2009 m. spalio 10 d., šeštadienis

Klinikinis atvejis

Kai su pjūklu užvažiuoja per galvą. Na ir ne tik per galvą. Ir tai ne visai tieiogine prasme, bet pjūklas ar koks kitas inkvizitinis agregatas būtinai figuruoja. Tai tokie gretimai atsirandantys triukšmai man labai aštraus pobūdžio. Pakselbus jiems karą dėl nervų uždegimo nulindo į pogrindį - užsitaisė tylų naikį, smogia iš pasalų nepatogiu ir neprognozuojamu laiku, sunku nustatyti šaltinio vietą ir pobūdį. Tai tas pats kas gyvą pjaustytų ir nežinia kaip nuo to apsiginti. Nuostoliai sveikatoje akivaizdžiai pajuntami ir net gydytojų aptinkami. Prasidėjo keista kova su kažkokia beprotybę, nes tiems veikėjams neįmanoma įrodyti jų veiklos pragaištingumo arba įrodoma post. factum., kai žala jau padaryta. Ir kas galėjo užtaisyti tokį keistą atvejį, netelpantį į sveiko proto rėmus? Tiesa, esu laikomas nulio vietoje ir mažai ką reiškiu - tokį dalyką visur reikia įrodinėti. Atsiranda slapti pakalbininkai jau seniai kovojantys su šia problema - taip vadinama Maryčia. Galima pavadinti angelų ir velnių kova ar gėrio ir blogio kova. Tik čia nėra piktavalių tik kvailybė. Kartais atrodo, kad tai sugebėjo padaryti kažkoks blogio genijus nepalikdamas vietos gyvenimui žemės paviršiui - reikia toje kovoje sunkiai užsidirbinėti pomirtiniam gyvenimui, nes siaučia visokie likvidumai ir šveitimai. Kažkas prisipažįsta, kad čia taip užblokavo priešingamaniją. Sveikam protui labai sunku išlikti prieš tokį kenkimą ir tik specifinės natūros sugeba nušviesti tą kvailybę įrodydami jos klaidas. Na nemaža vietą užima baimės faktorius dėl ko apsidraudžiama tokiu visko naikinimu. Aš spėju psiųsti tokį SOS signalą ir tikiuosi kokios nors pagalbos sulaukimo. Geriant karčią praradimų taurę.