Lyg Siamo dvyniai

_Atrodo lyg prie mano organizmo yra priaugusių darinių. Vizualiai tai, aišku, nėra pastebima, bet vis dėl to yra funkcinis sisteminis įtakojimas įgavęs, net cikliškumo apraiškų. Čia galima išskirti eilę punktų kaip yra pakenkiamos mano organizmo funkcijos ir atkreipti dėmesį į priežastis. Pagrindinis veikėjas figūruojantis atmosferinėje erdvėje ir atitinkantis Siamo dvynio apibrėžimą yra Etonas. Šitaip aš jį pavadinau pagal erelio vardą, kuris lesė prirakinto Prometėjaus kepenis. Jis prasodina erdvę apie mano organizmą ir apsunkina savijautą. Ir tai yra įgavę chroniškas apraiškas – diena iš dienos tie patys depresiniai pojūčiai ir negalėjimas ilgai skaityti. Ir tai vyksta per tiesiogines sąsajas – aš jį giirdžiu suj uo ginčijuosi, mėgindamas apsiginti nuo blogos savijautos, bet jis pastoviai mane įveikia. Etonas randasi tam tikroje nuodų terpėje ir yra atrofiškai pakenktas iki mankurtiškumo – nesuvokia egzistencijos pagrindų ir linkęs atvirkščiai mane kaltinti parazitavimu. Tai ta nuodų terpė mane pastoviai siamiškai veikia. Etonas gali ją pastiprinti triukšmais, kuždesiais ir kitais čęmpionavimo atributais ir yra sucentravęs erdvę palink mane, kad pastoviai galėtų vampyruoti. Jis turi nemažai sąjungininkų – tai ir tiesioginiai kaimynai dirbantys su triukšmingais mechanizmais ir kitokios vėlės mėgstančios Etoną, jį palaikančios ir reguliariai pasimaitinančios mano aplinkos energija. Esminis tų parazituojančių bruožas yra sisteminis kvaišalų naudojimas – tai ir alkoholis ir narkotikai ir rūkymas. Jie tvoskia pagiriomis, kurios mane paveikia mažindamos darbingumą. Pastebėjau nuolatinį dėsningumą – kuo blogiau man tuo geriau jiems. Ir jie tai yra pavertę eksploatacine sistema su feodalizmo požymiais. Jie mane pastoviai baudžia, kad galėtų pasimėgauti kaip kokioje baudžiavoje. Bet daug maž išlaiko trejeto lygį. Tai reiškia, kad man nuolatos nėra gerai, bet būna artutinai pakenčiama ir kartais net pailsėti galima. _Išskirčiau dvi poveikio rūšis – tiesioginę ir neakivaizdinę. Tiesioginė veikia tiesiu taikymu - tai tie centruoti triušmai (kitokių nebūna) ir aplinkui tvyrančios pagirios-atliekos. Neakivaizdiniai poveikiai atsiranda lyg iš niekur – depresija be regimos priežasties, tingėjimas, mieguistumas, nemiga. Tai tokie dalykai, kuriems tvarkyti pasirenkamos medicininės ir dienotvarkinės priemonės, nes tikrosios priežastys yra paslėptos nuo mūsų juslių. _Aš, žinoma, įtariu, kad visos priežastys priklauso nuo Etono ir jo pakalikų – tai jie yra pavertę aplinkinę erdvę savo plantacija, kuri jiems tiekia katino dienų prabangą. Tai lyg kokia industrija su savo dėsniais ir tvarka. Išskirčiau pramogų prisikolekcionavimą ir jos atorodo labai patrauklios, įtikinamos taip, kad tampa jiems nebeatsiejama kasdienybe, be kurios nebeįsivaizduojama jokia egzistencija. Esu apkaltinamas to mažinimu ir papildomai linčiuojamas, kad kompensuočiau kentėjimu atsirandančius trūkumus. Mat plintant ramybei jiems sumažėja skaidymui reikalingi triukšmai ir jie lyg kokie pasiutę šunys pradeda pjauti ir mane. Aš juos vadinu neramuoliais, nes pasiraminimui jiems reikia skaidyti nuolat išryškėjančias pagirias – jos yra barjeras skiriantis nuo sveikimo. Kad pasveiktų jiems reikia persirgti pagirias ir atrofiją. Tai ši kliūtis skiria mūsų pasaulius tapusius tokia priešybių kova ir vienybe. _Etonas vadovaujasi tam tikru momentiniu dariniu ir nesiruošia pradėti jo sprendimo. Momentiškai tariami žodeliai tokie kaip „ni“ ir „ligi“ sukuria atmetimo efektą ir kaip jis taria taip ir padaroma. O padaromas blogis apvertimo būdu, kai mano sakymas išverčiamas atvirkščiai. Sakoma, kad gerais norais kelias į pragarą grįstas. Mano sakymo metodas tikslus, logiškas ir sieka gėrio kūrimo, bet mano siamo dvynys Etonas iškraipo tuos žodžius taip vadinamu peržavėjimu ir jam gaunasi blogio gijimas. Ir jis yra labai gajus, nes jiems tai yra vienintelis gerumo šaltinis pagrįstas įdingomis idėjomis tokiomis kaip atlygio gavimas skaidymu su triukšmu. Jie nevertina savo energijos gavimo būdo nei kainomis nei kiekiais tokiu būdu tapdami našta visatos pagrindui. Būdami atrofais jie patys neišsilaiko ir parazituoja sargdindami kitus. _Išeiti iš to momentinio darinio atrodo gan keblu, nes jie lyg kokiam kolapse yra užsiveržę ir netgi su žviegimu, jeigu yra jis yra kliudomas. Tenka pereiti prie tam tikros kasacijos ieškant kur yra jų marionetinimo šeimininkai ir sukėlėjai. Ir tenka stumtis lyg kokiam alpinizme, nes jie yra nelinkę bendradarbiauti ir užsisklendžias tylėjimu. _Ir taip diena iš dienos su jų keliamais atkryčiais ir klastingais klausimais tenka puškuoti su kukriniksės pagalba šiame blogį kuriančiame darinyje, kuris yra toks pagrįstas neįveikiamais alogikšumais. Ir nežinia, kada ateis tas posūkio į gėrį rytojus atnešiantis jiems lemiamą praregėjimą, kad ir jiems reikia išsilaikyti savo pačių atstatyta sveikata.