2014 m. spalio 8 d., trečiadienis

Įsirėmimas į nemigą

Atrodytų kas čia tokio - lyg tai standartinė nemigos diagnozė. Bet panagrinėsiu detaliau kas su tuo mano miegu darosi. Kaip žinia be miego žmogus apsietiti negali, tad ir aš ir turėdamas tokią pusinę nemigą kažkaip pailsiu ir atsigaunu. Padeda mankšta, dieninis pagulėjimas ir kitokios snaudulių formos kompensuojančios nekokybišką nakties miegą. Žinuonių kalendoriuje perskaičiau, kad be išsimiegojimo neįmanoma turėti geros sveikatos - kartais organizmas bando tai kompensuoti virškinimu ir taip atsiranda viršsvoris. Tai ir man iš dalies yra taikytina. Taigi - kaip praeina mano naktinis laikas. Naktys nebūtinai kiekvieną kartą būna neramios kartais ir giliau pamiegu, bet gana dažnai tenka nubudinėti ir pasižymėti savo stebėjimų lape kada tai įvyko - tai vos ne chroniškas mano naktų defektas. Dažniausiai tas nubudimas būna pačiame saldumo įmygyje, kai atsiplaidavimo gilumas yra ypač vertingas atsigavimui. Ir tai dažnai lydima kokių nors garsinių ekscesų - girdisi mistiniai mechanizmų garsai ir kartu prasideda kukriniksinės balsų problematikos nagrinėjimas. Ji bando aiškintis tokio reiškinio priežastis, bet tai tolygu Sizifo darbui - kitą naktį viskas paskartoja analogiškai ir nežinia kada tie nemigos nagrinėjimo lašiukai pratašys tokį miego kliuvinį. Galima pamėginti paaiškinti tokio atmetinėjimo priežastis - kažokie subjektai turi giežtą nuomonę to atžvilgiu ir niekaip nenusileidžia neprileisdami man normalaus miego. Tiesiog stebėtina koks kuriozas su manimi yra įvykęs. Antra vertus matyt, kad pasaulyje vykstančios nelaimės neaplenkė ir manęs napalikdamaos man ramybės. Ir dažnai pamąstau - kur tik tos nelaimės nėra pataikusios ir manęs tuo pačiu neaplenkusios. Kukriniksija yra aiškinusi, kad tas miegojimas iš esmės yra būtinas tik iš bėdos, nes nelieka pajėgumų normaliai atsigauti ir ji yra pastebėjusi dėl ko taip vyksta. Šioje mano zonoje skausmų kėlimo faktoriai tokie įsibujoję, kad atlaikančio jėgos nebespėja atlikinėti normalaus funkcionavimo ir man tenka būti pastoviame darbingumo trūkume. Netgi normaliai paskaityti būna sunku. Ir nežinia kada visa tai normalizuosis - tai jau grimzdimo į senatvę pradžia, o to planetoje dar niekas nėra išvengęs. Man tai šitaip pasijunta ir lyg tai turiu galimybę su tuo pakovoti.