Nematoma sporto pusė

Blogai jaučiuosi, nėra jėgų, prastas darbingumas - klausausi sporto žinių kokie žiopliai taip pralaimėjo. Krepšininkai primėto baudų, futbolininkai išspiria protą, žemesnės vietos būna tiesiog košmariškos, o medaliai tikra trokštama atgaiva. Kur tas visuomeninis gyvenimas - ritmą diktuoja sportininkų sėkmės ir nesėkmės. Ar dar galima jaustis kitaip negu kartais stulbinantys komandų pajėgumų skirtumai. Ką čia bekalbėti apie bioritmus, sveiką gyvenimo būdą, kai vienas įvartis gali apversti visą nuotaiką ir apie tai sužinau tik iš vakarykščių pranešimų. Galų gale pradeda figuruoti ne visuotinis protas, bet visuotinė sveikata, kurią taip uoliai pumpuoja sportininkai ir dar uoliau pragerinėja pijokėliai - kurie iš šių dviejų antagonismų pasieks finišą pirmieji? Gal pasaulis netaps amžinų pagirių vieta.