Spengimas

Ne reta pensininkų bėda būna spengimas bei ūžesiai ausyse ir galvoje. Diagnozė tokiu atveju, kiek žinau, būna tinitas, neuritas. Pas mane tai yra liga sunkesnės formos ir vadinasi kochlearinis neuritas. Pastoviai spengia galvoje – kartais toks vos ne iš proto varantis garselis kintantis taip lyg kas skanuotų smegenis. Neurologas sakė, kad man yra pažeistas klausos nervas ir reikia vartoti kraujagysles plečiančius vaistus. Profesinės ligos nedavė – atrofinių klausos pakitimų nerado, nors bent porą kartų atidžiai ištyrė. Gamykloje, dirbdamas metalo štampuotoju, buvau klaikiai nukentėjęs nuo presų triukšmų. Vienas kompresorinis presas man labai stipriai papūškavo į galvą keldamas nepaprastai stiprų, nepakeliamą skausmą, kurio niekam nelinkėčiau patirti. Aš tai prilyginčiau kontūzijai. Metus padirbėjęs turėjau palikti darbą nuo pastovių stiprių skausmų, kuriuos keldavo gamyklos mechanizmų triukšmas. Kentėdavau ir nuo darbininkų tam tikro mobingo susijusio su skaumais nuo jų kalbėjimo ypač kai tekdavo laukti eilėje prie atlyginimų išmokėjimo. Būdavo toks pastovus skausminis lydėjimas ir tiek nuo gamyklos mechanizmų tiek nuo darbininkų su kartais pasireiškiančiais paūmėjimais. Išėjus iš gamyklos tas triukšminis persekiojimas man nesibaigia iki šiol. Aš tai pavadinčiau karšinimu. Yra pastebėjimu ir iš nerealios srities. Tas spengimas turi balselį, su kuriuo įmanoma persimesti vienu kitu žodeliu. Kaip supratau kažkokia auslinda šitaip dengia mano smegenis nuo kiuždančio karščio poveikio – tai lyg koks signalas mažiau kenskmingas negu iš aplinkos atsirandantis deginantis veikimas. Kenksmingumas vis tiek išlieka – ta auslinda šitaip ne menkai pasimaitina kažkokia galvos medžiaga. Tai tokie tam tikri atsiradę pastebėjimai niekaip neįrodomi. Pats spengimas irgi yra keistas dalykas, nes dėl jo pasiskųsti nelabai yra kaip. Tai ir ne skausmas ir ne triukšmas – apie juos aplinkiniai supranta, o štai nepatyręs spengimo nesuprasi kas tai yra. Graužia kažkoks tylus kirminėlis, gadina kažką kaip kokia paslaptinga radiacija, kurią galima pavadinti tam tikru užkrėtimu ir beveik niekam to nepaaiškinsi. Yra tą spengimą lydintys papildomi reiškiniai – ūžesiai ausyse, galvoje ir pulsavimo išgirdimas. Tai organizmo gijimo pastangų pajautimas. Atsiranda prigulus, po mankštos ir esant kitoms palankioms sąlygoms. Man papildomai atsiranda kvėpavimo nesklandumai, kosuliukas. Tą diagnozę man patvirtino kokiais 2009 metais, nors įtariu, kad ir anksčiau buvau tų dalykų pažeistas. Gamykloje visą tą košmarą patyriau 1990-1991 metais – ir to šleifas lydi iki šiol. Daug kartų gulėjau ligoninėse. Iš jų pavyko išsikapstyti reguliarių mankštų dėka. Sportas visada mane lydėjo, tad pavyko atsirinkti man tinkamus pratimus. Dabar mano gyvenimas pasižymi staigiais kontrastais vykstančiais ir dienos eigoje. Per porą mankštos valandų pavyksta išlipti iš energetinio – depresinio kolapso, bet į jį vėl įpuolu, jei netoliese pasireiškia stiprūs triukšmai, kurių kaimynystėje nestinga. Todėl vasarą mankštą darau daugiau tik per lietų, kai kaimynų mechanizmai turi nutilti. Laikoma, kad toks neuritas yra nepagydoma liga lydinti visą likusį gyvenimą. Vis gi įtariu, kad iš to galima išsikapstyti aptikus ir pašalinus kertines spengimą sukeliančias priežastis. Tai yra dirbtinis smegenis veikiantis faktorius ir tą dirbtinumą galima išgliaudyti. Tai vyksta, kai nebeveikia organinė smegenų apsauga ir priežasties tenka ieškoti išorėje. Kažkas šitaip energetiškai vampyruoja – energija iš organizmo nuteka kitiems subjektams, kurie gali ir nesuprasti, kad tai yra kenkimas. Atrodo, kad pagerėjimas gaunamas kaip iš niekur, nors tai kainuoja vampyruojamiesiems. Tik tas sąsajas įrodyti ir pašalinti gali būti labai sudėtinga. Tai stiprios priklausomybės, kurių atkakliai nenorima atsisakyti, ir jos gali būti prilygintos narkomanijai. Atrodo, kad išgijimas yra čia pat, bet atkrytis kol kas visada įvyksta ir sizifinis sveikatos darbas tampa begaliniu kapstantis iš amžinai nelaiminginės sferos. Yra vampyrų pusė ir besigydančių pusė. Vieni parazituoja skaidydami iki sukiužimo, o kiti priversti jiems mokėti savo sveikatos kainą. Ir kokio ji didumo galima tik spėlioti – spengimas tai tik ledkalnio viršūnė, o tikrieji žmonijos nuostoliai nuo to kol kas tik įtarinėjami.