2009 m. balandžio 11 d., šeštadienis
Kas geresnio?
Kas gali būti geresnio internetiškai užblokuotam? Nesusirieju su kaimynais, šeiminykščiais, kolegomis, neaploja šunys. Tai jau daug - išlaikyti tokio stabilumo pagrindą. Šiaip tai ko gero ir pinigų pervedinėjimo klausimas, bet aš nealbai turtingas ir todėl šia linkme neaktyvus - ir šiuo aspektu gresia konfliktai. Pusėtinai pailsėjęs - kažkas neatleidžia nuo neįgaliojo pareigų, todėl tenka pasikamuoti. Čia vėl ne kažinkiek lengviau, todėl tenka baigti savo porinimą.
2009 m. balandžio 4 d., šeštadienis
Tas pats
Užburtas ratas būti nelaimėliu. Tenka burafinuoti - gal atkas iš po šios kompiuterinės nesąmonės? Netgi užsivažiuoja visas tripletas - kažkas, kas, gal kas. Matyt mano smegenyse įmanoma naudoti kažkokią antivirusinę programą ir šalia šių keistai aidinčių klausimų dar ir kažkas matosi. Kasti nenuobodu, nors taip matomai žemė visur panaši. Pribaigia išvada: ir vėl tas pats išeities pozicijose ir galo tam nematyti. Žemės paviršiuje užsiskaito lankomi taškai tampantys vergovine prievole. Visur vien tik pareigos - paslaptingieji "jie" nė už ką nenori paleisti ir girdisi vis šiurpesni galimi nutikimai. Tai vis per kažkokius paprasčiausius erdvės išalkėlius ir nepatyriusius antivirusus dar nepajėgiančius susitvarkyti su užgimstančia kompiuterija. Darau išvadą, kad užsikrėčiau nuo eterio, bet kas žino kur gyvybės pradžia ir pabaiga - gal tai netgi eliksyras? Taip atsiveria man toji paslaptis, bet joje tiek daug pavojų...
2009 m. vasario 21 d., šeštadienis
Tikrai blogas
Šiaip tai čia tūrėtų būti nusiskundimai - tik kokia forma juos išreikšti? Štai sėdžiu surūgęs, prastai jaučiuosi ir sprendžiu bandymo naršyti po internetą mįslę. Štai blogas - bet mano savijauta dar blogesnė. Protingos visuomenės požiūriu esu nepatikimas - girdžiu balsus ir tokia forma, kad siekia kliedesius ( ir pačiam iki jų nedaug tetrūksta). Intriguoja jų turinys ir šaltinis - tas pats kas rašyti apie anapusinį pasaulį. Tai pavojinga kaip akistata su mirtimi - dar neišmokęs nuo to pakankamai patikimai apsisaugoti, nors jau lyg ir nusirioglinęs nuo bedugnės pakraščio. Pradžiai užteks, o kada vėl pasirodysiu nė dievai nežino. Tai prabanga, kurią sunku sau leisti.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)