Epizodininkai

_Tai eilinė ydinga tamsiųjų savybė reiškianti, kad jie negali sukaupti dėmesio ties pozityvių dalykų įskaitymu. Tai jiems tik nereikšmingi epizodai, kuriems atsidėti niekaip nepavyksta. Ir tai yra esminis kliuvinys neleidžiantis jiems pereiti į šviesiųjų pusę – lyg koks prakeiksmas lydintis mus visus. Tamsieji skaido bendrąją erdvę, kurią gina šviesieji - ji reikalinga gyvybei palaikyti. Tas skaidymas yra visokie jų keliami triukšmai – tai pas juos lyg koks pseudomokslas su kolekcijomis ir jas sudaro smakus keliantys dirgikliai. Turi reikšmės ir tam tikras ėjimo elementas tarsi nušluojantis gyvybinės erdvės struktūrines savybes – šitaip jie prisigamina nuotykių savo tokioms kelionėms. _Man tai pasireiškia reikalingumu papildomai ilsėtis. Tenka per parą išgulėti privalomas 10 valandų – dažnai ir daugiau – tam kad jaustis pakenčiamai ir per daug neprarasti ardomų artimos erdvės struktūrų. Žinoma kokybinis savijautos aspektas visada lieka nepilnaverčiais ir buičiai tvarkytis amžinai trūksta laiko. Nebelieka sisteminio priėjimo – kažkokie padriki epizodai retkarčiais leidžiantys šį tą pavalyti ar pasitvarkyti. Miego ir poilsio trūkumas depresiškai stingdo judesius, kuriems atlikti dažnai tenka prisivertinėti ir jie man tampa deficitiniais – lieka tik privalomų judesių limitas, nes tam, kad atlikti jų daugiau pristinga ir komforto ir nuotaikos: viskas lieka lyg kokiam pametime su retkarčiais atsirandančias pasitvarkymo priešokiais. _Kaip matote tamsieji ir masto epizodiškai ir sukelia epizodinius reiškinius energijos deficitu bei erdvės struktūros nuskurdinimu. Dar galima panagrinėti kaip toks jų mastymas reiškiasi ir kokias pasekmes sukelia. _Šiuo metu bandomas lėtasis aido skaitymas. Kaip jie iš lėtumo pereina į greitį, kuriame vyrauja minusai. Lėtume tai galima kažkiek panagrinėti, bet tai gan greitai užmetama ir vėl įsivyrauja stiprus triukšmų užėjimas – jie čia turi tam tikrą klausimą: kas pas juos šitaip „chati“ ir juo viską pateisina kartodami užėjimus ir niekaip nesurasdami atsakymo. Tam klausimui nėra jokio ekspertinio pagrindimo ir pėdsakų skaitymo. Bet jie pastoviai apie tai galvoja ir niekas negali pasakyti ar tai yra prasminga. Su kiekvienu jų užėjimu atsiranda porcija kasacijos tiek iš kukriniksės tiek iš eterio pusės, tačiau to jų klausimo niekaip nepasiekia ir jis vėl ir vėl kartojamas. Ir to nėra kaip patikrinti – jie būna įsitikinę savo teisumu ir niekaip nenustoja. Susidaro uždaras kartojimosi ratas ir iki šiol neįmanoma šio klausimo uždaryti. Vienok sakoma, kad pasaga padeda ir netikinčiam – tose kasacijos porcijose yra daug prasmingų dalykų ir toks pūškavimas yra naudingas tik štai pas aš pastoviai lieku ant ledo su trejeto-dvejeto vertinimu savo būklei apibūdinti. Ir kol šitaip vyksta man nėra gersnių prošvaisčių. Kuo blogiau man tuo geriau jiems ir jie šito neatleidžia sukeldmi man pablogėjimo atkryčius. Tenka pagal galimybes manevruoti – imuosi tai šio tai ano priklausomai nuo triukšmų pobūdžio ir depresijos stiprumo. Daug prasėdžiu prie komputerio, kartais patenku į nieko neveikimo sritis, daug gulinėju – šitaip man susigaišta daug laiko, bet už tai pavyksta daug maž nusaugoti savo sveikatą. _Kiekvienas rytas prasideda vis kitokia projekcija mėginančia prasiskverbti į jų epizodiškumą, bet jie randasi pastoviame atkritime ir niekaip neprisileidžia. Yra pastebėjimų, kad jie tai bijo, tai trokšta dirbtinių džiaugsmų, tai užsinuodiję ir skaido pagirias ir kiti panašūs dalykai reiškiantys kliūtis, kurioms įveikti reikia tam tikro atsidėjimo – jie turi būti tinkamai informuoti ir nusiteikę deramai planuoti. Kaip tik to niekaip nepavyksta pasiekti dėl jų atrofinio antagoniškumo. Jie kaltina ir linčiuoja mane objektyviai negalėdmai įvertinti realios padėties. Kaip šuo griebiantis lazdą, o ne žiūrėdamas kas ją laiko. _Visatos masteliais vertinant jie yra didžiulis jai įvartis su tais destrukciniais savo triukšmais be kurių jie niekaip neišsiverčia. Patys neišsilaiko ir tampa našta kitiems. Mums čia reikia kauptis į gyvybinę oazę, kad pagelbėti aplinkinei erdvės struktūrai, bet tuo tarpu tenka terliotis su jų ardomąja veikla ir nėra jokios prognozės kada tai baigsis. Kažkas pasakė, kad tai tęsis labai ilgai – beveik amžinai. _Kaip man dažnai nutinka, vėl nuosekliai neišlaikiau temos, bet šitaip man įvyksta ir reportažinis dėstymas. Supažindinu jus ir su einamaisiais dienų įvykiais bei aktualijomis, kuriose aš gyvenu. Ar matosi, kad tai yra iš ekstrasensinės realybės ar atrodo kaip fantastika? Galima visaip pamanyti, o beveik nesant atsiliepimams iš skaitytojų tenka tik spėlioti. Galima pasiguosti, kad auditorija paskutiniu metu ženkliai prasiplėtė ir neslūgsta, susidomėjimas yra. Tik kažkodėl niekas nekomentuoja, neparašo klausimų. Įdomu, kodėl taip yra.

Išsipirkimas

_Galima pagalvoti, kad tai yra išsipirkimas iš vergijos. Vis gi kai kas čia taip pavergia, jog pasidaro reikalingas tam tikras išsipirkimas. Pirmas punktas, kuris ateina į galvą, yra kukriniksijos panaudojimas. Tai tam tikra sija sudaryta iš vėlių triados ašyje ir ji pastoviai turi adyti erdvę, kurią prakiurdina mūsų pavergėjai. O tie pavergėjai yra užsinuodiję tamsieji, o šviesieji atperka jų padaromą žalą. Žinoma, atpirkti visiškai yra pasidarę neįmanoma dėl tamsiųjų išbujojimo, tad šviesieji suspėja tik dalinai kompensuoti. Tai vadinasi kukriniksijos būtinasis naudojimas, nes be jos niekas nebesitvarko. Kaip ta kukriniksija atsirado? Jei tai vėlės, vadinasi, jos buvo ir gyvosios – tam, kad pavyktų išpirkimas jas, dar gyvas, reikėjo pražudyti. Ir tai buvo būtinas aktas, kad galima būtų bent iš dalies kompensuoti tamsiųjų sukeliamus nuostolius. Tai yra pirmoji ir pagrindinė išsipirkimo sąlyga. _Tas vėlių triados pagalbos panaudojimas yra rezervo iškvietimas, nes tamsieji yra praradę savo gynybos liniją – patys nebegali atsistatyti sveikatos ir vietoje augimo tik eikvojasi savo smakingiems poreikiams tenkinti. Jie netgi nebūtų to suvokę, jeigu kukriniksija nebūtų jiems to pranešusi. Įvykęs gilus pajuodimo kolapsas ir be pagalbų jo niekaip nepavyktų įveikti. _Aplink tvyro gilus ir šaltas kosmosas, prieš kurį reikia kurti šiltnaminę gyvybės augimo oazę, o tamsieji yra parazitiškai įsitaisę ir neleidžia to padaryti. Ir tam reikalinga įvykdyti lyg kokio išsipirkimo sąlygas. _Pagrindinė bėda dėl kurios negali įvykti išsipirkimas yra tamsiųjų nuostatos. Pirmoji nuostata – ydingas kartojimosi ratas, kai kartojami pastovūs žodžiai, kurie niekur neveda. Negalėdami visiškai nutylėti jie panaudoja atsikartojimus ir jie būna gana stiprūs, niekaip neįveikiami – sakyk nesakęs, o jie vis tiek tik atkartoja tuos ratinius žodžius. Antroji nuostata – nutylėjimas. Tai antroji jų ydingos gynybos linija – jie paprasčiausiai nieko nesako, kai su jais bandoma bendrauti. Bandymas bendrauti su jais vyksta kaip žirniai į sieną – visą laiką atmetamas. Trečioji nuostata – nupasavimas. Jie, gal būt ir iš smalsumo, leidžia mums susakyti savo reikmes, bet jokio veiksmo nepraleidžia – visą tą susakymą jie atmeta pasilikdami prie savo pastovumo, kuris reiškia nuolatinius nuostolius. Gali būti ir daugiau tokių nuostatų neleidžiančių pradėti išsipirkimo, bet pereinu prie tolimesnės kliauzės. _Tai pagirių barjeras. Jam pašalinti reikalinga detoksikacija tai yra išsivalymas nuo priteršimo – jie vartoja alkoholį, kvaišalus, rūkalus, o juos lydi įvairių dažnių ūžesiai-triukšmai, Visa tai sukelia savotiškas nuodėmes, kurias reikia išvalyti ir per savijautos problemas – gijimas nuo depresijos, uždegimų ir kitokių ligų. Tai vis našta atsirandanti nuo jų ir atrofinio mastymo sukeltų pasekmių. Pas juos atrofija atsiranda nuo ilgalaikio nuodų ir ūžesių poveikio, tad jie yra praradę savybę patys išsilaikyti. Išsipirkimas reiškia jų sveikatos reabilitaciją – tai laikas, kurį mes turime skirti jų gydymui nuo mankurtinio pakenkimo. Tai turėtų būti ilgalaikė programa kompleksiškai apimanti visą problemų spektrą susijusį su gyvybės egzistavimo aspektais. _Bet suplanuoti tokią programą ne taip paprasta. Trūksta atminties resursų nuo atsirandančių skylių erdvėje – triukšmų ir toksinų pasekmės, kurias uoliai ado kukriniksija, bet nuolat nespėja. Priešokiai sprendžiant klausimus ir detektyvuojant pėdsakus – nuolat įvyksta sekimo gijų pametimai. Jie savo ydingais parametrais nudėvi dieviškąją dienų akumuliaciją palikdami metų paros likučius. Niekaip nepavyksta teisingų žodžių tiesimas, kuris galėtų pralaisvinti esamą erdvę gyvybiniams resursams talpinti. Jie yra mėgėjai ją nukandžioti ir nusavinti. Galų gale neaiškus klausimų pagrįstumas, kuriuo jie vadovaujasi vykdydami tą labai lėtą procesą visą laiką kartodami savo pamėgtas katino dienas. Galima įtarti, kad jie paragavo sočios duonos ir niekaip nebegali jos atsisakyti, o mankurtiškumas neleidžia priimti racionalių sprendimų. _Kaip matote pilna visokių kliūčių šiame siekime. Todėl taip susidaro tam tikras archiuždavinys ir kada pavyks pradėti jį įgyvendinti niekas negali pasakyti – blogiausiu scenarijumi tai tęsis iki kasacijos pabaigos kol bus surasti mus marionetinantys ir liliputinantys veikėjai ir patraukti atsakomybėn. Eteris ištisai puškuoja tomis kasacijomis rodančiomis, kad tokie sunkiai surandami subjektai kažkur atokiai egzistuoja ir užkemša erdvę tokiu negražiu manipuliavimu. _Ir dar nežinia kaip reikės veikti kasacijos pabaigoje, nes prognozuoti surastųjų elgseną yra sunkiai nuspėjama, tad tame susidaro dar vienas netikėtumo faktorius. Ką manytumėte apie tokio uždavinio sudėtingumą ir įgyvendinimo galimybes?