2009 m. rugpjūčio 8 d., šeštadienis

Akiniai ir kompiuteris

Atsisėdau prie kompiuterio ir prireikė akinių. Sakyčiau, kaip suvirintojui apsauginio skydelio. Į ausį įsimetė kažkoks spengiantis nikis, per akis kažkas užvažiuoja, aplinkoje tvyro agresijos kaip grobuonys tykantčios mane suėsti galutinai. Juodas ir nemalonus darbas per neužbaigtą internetinį projektą. Nuo visiško likvidavimo dar saugo kažkokie nerealieji, bet tokie kaip aš paprastai žūva nespėję susivokti kokias pagalbas gali aktyvuoti. Jaučiuosi vienas ir vienišas beribėje įtartinų subjektų užimtoje erdvėje. Sako, kad tai kažkokia pabėgėlių stovykla, kurioje mane užspaudė kaip likvidinį. Šiurpios akistatos su mirtinomis baimėmis ir savo egzistencijos pratesinėjimai po klaikokų poveikių. Pajudėjimas kažkokioje Marianų įduboje beveik iš neįmanomos padėties. Ir iš karto interesų konfliktas su esančiais šiame ryšyje ir jį išlaikančiais. Informaciją kvočia vos ne tardymo metodais - kiekvienas jaučiasi reišmingu ir svarbiu gelbėtoju ir įsavaizduoja esą pasaulio bambomis. Atsargus laukas kuopia šį savartyną po truputį tempdamas mane ties bankroto riba. Šiek tiek spėju atsikoduoti ir pakoreliuoti bankrotinį blogumą, bet duobių iš vengti beveik neįmanoma. Jeigu nežinau geriau nieko neliesti - išsilavinimo spragos akivaizdžios, o mokymosi procesas kol kas kaip ir užblokuotas. Reikia verstis likučiais, kurie užsilieka po kažkokių aplinkinės erdvės atrajojimų ir tikėtis, kad galų gale atsireabilituosiu savo protinius sugebėjimus iki pakenčiamo lygio. Nors jokių garantijų nėra. Aš čia kartais pavadinamas preke. Ir tokioje klaikynėje palyginus su kitais aš lyg ir esu sąlyginiame kaife. Apibrėžtumas labai sąlyginis - kiti tai visiški kaifuoliai, tai kenčiantys juoduoliai ir pavyduoliai.

2009 m. rugpjūčio 1 d., šeštadienis

Ligos košmaras

Kiekvieną dieną keliuosi kaip kare. Tai dėl padidėjusio klausos jautrumo. Galima įtarti kažkokią tikslią tyčią. Ramu, ramu, bet tai tyla prieš audrą. O ta audra - tai mechanizmų keliamų triukšmų atakos. Užklumpa nepatogiais momentais sutrikdydami ekologinę idilę. Tai be abejo tikslingos atakos - tik jų priežastys neaiškios. Kaip žinia už mechanizmų valdymo įsitaisę žmonės.
Bet kas tai per žmonės, kad juos net informavus beveik neįmanoma sustabdyti nuo tokio atakavimo. O atakuoja skaudžiai, išradingai ir negailestingai - kaip prityrę asai. Mano angelai sargai pranešinėja, kad jau keturis kartus būčiau numiręs. Manau, kad tai kažkoks bloko tipo susiprojektavimas iš inercijos pagrįstos klaidinga ar diversine informacija. Gydytojai kol kas pripažino tik pulso išderintumus, bet jau pastebi ir nervų uždegimo pėdsakus. Jeigu nesiginčiau, seniai būčiai pražuvęs.
Tai kažkoks užkliuvimas susidūrus dviems antagonizmams - aštriems garsams ir ekologinei tylai. Ir iš tikrųjų čia yra tiukšmo taršos zona tik su mistiniais aspektais.