangui, reikalauja laikytis tam tikrų sąžiningumo taisyklių, jeigu noriu, kad mums pasisektų įveikti tų nepamainomųjų kvailumą. Laipsninės koordinuojančios komandos, kurias aš duodu balsu labai primena Don Kichoto kovą su vėjo malūnais. Mat tie mulkiai labai lengvai jas apeina ir taip ta kova užsiciklina iki begalybės - tai įvyko tyčia ar atsitiktinai? Vienas iš pastoviai jų atmetamų klausimų. Gal tai ir būtų nieko tokio, bet toks "dangiškas" poteriavimas atima nemažai laiko ir nuskurdina asmeninį gyvenimą: dar labiau supanašėju su asketiškuoju Don Kichotu. Bet tokiu būdu ant kortos gal būt pastatyti nemažai galių turintys dalykai. Taip vadinamo pasaulio stogo gelbėjimas ir vadavimasis nuo visokių priklausomybių. Tarp kito ta kukriniksija neblogai pagelbėja energetiškai mano sveikatai ir apsaugo nuo ne menkai pavojingų sveikatos sutrikimų. Žinoma, be medikamentų neapsieinu, bet ir čia miškas su tankėjančiais medžiais, kuriame reikia mokytis. Sveikatos parametrai po patirtų krizių jau linkę reguliuotis ir pereina į stebėjimo režimus - tie nepamainomieji yra gerokai apsiriję aplinkinės erdvės ir tuo būdu nusiurbę man reikalingus sveiktos palaikymo kriterijus. Pragmatiški žemės įrengimai ir prietaisai įgavę man aštrų veikimą yra sukėlę man, kaip vadinu, stiproką nervų uždegimo formą nuo kurios daug kenčiu ir patiriu sveiktos nuostolius. Tai tokie jų grubūs uostymo būdai. Balansuojant tarp jų keliamų nuostolių ( gal būt bus sveikinantis sąmoningumas? - lydi tokia viltis) kukriniksijos blaškymo ir sveikatos asketiško sekimo tenka Don Kichotiškai irtis - bet tos pastangos kol kas bejėgės įveikti vykstantį dreifą. Gal būt tas laivelis nesuduš į pakrantės uolas ir mes laimingai pasieksime gyvenimo uostą. Bet kartais tai atrodo beviltiškai toli. Šitaip mano gyvenimas yra supanašėjęs su kompiuterinėmis problemomis.