Kiekvieną dieną keliuosi kaip kare. Tai dėl padidėjusio klausos jautrumo. Galima įtarti kažkokią tikslią tyčią. Ramu, ramu, bet tai tyla prieš audrą. O ta audra - tai mechanizmų keliamų triukšmų atakos. Užklumpa nepatogiais momentais sutrikdydami ekologinę idilę. Tai be abejo tikslingos atakos - tik jų priežastys neaiškios. Kaip žinia už mechanizmų valdymo įsitaisę žmonės.
Bet kas tai per žmonės, kad juos net informavus beveik neįmanoma sustabdyti nuo tokio atakavimo. O atakuoja skaudžiai, išradingai ir negailestingai - kaip prityrę asai. Mano angelai sargai pranešinėja, kad jau keturis kartus būčiau numiręs. Manau, kad tai kažkoks bloko tipo susiprojektavimas iš inercijos pagrįstos klaidinga ar diversine informacija. Gydytojai kol kas pripažino tik pulso išderintumus, bet jau pastebi ir nervų uždegimo pėdsakus. Jeigu nesiginčiau, seniai būčiai pražuvęs.
Tai kažkoks užkliuvimas susidūrus dviems antagonizmams - aštriems garsams ir ekologinei tylai. Ir iš tikrųjų čia yra tiukšmo taršos zona tik su mistiniais aspektais.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą