Nebeveiksmingas lietus

Manau, kad mano miegui bei poilsiui sukelti ir palaikyti nemažai pasitarnaudavo krituliai. Dabar tenka liūdnai konstantuoti, kad pas mane miegą palaiko jau kiti kažkokie mistiniai šaltiniai. Mane persekiojantys veikėjai sugebėjo aktyvuoti anuliacijos mechanizmą ir aš vis labiau tolstu nuo buvusio natūralumo. Ir nežinia ar tai jiems gavosi savaime ar kažkieno šelmystės pagalba. Dabar aš esu evakuotinume - lyg jie būtų ateiviai sugebantys mane evakuoti nuo žemės paviršiaus. Tai reiškia mano beteisiškumą tokioje situacijoje - jie daro ką išmano ir nelabai atsižvelgia į pasekmes. Tai veda prie to, kad nupirmaujama ir nuprastėjama. Sudėtingesnė pagrindų padėtis niveliuojasi ir viskas gaunasi daug primityviau. Galima paminėti, kad ir liūdnai pagarsėjusias nelegalias statybas Lietuvoje, kai yra nepaisoma detaliųjų planų ir apeinamas legalių projektų ruošimas. Juos teisina tai, kad yra naujokai ir pirmą kartą "artėja" prie žemės su grėsmę kelianačiais ketinimais. Kaip matote pas mane įvyksta nežinia ar atitaisoma žala, apie kuria balsingai skelbia kukrinikisijos keliami skandalai. Jie išvadinami paprasčiausiais vagimis, pastebint, kad tai organizuoja kažoks vienas vagišius. Kaip žinia nusikaltėliams išradingumo netrūksta ir koks "Šerlokas Holmsas" juos gali sustabdyti šiuo gan vienpusiškai ekstrasensorišku atveju. Tiesa, eteriniai ekstrasensiai čia kažkaip atsižvelgia. Pagal šių pasakymą, jeigu blogieji veikėjai aptiktų čia galingesnę persvarą kaip mat ją nušluotų. Tad tenka vilktis apgailėtinu beteisiu pastumdėliu su pridirbta nuostlių našta ir kenčiant pastovias čia užsikrovuiais patyčias. Šitas įkalinimo laikas dar tęsis nežinia kiek - kažkas žada amnestines išvadas po kažkiek metų. Nebėra jaučiamas raminantis lietaus ošimas - dar viena pagalba sužalota dingsta nuo mano buvusio prigimtinio ruošinio. Melancholiškai stebiu savo nerealizuojamą gyvenimą slenkantį liūdnoje laiko tėkmėje. Jie nežinia kada tai supras...

Centralizavimas ir dozavimas

Kaip nuskurdo mano organizmą aptarnaujančios sistemos. Kai mokiausi universitete mano centrinė nervų sistema buvo aprūpinama centralizuotai viskas buvo funkcionalu ir konkurencinga, nors jau tada jaučiau būsimo nuskurdimo požymius ir gaudavau gan vidutiniškus pažymius. Patekęs dirbti metalo štampuotoju į gamyklą patyriau agresyvų triukšmų poveikį, kas ženkliai nusilpnino centralizuotą tiekimą ir studijuoti toliau aš nebepajėgiau. Galutinį smūgį padarė sesers mirtis. Manau, kad sesuo buvo dengusi nemažą dalį tų agresyvių poveikių, kuriuos buvau patyręs ir dabar tebepatiriu. Prireikė nemažai pastangų sprendžiant kryžiažodžius ir lavinantis per mankštinimasį, kol dabar esu palaikomojoje dozavimo formoje. Galva užblokuota kažkokio spinduliuojamo spengiminio poveikio, kuris turi pasekmių ir širdžiai - dalis ir taip skurdokos energijos nukeliauja kažkokio vampyravimo kryptimi. Per balsus aš girdžiu kažkokius veikėjus, kurie veikia mane diskriminaciškai ir niekaip nepaleidžia iš dozavimo gniaužtų. Na bet su kiekvienu rytu keliantis ir darant mankštą bei vykdant pastangines užduotis yra vilties, kad mane blokuojantys veikėjai susiprotės iki centralizacijos atsatymo - tada tikiuosi atgauti savo kūrybiškumą ir sugeti bent rašyti mokslinę fantastiką. Dabar gi net ilgėliau paskaityti yra sunku. Reikia neužmiršti ir mano lankomos reabilitacijos įstaigos tiek proeblematiškumo tiek palaikymo - nemažai to poeveikio keliukų susieina ir į ją. Matau, kad man nelabai pasisekė atskleisti centralizuotumo funkcionavimo aspektą ir tik gana paviršutiniškai perėjau savo biografijos duomenimis. Antra vertus yra grėsmė nusivažiuoti į nelabai suprantamą terminologiją, tad šiame paprastume yra šiokio tokio racionalumo.