2014 m. lapkričio 23 d., sekmadienis

Dabartinė vergovė

Prašokus atargumo barjerą atsirado nemalonūs faktoriai. Galima pamanyti kad taip nusikodavo internetas. Dabar aš esu taip nustekenamas, kad jaučiuosi vergo padėtyje. Taip yra dėl efemerinės darbo substancijos niveliavimo - nuo to kyla kukriniksinis bėdavojimas. Pastovus diskriminacinis persekiojimas iš tų nepamainomųjų pusės užuja taip, kad atsistatomai nebeatsigaunu ir apie feodalinį dešimtadalio mokestį galima tik svajoti.Atimama su skausminiu mokesčiu per spengimą galvoje visa aureolė ir tik sintetiniai astraliniai šaltiniai tepalaiko pakenčiamą darbingumą. Savo paties smakinis džiaugsmas neartėja kaip koks horizontas. Kaip ypatingai nepalankius faktorius galima paminėti didžiuosius prekybos centrus "Norfą" ir "Maksimą" kol apsiprekinu nuo mano kailio nulupa dešimteriopai. Ir jie tai daro nuoskeliai su tam tikru sadistiniu išradingumu. Taip ir nesuprantu ar jie už tai yra pakaltinami ar ne. Gaunasi jiems toks pastoviai diskriminuojantis paminklas ir nors tu ką. Tai vis nuo tos įstatymus pažeidžiančios kaimynų išsidėstymo padėties. Po langu įtaisyta estakada, kurioje dažnokai vyksta autoservisinio pobūdžio darbeliai lydimi jau maskuojamų išgertuvių - dėl to jiems reikalingi mano skanusis smakiškumas ir jis yra negailetingai skutamas. Vasaros metu ta veikla susintensyvėja, tad per išgautą žiemą galiam šiek tiek atsigauti. Tą mašinų remontą po langu lydi organiškai įsiliejantys triukšmingi darbai su rąstų pjovimu, žolės tvarkymu, šmirgeliavumu ir virinimu. Tad nuvergavimas gana dažnai būna garantuotas - suriečia vos ne iki senuko. Tenka griebtis fizinių pratimų, jogos ir kitokių manevravimų su medicinos priemonėmis, bet prostatoje jau pasirodė vėžinės lastelės - dar tik mikroskopinės ir gal tokių lenktynių etapėlį pavyks išvežti lengvesniais vaistukais. Užmiršau paminėti įtartiną šašlykų kepimą šioje teritorinėje kaimynystėje - sako tai išnaikina tam tikras pagalbas. Ir taip vis atkrentama į tokius vergovinius parametrus, kad belieka svajoti apie protinio darbingumo šansus kaip apie feodalinę galimybę turėti nors kokį nors savarankiškumą. Jie tik džiūgauja už tokią man pastoviai krečiamą išdaigą ir nežinia kaip iš tokios priklausomybės išsikapstyti. Belieka tik šiek tiek paguodžianti rytojaus permainų viltis.