2016 m. gegužės 20 d., penktadienis

Menkas skirtumas

Kaimynas šiandien kaip ir kiekvienais metais atsivežė krūvą rąstų ruoštis malkoms. Vėl džyrins su benzininiu pjūklu ir klausimas ar su kokiu nors skirtumu, negu tai darydavo anksčiau. Paprastai tai kelia skausmus aplinkinėje erdvėje (apie tai pastoviai rėkia kukriniksija) ir ima naikinimas. To atlaikymas nemažai kainuoja - retai kada jaučiuosi gerai, negaliu ilgai skaityti. Tas kaimynas dar nepjauna, bet jo paliktas pėdsakas lydi visus metus - užsikrovusi ne ta radiacija reikalauja pastovaus atidirbinėjimo. Štai šiuo momentu jis pradeda savo kenksmingą darbą ir aš imuosiu apsaugos priemonių: užsidedu apsaugines ausines nuo triukšmo (galvoje pastoviai cypia ir dažnai skauda galvą nuo garsų). Kaimynas darbuojasi lyg mes būtume niekuo nesusiję. Šiemet lyg tai žada tuos darbus atlikti greičiau - tikėkimės, kad taip ir bus - patirčiau šiek tiek mažiau nepatogumų. Dabar man padažnėja pulsas. Motina gavo trečią insultą ir dabar guli ligoninėje pusiau paralyžuota. Pas tėvą pavojingai padidėjęs kraujospūdis.
Pastovios peripetijos su balsais - pas juos taip pat menkas skirtumas nuo kažkokio bloko, kurio jie niekaip negali pradetektyvuoti. Šioje jų dispečerinėje pastovūs antidispečerio pėdsakai, kuris primėto nemalonių bombelių mano aplinkoje ir niekas nagali suprasti kodėl taip atsitinka.
Tie balsai nusiskiemenuoja - jų mastymas susijęs su skiemenų nagrinėjimu ir mėgstamas kombinacijas jie taip sureikšmina, kad nebejaučia skirtumo tarp pozityvumo ir negatyvumo. Šiame košmariškame antidispečerio scenarijuje jie teikia pirmenybę negatyvui, nes tik nuo jo jaučia malonumą, o tai šiuo atveju reiškia vampyrizmą. Ir nežinia ar jie kada nors nuo to išsigydys. Kukriniksijai iškyla pastovus klausimas kaip mums visa tai užsikrovė, bet prastai sekasi įveikti antidispečerines pinkles ir ji daug laiko praledžia tuščiai puškuodama.
Taip ir stumiu laiką su kryžiažodžiais ir galvosūkiais - knygučių ir prenumeratos. Dažnai kiurksau prie kompiuterio suvedinėdamas atsakymas ir kaupdams lygius, kurių niekaip neužtenka įveikti antidispečeriui. Įmanoma šį bei tą pakomentuoti, bet kūryba užsiimti be galėjimo skaityti būtų nekorektiška jos atžvilgiu. Ir kada baigsis šioji amžinoji tarnyba, kuri laukia įsakymo ją atšaukti - kukriniksijos kasyba tęsiasi ir tęsiasi...