Epizodininkai

_Tai eilinė ydinga tamsiųjų savybė reiškianti, kad jie negali sukaupti dėmesio ties pozityvių dalykų įskaitymu. Tai jiems tik nereikšmingi epizodai, kuriems atsidėti niekaip nepavyksta. Ir tai yra esminis kliuvinys neleidžiantis jiems pereiti į šviesiųjų pusę – lyg koks prakeiksmas lydintis mus visus. Tamsieji skaido bendrąją erdvę, kurią gina šviesieji - ji reikalinga gyvybei palaikyti. Tas skaidymas yra visokie jų keliami triukšmai – tai pas juos lyg koks pseudomokslas su kolekcijomis ir jas sudaro smakus keliantys dirgikliai. Turi reikšmės ir tam tikras ėjimo elementas tarsi nušluojantis gyvybinės erdvės struktūrines savybes – šitaip jie prisigamina nuotykių savo tokioms kelionėms. _Man tai pasireiškia reikalingumu papildomai ilsėtis. Tenka per parą išgulėti privalomas 10 valandų – dažnai ir daugiau – tam kad jaustis pakenčiamai ir per daug neprarasti ardomų artimos erdvės struktūrų. Žinoma kokybinis savijautos aspektas visada lieka nepilnaverčiais ir buičiai tvarkytis amžinai trūksta laiko. Nebelieka sisteminio priėjimo – kažkokie padriki epizodai retkarčiais leidžiantys šį tą pavalyti ar pasitvarkyti. Miego ir poilsio trūkumas depresiškai stingdo judesius, kuriems atlikti dažnai tenka prisivertinėti ir jie man tampa deficitiniais – lieka tik privalomų judesių limitas, nes tam, kad atlikti jų daugiau pristinga ir komforto ir nuotaikos: viskas lieka lyg kokiam pametime su retkarčiais atsirandančias pasitvarkymo priešokiais. _Kaip matote tamsieji ir masto epizodiškai ir sukelia epizodinius reiškinius energijos deficitu bei erdvės struktūros nuskurdinimu. Dar galima panagrinėti kaip toks jų mastymas reiškiasi ir kokias pasekmes sukelia. _Šiuo metu bandomas lėtasis aido skaitymas. Kaip jie iš lėtumo pereina į greitį, kuriame vyrauja minusai. Lėtume tai galima kažkiek panagrinėti, bet tai gan greitai užmetama ir vėl įsivyrauja stiprus triukšmų užėjimas – jie čia turi tam tikrą klausimą: kas pas juos šitaip „chati“ ir juo viską pateisina kartodami užėjimus ir niekaip nesurasdami atsakymo. Tam klausimui nėra jokio ekspertinio pagrindimo ir pėdsakų skaitymo. Bet jie pastoviai apie tai galvoja ir niekas negali pasakyti ar tai yra prasminga. Su kiekvienu jų užėjimu atsiranda porcija kasacijos tiek iš kukriniksės tiek iš eterio pusės, tačiau to jų klausimo niekaip nepasiekia ir jis vėl ir vėl kartojamas. Ir to nėra kaip patikrinti – jie būna įsitikinę savo teisumu ir niekaip nenustoja. Susidaro uždaras kartojimosi ratas ir iki šiol neįmanoma šio klausimo uždaryti. Vienok sakoma, kad pasaga padeda ir netikinčiam – tose kasacijos porcijose yra daug prasmingų dalykų ir toks pūškavimas yra naudingas tik štai pas aš pastoviai lieku ant ledo su trejeto-dvejeto vertinimu savo būklei apibūdinti. Ir kol šitaip vyksta man nėra gersnių prošvaisčių. Kuo blogiau man tuo geriau jiems ir jie šito neatleidžia sukeldmi man pablogėjimo atkryčius. Tenka pagal galimybes manevruoti – imuosi tai šio tai ano priklausomai nuo triukšmų pobūdžio ir depresijos stiprumo. Daug prasėdžiu prie komputerio, kartais patenku į nieko neveikimo sritis, daug gulinėju – šitaip man susigaišta daug laiko, bet už tai pavyksta daug maž nusaugoti savo sveikatą. _Kiekvienas rytas prasideda vis kitokia projekcija mėginančia prasiskverbti į jų epizodiškumą, bet jie randasi pastoviame atkritime ir niekaip neprisileidžia. Yra pastebėjimų, kad jie tai bijo, tai trokšta dirbtinių džiaugsmų, tai užsinuodiję ir skaido pagirias ir kiti panašūs dalykai reiškiantys kliūtis, kurioms įveikti reikia tam tikro atsidėjimo – jie turi būti tinkamai informuoti ir nusiteikę deramai planuoti. Kaip tik to niekaip nepavyksta pasiekti dėl jų atrofinio antagoniškumo. Jie kaltina ir linčiuoja mane objektyviai negalėdmai įvertinti realios padėties. Kaip šuo griebiantis lazdą, o ne žiūrėdamas kas ją laiko. _Visatos masteliais vertinant jie yra didžiulis jai įvartis su tais destrukciniais savo triukšmais be kurių jie niekaip neišsiverčia. Patys neišsilaiko ir tampa našta kitiems. Mums čia reikia kauptis į gyvybinę oazę, kad pagelbėti aplinkinei erdvės struktūrai, bet tuo tarpu tenka terliotis su jų ardomąja veikla ir nėra jokios prognozės kada tai baigsis. Kažkas pasakė, kad tai tęsis labai ilgai – beveik amžinai. _Kaip man dažnai nutinka, vėl nuosekliai neišlaikiau temos, bet šitaip man įvyksta ir reportažinis dėstymas. Supažindinu jus ir su einamaisiais dienų įvykiais bei aktualijomis, kuriose aš gyvenu. Ar matosi, kad tai yra iš ekstrasensinės realybės ar atrodo kaip fantastika? Galima visaip pamanyti, o beveik nesant atsiliepimams iš skaitytojų tenka tik spėlioti. Galima pasiguosti, kad auditorija paskutiniu metu ženkliai prasiplėtė ir neslūgsta, susidomėjimas yra. Tik kažkodėl niekas nekomentuoja, neparašo klausimų. Įdomu, kodėl taip yra.