2021 m. spalio 23 d., šeštadienis

Užmirštasis sveikimas

_ Šiame skyrelyje aš pamėginsiu panagrinėti kai kurias juodojo mėnulio subjektų savybes. Tai liečia jų atsiradimo ir kilmės klausimus. Kažkas jiems tokiems padėjo atsirasti ir jie neišsisaugojo nuo savo atrofinio susirgimo. Patekus į atrofiją lyg kokiam kolapse jiems kažkodėl labai sunku priimti sveikimą. Radiacinis sublimatas yra stipriai juos pakenkęs iki mankurtizmo. Neprigirdi, neprimato ir intensyviai vykdo blogio misiją patys to nesuprasdami. Po kiekvieno įtikinėjimo, kad daroma blogai įvyksta naujas kenkimo užėjimas su eiliniu pabloginimu ir pilnu išsiteisinimu – jiems tai atrodo neišvengiama ir netgi būtina. Tai tokia pastovi savybė verčianti juos nuolat kartotis ir nė trupučio nepagerėti. Lyg kokiam užburtam rate. _ Paradoksas yra tame, kad jie užmiršo sveikatą ir ta kolapsinė būklė jiems atrodo prigimtinė. Galima sakyti, kad jie gulasi kryžiumi prieš bet kokius pokyčius vedančius į atgalinę sveikatą. Bet tame apibrėžime „jie“ gali būti ne taip paprasta susigaudyti. Tame slypi mįslinga struktūra, kurią aš mėginu paveikti per tam tikras matrioškas. Pirmieji to norintys tėra įkaitai antrosios jų eilės už kurios būna taip vadinami kasaciniai nežinia kiek nutolę ir sunkiai pasiekiami. Žodis „kasaciniai“ reiškia, kad yra ieškomi per klausimą „kas ten toks“, kurį gali užduoti ekspertiniai subjektai ir šitaip mėginti pasiekti išsirikiavimo paskutinę grandį. Paprastai tą klausimą blokuojama nutylėjimu – yra visa masė tokių tylenių, kurie nepraleidžia jokio dispečeriavimo toje aidinėje erdvėje. Tad belieka laukti kol tas klausimas nusiirs iki savo tikslo ir suras kas ten tokie įsitaisę laiko mus įkaitais. _ Galima įtarti, kad juodasis mėnulis yra senovinis gerai žinomas darinys tik kažkas jį panaudojo savanaudiškiems tikslams – pasikaifavimui, pasimagaryčiavimui, pasikondicionavimui. Ir priedo tai yra visus mus gaišinantis blokas – kol jį įveiksime prireiks nemažai laiko. Tai yra prieš mus išstatyta antagonistinė nuomonė teigianti viską atvirkščiai ir to niekaip neįmanoma perverbuoti. Jų praregėjimas įvyktų tik su pasveikimu – kai atrofuotos ir jų smegenys pajėgs suvokti kokios iš tikrųjų priežastys viską lemia. Gal tarp jų yra nemažai apie tai nutuokiančių, bet jų apsisprendimas yra paralyžuotas. Kaip nuo kokio vabzdžio įgėlimo – tarp jų yra pagrindinis veikėjas, kurį galima pavadinti Etonu ir tai jis lemia ne menką dalį to paralyžiaus. Jiems patinka siautėti ir lėbauti visiškai užsimiršus kokia pavojinga realybė mus supa. _ Kaip gi jiems reiktų sveikti? Esminis momentas yra trivialus – jiems pirmiausia reikia išsipagirioti. Neinama į pagirias jas praskaidant ir išliekant girtumo būklėje. Šitaip vampyruojami sveikieji – mes turime jiems tiekti atsilaikymą, kuris naudojamas girtumo ir narkotinei sąmonei palaikyti. Tai galima pavadinti tam tikru hiperaktyvumu – išvengiamas poreikis ilsėtis pastoviai kaifuojant. Energija gaunama iš gyvybinių syvų medžiagos skaidymo – jos reikia žymiai daugiau, negu sveikumo būklėje, kuri reikalauja griežto režimo laikymosi, ypač, kai būname skaidymo įtakoje. Tas pirmasis žingsnis yra niekada nepadaromas, tad visi kiti dalykai nueina perniek. Tik apsisprendus išeiti iš pagirių fazės galimas tolimesnis sveikimo planavimas. _ Į pagalbą gali ateiti ir kukriniksija su savo pastoviu sveikatos erdvės adymu – reikia užraukti atrofines skyles susidariusias iš nuodų ir triukšmų poveikių, kurie dabar yra nuolat laikomi aktyvuoti. Pasikraunama kaip į kokį akumuliatorių, kad būtų iš ko budrintis. Taip veikia jų separatinė erdvė, kurioje jie šitaip kaupia kaifinę energiją ir ja maitinasi. Iš ten atsklinda triukšmai, smūginės ir karščio bangos, tvyro juodas nuodų smogas – prisikaupia ir daug to skaidymo atliekų, kurias sveiki organizmas būna priversti filtruoti. Šitaip jie prismarvina. _ Sveikimo apibūdinimui labai gerai tinka medicininiai terminai. Faktiškai tai yra medicininė kova, kuri turi tokius pavadinimus kaip alkoholizmas ir narkomanija, kitos priklausomybių ligos. Sveikesniems tai užsikrauna kaip depresija, šizofrenija, nemiga, migrena ir kt. čia medikai turi nemažai sveikimo priemonių tiek medikamentinių tiek procedūrinių. Faktiškai yra dvi frontalinės pusės – esantys priklausomybėje ir sveikieji. _ Šis dipolis, kaip priešybių vienybė ir kova, lemia mūsų gyvenimo tuščiaeigiškumą ir gerokai pristabdo progresavimą keldamas bereikalingus nuostolius. Visi atsakymai paruošti ir netgi išsakyti tetrūksta juos praktiškai realizuoti, kas irgi yra numatyta. Tik štai kolapsinis barjeras vis dar išlieka niekaip neveikiamas ir jį šturmuoti niekaip nesiryžtama. Momentinės reakcijos sunkai prileidžia planavimą reikalingą to barjero perėjimui ir viskas baigiasi eiliniais atkryčiais neleidžiančiais pagerėti ar netgi su pabloginimu. Antagonistinė kenkimo sąmonė su savo chuliganlige mano, kad tai produktyvus darbas ir išlieka visiškai patenkinta tokiu tuščiaeigiškumu. Tai kaip čiulptukas kūdikiui – tik tam kad nusiramintų ir naudos iš to jokios. Ir kada tai baigsis niekas negali pasakyti – tai kaip pastoviai bumerangu grįžtantis jo-jo žaidimas. Gal būt kažkas jį išvedė į tokią orbitą ir pasiekti tai dabar sunkiai įmanoma. Belieka tik palaikomosios priemonės su viltimi, kad jie po daugelio rytojų kada nors praregės ir pradės grįžimą į savo prigimtinę sveikatą.

2021 m. rugsėjo 16 d., ketvirtadienis

Ties sausumo riba

_ Dar vienas dalykas neminimas mūsų kasdienybėje yra gyvybės struktūros dalis – tai tam tikri syvai. Jie gaminasi ir poilsio metu, kai yra patenkintos visos gyvybės funkcionavimo sąlygos – esame pamaitinti, turime ramybės po nuvargimo, galime užsimerkti arba harmoningai keisti dėmesio sferas. Syvų balanso pažeidimas reiškia visokius negerus dalykus sukeliančius ir senėjimo procesą, kai atsiranda struktūriniai organizmų pakitimai, kuriuos normaliomis sąlygomis jie kompensuoja ir veda prie aukštesnių gyvybės egzistavimo sąlygų. Esant pakankamam syvų tankiui atsiranda srovės pakeičiančios kraujotakos būtinumą. Kai ką girdėjau sakant, kad širdis – tai ligų maišelis. Syvai jas gali išgydyti. _ Kas gi sąlygoja syvų stygių privedantį prie senėjimo proceso? Tai visokie gyvybei palaikyti reikalingų sąlygų pažeidimai. Neprivalgymas, poilsio trūkumas, dienotvarkės režimo reikalingo organizmo atsistatymui neišpildymas, fizinio aktyvumo stygius. Syvams tinka viskas kas palaiko sveikatą - jie yra jos stiprintojai. Atrodytų tai toks paprastas ir geras dalykas, kad tik imk ir naudok, bet kurgi tai dingsta? _ Čia atsiranda būtinybė panagrinėti ir astralinį planą. Anapusinės blogio jėgos yra tai užblokavusios, sąmoningai ar nesąmoningai. Šiame mano stebimame sektoriuje syvai yra aktyviai skaidomi. Anekdotiškai galima pastebėti, kad tam tikri blogio subjektai juos sunaudoja pagal antrą paskirtį – kūrenasi savo poreikiams patenkinti: „kūrena auksu“. Ir tai yra stipri priklausomybė, kurios jie niekaip negali atsisakyti. Nedaug trūksta iki visiško jų išnaikinimo, nes pas blogiečius nėra supratimo apie limitavimą, kiekius ir kainas. Jiems tai atrodo kaip bekainė dangiška mana, kuri niekada neišseks. Tą skaidymą pagrinde galime sieti ir su triukšmais viršijančiais leistiną ribą. Mano minėtas radiacinis sublimatas apibūdina sistemą veiksnių sąlygojančių syvų naikinimą. Čia yra toks nuodų ir triukšmų separatas, kuriame tarpsta blogiečiai. Syvų ir to separato riba sąlygoja minėtą sausumą, nuo kurio prasideda gyvybės degradacija. _ Yra ir sąjungininkų padedančių syvus atstatyti. Mano minima kukriniksija aktyviai puškuoja ties ta riba iš dalies juos atstatydama. Tai toks darbas su plėmais atsirandančiais nuo žalingų faktorių. Užplaukia toks dalykas padarytas tiesiogiai ar iš toliau ir tenka adyti savo sveikatą. Tai gali stipriai atsiliepti – pasireiškia dideli, nenatūralūs savijautos kontrastai netgi dienos bėgyje kas priverčia manevruoti su poilsiu ir dėmesio kaita. Praktiškai tai yra užslėgimas su pasitaikančiais pralaisvėjimais, kuriuos reikia sekti ir palaikyti. Apie normalius jausmus ir emocijas kalba neina – viskas ties kažkokia dirbtine depresija pasireikšiančia pastoviu nenatūraliu piktumu. Tai išorės lauko poveikis užblokuojantis netgi ilgo skaitymo galimybę ir iš dalies pakenkiantis akis. Gerai, kad pagelbsti fiziniai pratimai ir su joga – galima laikytis vidinių organizmo resursų dėka juos atidžiai sekant, kad išvengti nusekimų. _ Astrologai tai kartais vadina Juodojo Mėnulio faktoriumi. Jaunystėje dar turima papildomų rezervų mokytis, dirbti ir gyventi. O toliau priartėja juos naikinantis subjektas, kuriam neįmanoma daug pasipriešinti ir jis priveda prie senatvės. Ekstrasensai tai gali stebėti tiesiogiai ir kažkiek pakovoti su anapusinėmis tamsumomis. _Mano ekstrasensorinė savybė yra keistas girdimumas, kurį matyt man kažkas suteikė. Girdžiu Juodojo Mėnulio subjektus ir tuos, kurie su juo kovoja ir pats galiu kažkiek dalyvauti toje kovoje. Tam reikia atidžiai klausyti ir teisingai logiškai modeliuoti, kad užsitarnauti jų dėmesį. Kaip supratote aš esu ten girdimas, bet matau apie juos labai mažai – beveik viskas vien tik iš įsivaizdavimo kas ten dedasi. Bet konkretūs triukšmo sukėlėjai labai akivaizdūs ir priklauso nuo realių mechanizmų ir muzikos-garso aparatūros mygtukų. Tik štai tolimesnės sąsajos labai miglotos. Tai lyg kokios matrioškos nueinančios tolyn į prasėdusį dangaus-erdvės sluoksnį. Iš ten ateina inercija reikalaujanti jungti triukšmus ir skaidyti syvus, kas apsunkina struktūrinį erdvės atsilaikymą ir apkrauna planetą. Sunku rasti koks ir kieno veiksnumas sąlygoja tokio blogio dauginimąsi ir kokios priežastys tai lemia. Modeliuoti galima pagal variantus atmetimo būdu ir šitaip artėti prie tiesos. Blogiečiai mėgsta siautėti ir ištisai meluoja, kad nuslėptų savo malonumų šaltinius, nors tai yra baisiai pražūtinga – jie lyg pjauna šaką ant kurios sėdi ir visiškai užsimiršę nebijo nukristi. Tai yra turtuolių žaidimai – tame kolapse naikinamas turtas ir ištekliai reikalingi gyvybei palaikyti ir taip diena iš dienos su atsistatymu iki rytojaus. Atsistatymo darbas tampa sizifiniu ir kada pavyks išeiti iš šio užburto rato niekas negali pasakyti. _ Mano vaidmuo lyg ir svarbus, bet lieka niekaip neįvertintas kasdieniniame gyvenime. Ekstrasensorinių dalykų suvokimas prilyginamas neįgalumui ir susilaukti kokios nors atlygio tikėtis neverta. Netgi šiuos tekstus mažai kas nori skaityti, nors už pavadinimų paspaudimus eina šiokie tokie pinigėliai. Literatūrinis rašymas užblokuotas negalėjimu ilgai skaityti, darbingumas ribotas, tad tenka verstis tik menkais savo paties resursais ir nuostabiu eterio girdėjimu su anapusinėmis pagalbomis. Reikia manyti, kad kaip nors atsilaikysiu ir padėsiu šį tą nuveikti kitiems tik efemeriškai atrodančioje erdvėje.

2021 m. rugpjūčio 2 d., pirmadienis

Dirbtinis skausmingumas

Dabar pamėginsiu aprašyti poveikį, kuris mediciniškai paprastai yra niekaip neapibūdinamas. Patiriu jį pats ant savo kailio ir tai yra nuolatinėje mano būklėje. Jį pavadinau dirbtiniu, nes neįmanoma nustatyti kas jį sukelia. Tai yra lyg koks geluonis įleistas į mano organizmą – tam reikalingas tam tikras astralinis prapjovimas: kažkoks pažeidimas kaip pastovi skausminė žaizda. Aišku, kad kažkas tai padarė ir padarė iš labai toli. Gali būti susiję su tam tikru lauku, iš kurio ateina pažeidiminis čiuptuvas. Tą lauką galima pavadinti separatu. Kyla klausimas kas suinteresuotas tokiu žaizdos įdiegimu. Tai yra papildomas skausminis dirgiklis – kažkas tuo skausmu maitinasi lyg kokiu energijos nuotėkiu ir yra jį pasidaręs kaip tam tikra atžymą. Tai numuša mano organizmo rodiklius – darbingumą, nuotaiką ir verčia papildomai ilsėtis, kartais iki pavojingų ribų, nuo kurių gresia negrįžtami pokyčiai. Pavyzdžiui negaliu ilgai klausytis radijo, negaliu ilgai skaityti. Būna pastovus nekokybiškas miegas ir nuo to apsunkėja judesiai, atsiranda lėtai praeinantis raumenų skaudėjimas, jei daugiau pasitreniruoju. Pavadinčiau tai pagalvės mokesčiu, nes yra niekur neapskaitomas ir nežinia kas jį ima. Tai nėra visiškai abstraktus poveikis. Jis atidaro kelią kitiems dirgikliams skaudžiai veikti – triukšmas, nemiga, nekokybiškas miegas, polinkis į vėžinius susirgimus, pulso nestabilumai iki tachikardijos, migrena. Visas spektras atakuojančių funkcijų atklystančių iš pašalies. Jos seniai mane būtų suėdusios, jei ne lengvinančios aplinkybės ir savidrausmė. Esu lyg kokiam epicentre tų poveikių tari juos kas seikėtų - sąmoningai ar atsitiktinai. Galima įtarti, kad tai yra nuo tam tikrų subjektų, kuriuos aš astrališkai galiu pastebėti tapačių su velniškumu, žinoma, angeliškieji - priešingai jiems – čia gelbsti iš dalies atstatydami daromus energetinius ir struktūrinius nuostolius. Tas velniškųjų ir angeliškųjų dipolis, nors ir išlaiko tam tikrą pusiausvyrą, bet ir nemažai patąso mano sveiktą. Tad reikia turėti ir didelę savisaugą, kuri papildo angeliškąją pagalbą. Jokių žalingų įpročių, poilsio ir dienotvarkės režimas, netgi bet kokio cukraus atsisakymas, kavos nenaudojimas, mankšta, savistaba, tinkami maisto papildai ir netgi vaistiniai preparatai. Tik šitaip išlaikau pakenčiamą sveikatos stabilumą ir netgi pavyksta po truputį sveikti. Jeigu nebūtų velniškųjų užslėgimo aš galėčiau ženkliai pagerinti savo produktyvumo rodiklius – turiu daug sveikatinimo prielaidų, kurios išveda mane iš krizės. Deja, depresijos apraiškų išvengti nepavyksta dėl ko turiu pažemintą nuotaiką ir gan prastą darbingumą. Nekalbant apie tai, kad beveik nėra normalaus jausmingumo. Nuovargis būna dirbtinis, perdėtas ir verčia nemažai ilsėtis bei atsigavinėti. Reikia paminėti ir psichikos iškreiptumą – prislopintos mintys, skaistykliniai pojūčiai, dermatas, bendravimo blokavimas ir kartu padidintas jautrumas su dirglumu. Dar vienas klausimas yra atminties, orientacijos nestabilumai ir svaigimai. Nerimtai tai vadinu išsėtine atmintimi, kai negaliu greitai atsiminti, darbo proceso metu, kur ką pasidedu. Ilgalaikės atminties nestabilumas, kai užmirštu bent kartą per mėnesį išgerti kokią nors tabletę – tai gali įvykti ir dienos bėgyje. Vakare būna sunku atsiminti ką nuveikiau per dieną. Tai vis kažkokio dėmesio, nesusikaupimo trūkumai lyg būtų koks blokas ar išėma – taip pagerėja tai pablogėja, kaip ir regėjimas. Rašymo produktyvumo silpnumas. Prastą miegą organizmas bando kompensuoti ir per virškinimą – atsiranda nutukimo grėsmė ir treniruotės čia menkai padeda, nes kaip reikiant neatsigaunu dėl nekokybiško poilsio. Miegas pasidaro letarginis su vaistiniais chemikalais, atsiranda haliucigeninis iškreiptumas – normaliam funkcionavimui prireikia ištęsti poilsio fazes. Negaliu ilgai klausytis radijo dėl skausminio klausos jautrumo ir geriau būtų jei ribočiau televizoriaus žiūrėjimą – visur atsiranda nuosaikumo poreikis, o ilgesnis nei kelių minučių skaitymas pasidaro iš viso nebeįmanomas: jį užblokuoja kažkoks išorinis (jaučiams tam tikras blokuojantis rūgštingumas) apsireikšimas, nes smegenys nepajėgia išlaikyti autonomiškumo. Prasideda padrikas energijos likučių rankiojimas. Reikia mastyti kuo užsiimti, kam yra nuotaikos ir nusiteikimo, kas nesukels per didelio diskomforto – bet kokia veikla pasidaro atliekama treniruotės lygio pastangomis ir greitai sukelia atkrytį reikalaujantį pagulėti. Bet čia atsiranda grėsmė persigulėti – visur reikalingas tarsi akrobatinis išmanymas kaip manevruoti tais pakaitiniais darbo ir poilsio veiksniais. Ne visada būna taip sudėtinga – kaip zebro perėjoje užeina tai ramumo tai aktyvumo juostos. Galima patekti į nesveiką hiperaktyvumą, besišypsančią depresija ir kitus kraštutinius veiksnius, iš kurių tenka išsikapstyti sėkmingiau ar nesėkmingiau. Kaip matote aš pririnkau nemažai informacijos apie psichinio pobūdžio negalavimus ir tikiuosi, kad jie pakankamai tikslūs, patirti savo kailiu ir atspindi tiesą. Tokia tirštuma man pasitaiko kaip blogumo piko viršūnėje ir tik tam tikrų palaikymų dėka pavyksta atsilaikyti. Ir pats turiu stengtis ir tikėtis pagalbų, kurios turi įsikomponuoti į paruoštą dirvą. Nežinau ar toks surašymas kam nors bus naudingas – kiekvieno patyrimas individualaus ir skirtingas, bet gal yra ir dėsningumai ir panašumai. Tikiuosi, kad pavyko šią medžiagą nors kiek apibendrinti ir tinkamai pateikti.

2021 m. birželio 22 d., antradienis

Spengimas

Ne reta pensininkų bėda būna spengimas bei ūžesiai ausyse ir galvoje. Diagnozė tokiu atveju, kiek žinau, būna tinitas, neuritas. Pas mane tai yra liga sunkesnės formos ir vadinasi kochlearinis neuritas. Pastoviai spengia galvoje – kartais toks vos ne iš proto varantis garselis kintantis taip lyg kas skanuotų smegenis. Neurologas sakė, kad man yra pažeistas klausos nervas ir reikia vartoti kraujagysles plečiančius vaistus. Profesinės ligos nedavė – atrofinių klausos pakitimų nerado, nors bent porą kartų atidžiai ištyrė. Gamykloje, dirbdamas metalo štampuotoju, buvau klaikiai nukentėjęs nuo presų triukšmų. Vienas kompresorinis presas man labai stipriai papūškavo į galvą keldamas nepaprastai stiprų, nepakeliamą skausmą, kurio niekam nelinkėčiau patirti. Aš tai prilyginčiau kontūzijai. Metus padirbėjęs turėjau palikti darbą nuo pastovių stiprių skausmų, kuriuos keldavo gamyklos mechanizmų triukšmas. Kentėdavau ir nuo darbininkų tam tikro mobingo susijusio su skaumais nuo jų kalbėjimo ypač kai tekdavo laukti eilėje prie atlyginimų išmokėjimo. Būdavo toks pastovus skausminis lydėjimas ir tiek nuo gamyklos mechanizmų tiek nuo darbininkų su kartais pasireiškiančiais paūmėjimais. Išėjus iš gamyklos tas triukšminis persekiojimas man nesibaigia iki šiol. Aš tai pavadinčiau karšinimu. Yra pastebėjimu ir iš nerealios srities. Tas spengimas turi balselį, su kuriuo įmanoma persimesti vienu kitu žodeliu. Kaip supratau kažkokia auslinda šitaip dengia mano smegenis nuo kiuždančio karščio poveikio – tai lyg koks signalas mažiau kenskmingas negu iš aplinkos atsirandantis deginantis veikimas. Kenksmingumas vis tiek išlieka – ta auslinda šitaip ne menkai pasimaitina kažkokia galvos medžiaga. Tai tokie tam tikri atsiradę pastebėjimai niekaip neįrodomi. Pats spengimas irgi yra keistas dalykas, nes dėl jo pasiskųsti nelabai yra kaip. Tai ir ne skausmas ir ne triukšmas – apie juos aplinkiniai supranta, o štai nepatyręs spengimo nesuprasi kas tai yra. Graužia kažkoks tylus kirminėlis, gadina kažką kaip kokia paslaptinga radiacija, kurią galima pavadinti tam tikru užkrėtimu ir beveik niekam to nepaaiškinsi. Yra tą spengimą lydintys papildomi reiškiniai – ūžesiai ausyse, galvoje ir pulsavimo išgirdimas. Tai organizmo gijimo pastangų pajautimas. Atsiranda prigulus, po mankštos ir esant kitoms palankioms sąlygoms. Man papildomai atsiranda kvėpavimo nesklandumai, kosuliukas. Tą diagnozę man patvirtino kokiais 2009 metais, nors įtariu, kad ir anksčiau buvau tų dalykų pažeistas. Gamykloje visą tą košmarą patyriau 1990-1991 metais – ir to šleifas lydi iki šiol. Daug kartų gulėjau ligoninėse. Iš jų pavyko išsikapstyti reguliarių mankštų dėka. Sportas visada mane lydėjo, tad pavyko atsirinkti man tinkamus pratimus. Dabar mano gyvenimas pasižymi staigiais kontrastais vykstančiais ir dienos eigoje. Per porą mankštos valandų pavyksta išlipti iš energetinio – depresinio kolapso, bet į jį vėl įpuolu, jei netoliese pasireiškia stiprūs triukšmai, kurių kaimynystėje nestinga. Todėl vasarą mankštą darau daugiau tik per lietų, kai kaimynų mechanizmai turi nutilti. Laikoma, kad toks neuritas yra nepagydoma liga lydinti visą likusį gyvenimą. Vis gi įtariu, kad iš to galima išsikapstyti aptikus ir pašalinus kertines spengimą sukeliančias priežastis. Tai yra dirbtinis smegenis veikiantis faktorius ir tą dirbtinumą galima išgliaudyti. Tai vyksta, kai nebeveikia organinė smegenų apsauga ir priežasties tenka ieškoti išorėje. Kažkas šitaip energetiškai vampyruoja – energija iš organizmo nuteka kitiems subjektams, kurie gali ir nesuprasti, kad tai yra kenkimas. Atrodo, kad pagerėjimas gaunamas kaip iš niekur, nors tai kainuoja vampyruojamiesiems. Tik tas sąsajas įrodyti ir pašalinti gali būti labai sudėtinga. Tai stiprios priklausomybės, kurių atkakliai nenorima atsisakyti, ir jos gali būti prilygintos narkomanijai. Atrodo, kad išgijimas yra čia pat, bet atkrytis kol kas visada įvyksta ir sizifinis sveikatos darbas tampa begaliniu kapstantis iš amžinai nelaiminginės sferos. Yra vampyrų pusė ir besigydančių pusė. Vieni parazituoja skaidydami iki sukiužimo, o kiti priversti jiems mokėti savo sveikatos kainą. Ir kokio ji didumo galima tik spėlioti – spengimas tai tik ledkalnio viršūnė, o tikrieji žmonijos nuostoliai nuo to kol kas tik įtarinėjami.