Dirbtinis skausmingumas

Dabar pamėginsiu aprašyti poveikį, kuris mediciniškai paprastai yra niekaip neapibūdinamas. Patiriu jį pats ant savo kailio ir tai yra nuolatinėje mano būklėje. Jį pavadinau dirbtiniu, nes neįmanoma nustatyti kas jį sukelia. Tai yra lyg koks geluonis įleistas į mano organizmą – tam reikalingas tam tikras astralinis prapjovimas: kažkoks pažeidimas kaip pastovi skausminė žaizda. Aišku, kad kažkas tai padarė ir padarė iš labai toli. Gali būti susiję su tam tikru lauku, iš kurio ateina pažeidiminis čiuptuvas. Tą lauką galima pavadinti separatu. Kyla klausimas kas suinteresuotas tokiu žaizdos įdiegimu. Tai yra papildomas skausminis dirgiklis – kažkas tuo skausmu maitinasi lyg kokiu energijos nuotėkiu ir yra jį pasidaręs kaip tam tikra atžymą. Tai numuša mano organizmo rodiklius – darbingumą, nuotaiką ir verčia papildomai ilsėtis, kartais iki pavojingų ribų, nuo kurių gresia negrįžtami pokyčiai. Pavyzdžiui negaliu ilgai klausytis radijo, negaliu ilgai skaityti. Būna pastovus nekokybiškas miegas ir nuo to apsunkėja judesiai, atsiranda lėtai praeinantis raumenų skaudėjimas, jei daugiau pasitreniruoju. Pavadinčiau tai pagalvės mokesčiu, nes yra niekur neapskaitomas ir nežinia kas jį ima. Tai nėra visiškai abstraktus poveikis. Jis atidaro kelią kitiems dirgikliams skaudžiai veikti – triukšmas, nemiga, nekokybiškas miegas, polinkis į vėžinius susirgimus, pulso nestabilumai iki tachikardijos, migrena. Visas spektras atakuojančių funkcijų atklystančių iš pašalies. Jos seniai mane būtų suėdusios, jei ne lengvinančios aplinkybės ir savidrausmė. Esu lyg kokiam epicentre tų poveikių tari juos kas seikėtų - sąmoningai ar atsitiktinai. Galima įtarti, kad tai yra nuo tam tikrų subjektų, kuriuos aš astrališkai galiu pastebėti tapačių su velniškumu, žinoma, angeliškieji - priešingai jiems – čia gelbsti iš dalies atstatydami daromus energetinius ir struktūrinius nuostolius. Tas velniškųjų ir angeliškųjų dipolis, nors ir išlaiko tam tikrą pusiausvyrą, bet ir nemažai patąso mano sveiktą. Tad reikia turėti ir didelę savisaugą, kuri papildo angeliškąją pagalbą. Jokių žalingų įpročių, poilsio ir dienotvarkės režimas, netgi bet kokio cukraus atsisakymas, kavos nenaudojimas, mankšta, savistaba, tinkami maisto papildai ir netgi vaistiniai preparatai. Tik šitaip išlaikau pakenčiamą sveikatos stabilumą ir netgi pavyksta po truputį sveikti. Jeigu nebūtų velniškųjų užslėgimo aš galėčiau ženkliai pagerinti savo produktyvumo rodiklius – turiu daug sveikatinimo prielaidų, kurios išveda mane iš krizės. Deja, depresijos apraiškų išvengti nepavyksta dėl ko turiu pažemintą nuotaiką ir gan prastą darbingumą. Nekalbant apie tai, kad beveik nėra normalaus jausmingumo. Nuovargis būna dirbtinis, perdėtas ir verčia nemažai ilsėtis bei atsigavinėti. Reikia paminėti ir psichikos iškreiptumą – prislopintos mintys, skaistykliniai pojūčiai, dermatas, bendravimo blokavimas ir kartu padidintas jautrumas su dirglumu. Dar vienas klausimas yra atminties, orientacijos nestabilumai ir svaigimai. Nerimtai tai vadinu išsėtine atmintimi, kai negaliu greitai atsiminti, darbo proceso metu, kur ką pasidedu. Ilgalaikės atminties nestabilumas, kai užmirštu bent kartą per mėnesį išgerti kokią nors tabletę – tai gali įvykti ir dienos bėgyje. Vakare būna sunku atsiminti ką nuveikiau per dieną. Tai vis kažkokio dėmesio, nesusikaupimo trūkumai lyg būtų koks blokas ar išėma – taip pagerėja tai pablogėja, kaip ir regėjimas. Rašymo produktyvumo silpnumas. Prastą miegą organizmas bando kompensuoti ir per virškinimą – atsiranda nutukimo grėsmė ir treniruotės čia menkai padeda, nes kaip reikiant neatsigaunu dėl nekokybiško poilsio. Miegas pasidaro letarginis su vaistiniais chemikalais, atsiranda haliucigeninis iškreiptumas – normaliam funkcionavimui prireikia ištęsti poilsio fazes. Negaliu ilgai klausytis radijo dėl skausminio klausos jautrumo ir geriau būtų jei ribočiau televizoriaus žiūrėjimą – visur atsiranda nuosaikumo poreikis, o ilgesnis nei kelių minučių skaitymas pasidaro iš viso nebeįmanomas: jį užblokuoja kažkoks išorinis (jaučiams tam tikras blokuojantis rūgštingumas) apsireikšimas, nes smegenys nepajėgia išlaikyti autonomiškumo. Prasideda padrikas energijos likučių rankiojimas. Reikia mastyti kuo užsiimti, kam yra nuotaikos ir nusiteikimo, kas nesukels per didelio diskomforto – bet kokia veikla pasidaro atliekama treniruotės lygio pastangomis ir greitai sukelia atkrytį reikalaujantį pagulėti. Bet čia atsiranda grėsmė persigulėti – visur reikalingas tarsi akrobatinis išmanymas kaip manevruoti tais pakaitiniais darbo ir poilsio veiksniais. Ne visada būna taip sudėtinga – kaip zebro perėjoje užeina tai ramumo tai aktyvumo juostos. Galima patekti į nesveiką hiperaktyvumą, besišypsančią depresija ir kitus kraštutinius veiksnius, iš kurių tenka išsikapstyti sėkmingiau ar nesėkmingiau. Kaip matote aš pririnkau nemažai informacijos apie psichinio pobūdžio negalavimus ir tikiuosi, kad jie pakankamai tikslūs, patirti savo kailiu ir atspindi tiesą. Tokia tirštuma man pasitaiko kaip blogumo piko viršūnėje ir tik tam tikrų palaikymų dėka pavyksta atsilaikyti. Ir pats turiu stengtis ir tikėtis pagalbų, kurios turi įsikomponuoti į paruoštą dirvą. Nežinau ar toks surašymas kam nors bus naudingas – kiekvieno patyrimas individualaus ir skirtingas, bet gal yra ir dėsningumai ir panašumai. Tikiuosi, kad pavyko šią medžiagą nors kiek apibendrinti ir tinkamai pateikti.