2009 m. birželio 27 d., šeštadienis

Nematoma sporto pusė

Blogai jaučiuosi, nėra jėgų, prastas darbingumas - klausausi sporto žinių kokie žiopliai taip pralaimėjo. Krepšininkai primėto baudų, futbolininkai išspiria protą, žemesnės vietos būna tiesiog košmariškos, o medaliai tikra trokštama atgaiva. Kur tas visuomeninis gyvenimas - ritmą diktuoja sportininkų sėkmės ir nesėkmės. Ar dar galima jaustis kitaip negu kartais stulbinantys komandų pajėgumų skirtumai. Ką čia bekalbėti apie bioritmus, sveiką gyvenimo būdą, kai vienas įvartis gali apversti visą nuotaiką ir apie tai sužinau tik iš vakarykščių pranešimų. Galų gale pradeda figuruoti ne visuotinis protas, bet visuotinė sveikata, kurią taip uoliai pumpuoja sportininkai ir dar uoliau pragerinėja pijokėliai - kurie iš šių dviejų antagonismų pasieks finišą pirmieji? Gal pasaulis netaps amžinų pagirių vieta.

2009 m. birželio 4 d., ketvirtadienis

Nesama profesija

Sąrašuose tokios profesijos nėra. Esu apiformintas kaip neįgalus : reiškia tai - krūvis sveikatai. Dievybės sferoje tai - laikytojas. Kaip Atlantas - dangaus laikytojas. Ieškant šios profesijos legalizavimo pėdsakų prieinu žodį autorys - tai jau susiję su automobilių rida. Dar legaliau atrodo autorius - aš iš tikrųjų esu parašęs knygutę. Vadinasi tai pas mane autorystės stažas. Toks niekur neapiforminamas, bet aš turiu antrą neįgalumo grupę - vadinasi tai arba neįgalumo arba invalidumo stažas - štai kaip man atsilyginama už laikytojo profesiją, kuri niekur tiksliai neapiforminta. Galų gale kaip pasiseks platinti savo knygutę taip ir gausiu atlyginimą už savo vargą. Na dar yra tokios atsiskaitymo formos kaip loterijos, kazino, lažybos, uždarbiavimas internetu. Bet visur eilės tvarka, laukti reikia ilgokai ir kantriai, o garantijų kad gausiu pinigus nėra. Be to žmogus ne vien duona sotus.