tag:blogger.com,1999:blog-79372660397048102322024-03-08T21:49:31.114+02:00Kartą per savaitę ir rečiauSauliushttp://www.blogger.com/profile/16817172127521744759noreply@blogger.comBlogger84125tag:blogger.com,1999:blog-7937266039704810232.post-85726429478392260502024-02-20T17:49:00.000+02:002024-02-20T17:49:08.535+02:00Atrofija_Dabar aš galiu panagrinėti juodojo mėnulio subjektų atrofinio pakenkimo ypatybes. Priminsiu kas tai yra juodasis mėnulis – tai toks separatinis pajuodusių narių darinys, kuris niveliuoja gyvuosius organizmus ir žmones. Niveliavimas pasireiškia produktyvumo lygio mažinimu ar visai sumenkinimu. Pas žmones tai pasireiškia tuo, kad su amžiumi didėja atsilaikymo nuostoliai – jie priklauso nuo sukaupto potencialo ir įdirbimo, kas leidžia išsimokėti prieš juodojo mėnulio karminį veikimą. Juodojo mėnulio terminas pas mane atėjo iš astrologijos. Kaip koks efemeras jis niekur kitur neregistruojamas ir jo sukeliamus nuostolius galima pavadinti pagalvės mokesčiu – to niekaip neįmanoma įrodyti, bet jo blogumus patiria beveik visi.
_Kaip supratote atrofija yra juodojo mėnulio subjektuose, su kuriais taip atkakliai ginčijasi manoji kukriniksija – aš ją manyčiau pavadinti tam tikra angeliuke, o juos – turinčiais velnių savybių. Tai atrofija padarė juos tokiais velniškais, kad jie tapo nepataisomais blogiečiais žalojančiais gyvybinę aplinką ir jos gyventojus. Pagaliau mes priėjome prie jų atrofijos ypatybių – tai yra mankurtizmas, kuriame labiausiai išreikštas yra proto pakenkimas.
_Tie pakenkimo būdai – per apkurtimą, apžlibimą –yra toks jutiminis atbukinimas nebeleidžiantis adekvačiai vertinti tikrovę ir uždarantis iliuziniuose prasimanymuose. Ir tie prasimanymai būna labai tvirti, kuriantys apgaulingą principinę poziciją konfrontuojančią su teisingu padėties įvertinimu. Visas rinkinys pakenkimo ypatybių vadinamas žodžiu užsinuodijimas. Tai ir ilgalaikiai minėti atrofiniai pakitimai ir esamieji eigoje reikalaujantys detoksikacijos iš tokių būklių kaip gilios pagirios ir narkotinės priklausomybės. Tai yra ir baltoji karštinė, kurianti intensyvią aktyvumo priklausomybę ir neleidžianti nurimti bei susivokti. Kaip turėjote pastebėti tie pakenkimai susiję su nervų sunykimu kas ir yra pagrindinė sveikatos suinvalidėjimo priežastis. Sakoma, kad pakenktieji subjektai invalidiškai lydi sveikuosius juos apkraudami.
_Viena iš apkrovimo apraiškų yra erdvės prasėdimas nuo atrofų tvoskimo. Jie tvoskia ūžesiais ir užterštumais – aš tai vadinu ir atliekomis, kurios atsiranda ir nuo pagirių likvidavimo. Atrofai neina į pagirias jas praskaidydami ir šitaip likdami neišsipagiriojime, kuris ir sukelia ilgalaikius sveikatos pakenkimus.
_Mano aiškinimo keistumas yra tame, kad tie atrofai nėra kūniškos būtybės – tai greičiau vėlės tvyrančios atmosferoje ir kokiu būdu jie užsinuodija lieka atviras klausimas. Triukšmai tai juos gali įtakoti gana suprantamai, bet štai cheminių nuodų patekimas yra man neaiškus. Kažkaip tai gali būti susiję su antžeminiais girtuokliais ir narkomanais. Kol kas palieku šitą klausimą atvirą – jie linkę neišsiduoti ir nutylėti.
_Ilgainiui šis mano nagrinėjamas procesas pasidarė lyg ir kontroliuojamas. Anksčiau stipriai kamavusios įvairių pojūčių kraštinės sąlygos pasidarė nuosaikesnės – matosi, kad su savo aiškiagirdystės talentu pradėjau tarnauti galingesniam ekstrasensui ar ekstrasensams, kurie šį procesą padarė nuodugnų. Viskas vyksta mėginant nepraleisti smulkiausių jų pasipriešinimo detalių. Matyt kažkam tai yra vertinga medžiaga išgaunama kaip kokioje pavykusioje kasykloje. Netgi pradedama domėtis kaip aš toks įsigaliu šiame pasaulyje. Pradėjau mažiau rašyti, nes pervargstu nuo valytojo darbo globos skyriuje. Jame aš atradau persiveikimo galimybę – neapleisdamas mankštų ir fiziškai stipriai padirbėdamas ėmiau po truputį stiprėti. Jie, aišku, tą stiprėjimą kiek įmanydami apkandžioja vaizduodami lyg kokią be adresę senėjimo karmą, bet visiškai anuliuoti nebegali.
_Kaip žinote esu veikiamas dirbtinio skausmingumo. Čia dar noriu pažymėti kaustantį jo poveikį. Tai vyksta pagrinde nuo skausminių triukšmų jie įšaldo erdvėje įvairius sveikatos parametrus ir juos susigrąžinti reikalingos papildomos sąnaudos tiek laiko tiek pastangų, nes be to gyvenimas tampa nepilnavertis. Paradoksas tame, kad tai reikia atlikinėti nuolatos, nes esu pakliuvęs į artimą juodojo mėnulio poveikį ir gyvenimas kol kas yra toks pastovus atidirbinėjimas. Sakoma, jei ne dėl savo rezultato, tai bent dėl Lietuvos.
_Tai tokia trumpa juodojo mėnulio su atrofiniais jo nariais apžvalgėlė. Klausimas ar kas nors tuo patikėjo – tuo galima abejoti, nes beveik jokių komentarų negaunu. Negaliu pasakyti, kad šis tekstas visiškai ignoruojamas. Visokie pagalbiniai efemerai, kovojantys su juoduoju mėnuliu, ne menkai jį stveria, bet gal dėl fantastinio pobūdžio oficialiai niekas neatsiliepia ir komentarų neparašo. Lieku kaip balsas tyruose su klausimu – ar čia kas nors yra?
Sauliushttp://www.blogger.com/profile/16817172127521744759noreply@blogger.com0Lietuva55.169438 23.88127526.859204163821154 -11.274975000000001 83.479671836178852 59.037525tag:blogger.com,1999:blog-7937266039704810232.post-58372356774634413052023-12-15T11:29:00.000+02:002023-12-15T11:29:05.109+02:00Dvi pusės
_Pasaulis man yra pasidalinęs į dvi dalis. Į gerąją dalį ir blogąją. Blogoji dalis yra gadintoja,o geroji – pagrindas. Negaliu pasakyti, kad fiksuoju visą blogį – yra netolimas sektorius vampyruojantis pagrindą. Kai kurias gandais jis įsiremia į 27 milijonus žmonių, bet tai gali būti labai netikslus skaičius. Blogasis sektorius, kurį kartais vadinu separatu, yra atrofų buveinė – jie jame ginasi nuo normalaus gėrio įtakos. Yra eilė naudojamų būdų neprileidžiančių teigiamo medžiagų balanso ir išsaugančių atrofinę terpę. Tais būdais atrofiniai subjektai nusodina erdvę aplink save ir aš tai pastoviai jaučiu. Smegenys jaučia depresinį rūgštingumą, atsiradęs dirbtinis nuovargis kausto judesius, kelią tingulį. Ir dažnai tai jaučiasi nuo pat ryto su negalėjimu ilgai skaityti – skaitymo kanalai būna užblokuoti pagirių pojūčiais, kuriais tvoskia atrofų separatas.
_Tarp tų pusių yra nusistovėjusi tam tikra pusiausvyra. Kukriniksija pastoviai mėgina aiškintis kaip tie blogieji yra paveikti, kad jiems yra būtinas tam tikras daug kainuojantis maitinimas įsiremiantis į pagrindą. Aš sakau jiems, kad tai yra neekonomiška – naikinama stabilioji medžiagų pusiausvyra, kuri turi atsistatymo savybių. Yra techniškoji dalyko pusė – kokiais žodžiais ir veiksmais jie vadovaujasi, kad yra šitaip įklimpę. Ir dalis problemos yra tame, kad pastoviai meluojama arba nutylima prieš galimą detektyvinį nagrinėjimą. Tai pavadinama sūkiu – susiformuoja pastovus sukimas, o ne reikalingasis tiesimas.
_Čia galima paminėti, kam tas tiesimas yra reikalingas. Galų gale iš jo turėtų gautis pagrindo plitimas, kurį dabar nueikvoja blogieji naudodami ir melavimo reakciją. Aš čia esu tapęs atraminiu punktu dar tai galima vadinti vyriu. Į mane įsiremia tie žeidimo faktoriai, kuriuos aš miniu šiuose tekstuose – bendrai juos galima apibūdinti kaip tam tikrą skausminį kaustymą. Jis įneša diskomfortą į mano sveikatos parametrus ir numuša kokybiškumą darbingume. Iš dalies mano darbingumas praranda sistemingumą ir tampa epizodiniu – pasidaro sunku susikaupti, atsiranda visokie tingulio nenorai, negalėjimas ilgai skaityti, tampa nebeįmanoma išpildyti ir ruošos darbus. Tai vis tam tikros depresijos apraiškos linkusios ir stingdyti mano judesius. Pagrindinė bėda ta, kad aš nepilnavertiškai išsimiegu – nebūna gilaus įmygio, pastovūs nesveiki nubudimai. Tas kaustymas atsiranda ir nuo nuolatinių triukšmų poveikių, kurie ir sukelia minėtą skausmingumą dėl savo stiprumų ir aštrumų sudarančių tam tikrą centruotą sistemą iš blogosios pusės.
_Blogieji šitaip įsitaisė, nes tikisi lengvai papramogauti ir yra mankurtiškai įsitikinę savo teisumu. Jie nepastebėjo antrosios pusės skurdo problemų iš savo apstaus antrojo galo, kuriame patogiai įsikūrė. Po ilgo daug tunkančio zulinimo su atkakliąja kukriniksija jie tapo kažkiek apšviesti, kad čia yra dar kažkas ir reiškia kažkokias problemas anksčiau jų nepastebėtas. Ir dar nežinia ar jie sutiks apleisti tokias savo viduramžiškas pozicijas ir prisijungti prie pagrindinio centrumo šitaip išsigelbėdami nuo prasidedančio ir pas juos trūkumo.
_Paskutinių dienų įvykiai vėl rodo pablogėjimą – jie neatsispiria staigiam gūsiavimui ir ryte vėl reiškiasi bejėgiškumas su nekintančia jų nuomone gausinti tysojimą. Kukriniksijos pastangos nueina perniek – jai telieka priskaidytų skylių adymas ir kasacinė kaltininkų paieška, kuri greitų rezultatų neduoda. Tai ir vėl laukimas iki rytojaus su beveik beviltiškais bandymais jiems ką nors paaiškinti. Jie užsisklendžia amžinuoju tylėjimu ir galima manyti, kad tas poteriavimas nukreiptas prieš gerinimą, tereiškia jų meldimąsi nieko nepakitimui.
_Ir taip diena iš dienos su pastoviais tokiais atkryčiais. Nėra įvertinamas joks istorinis patyrimas, nėra praeities pamokų. Jie tik vienadieniškai kartoja tą patį lyg būtų atsiradę iš niekur. Galima pamanyti, jog jie yra kažkoks išpampęs visatos utiliztorius beatodairikšai viską ryjantis skaidymu ir nežinantis sustojimo. Tai kažkiek pristabdo jų feodaliniai interesai ir tai pradeda virsti plantaciniu ganymu. Kažkiek atsižvelgiama į priaugimą. O žmonijos persiveisimas tampa kai kam pretekstu pateisinti tokius skaidymo nuostolius. Nebegalvojama apie racionalų progresą viskas beatodairiškai sulyginama tik jų pasitenkinimui vykdyti. Jiems atrodo, kad čia trukdo tik kažkoks menkas niekutis ir ta nuomonė dar nežinia kada pasikeis. Užsideda amžinasis laukimas su tuo labai lėtu procesu.
Sauliushttp://www.blogger.com/profile/16817172127521744759noreply@blogger.com0Lietuva55.169438 23.88127526.859204163821154 -11.274975000000001 83.479671836178852 59.037525tag:blogger.com,1999:blog-7937266039704810232.post-49851147940261933792022-12-26T19:59:00.001+02:002022-12-26T19:59:37.620+02:00Kodo įsakymas_Tai toks įsirėmimas į žodžius, kurie dažnai besąlygiškai vykdomi. Gali kilti klausimas kas tokie tie vykdytojai ir apibūdinti juos gali būti ne taip paprasta. Kasdienybės kalboje tai nėra vartojama, bet vyrauja tam tikroje žaidybinėje terpėje. Ir sunku atskirti kur tai vartoja antžeminiai subjektai, o kur atmosferiniai – viskas persipynę ir vieni ir kiti linkę paklusti tiems kodiniams žodžiams. Kadangi ir aš tame dalyvauju kaip koks kandidatas į tam tikrą dispečeriavimą, tad dažnai ironizuoju tą vykdymą žaidybine fraze - „kodo įsakymas“ ir pataikau jiems, kad yra neracionalus tam paklusimas. Žodžio žaismas yra tame, kad egzistuoja užsikodavimas nuo alkoholizmo ir visi tie subjektai yra masiškai pakenkti visokiais kvaišalais iki tam tikros atrofijos. Vienas žodelis ypač dažnai pasitaiko ir yra automatiškai besąlygiškai taikomas prie galūnių – tai skiemuo „ki“. Čia pasirodo kritiniai žaismai su tokiais interpretavimais, kad visi jie yra kipšai, nes labai jį mėgsta.
_Kiti kodo įsakymo atsiradimo aspektai. Tai galima vadinti ir automatikos įsakymu, nes minėtų subjektų veikimas būna automatizuotas ir taip pat apibūdinamas santrumpomis tokiomis kaip „vija“, „sija“ ir panašiai. Dažniausiai tai reiškia, kad veiksnumas tame užkodavime yra labai ribotas, bet nuo esamos painiavos sunku nustatyti realią padėtį. Dažnai minima, jog esame apgauti ir toks manymas tėra apsigavimas – jie yra pakankamai veiksnūs tik to neparodo. Ten pastoviai sakoma apie mįslingą jų tylėjimą – viskas atsimuša kaip žirniai į sieną, nes jie atsiriboja nutylėjimu kaip kokia panacėja, kuri, kaip jiems atrodo, viską pateisins ir išvaduos.
_Dar vienas dalykas įspraudžia į kodo rėmus – tai klaidingas atrofinis galvojimas, kuriam paklūsta kai kurie dalyvaujantys žaidėjai kaip lunatizme. Reikia laiko tas klaidas ir jų šaltinius surasti ir dar klausimas ar bus koks nors tos atrofijos gydymas – jų įtikėjimas gilus ir jiems atrodo, kad jau pasiektos jų laimės ištakos, nors tai tėra dirbtiniai dirgikliai. Sakoma, kad turtas be džiaugsmo tėra grašio vertės. O jie džiūgauja ir labai stipriai, bet tai tėra chuliganiškas piktdžiugiškumas – džiūgauja kitų nelaimėmis, pakenkimais ir atkakliai to siekia, nes tik tokius malonius dirgiklius teturi. Ir tuos kodinius žodžius tam sėkmingai panaudoja: kaip kokioje krizėje jiems smagu pakrizenti.
_Čia kažkodėl pas mane atsirado rašymo pauzė. Kaip nuo klausimo – ką tie balsai sako? Mat atsakymas į jį man dažnai užkliūva, nes balsų sistema sudėtinga ir išėmus kelias frazes iš konteksto galima nieko nesuprasti, o ilgesniam aiškinimui laiko nebūna. Paprastai parašau daugiau, o čia išsisėmiau – aišku tai yra ir nuo jų kliudymo, nes jie visada pasinaudoja proga man sutrukdyti ir svajoja, kad aš išnykčiau ir jiems paliktų visas turtinis grobis. Aš jiems trukdau kaip koks menkas niekutis – pas juos lyg ir viskas koduotai tvarkingai yra tik tas mano balselis teerzina.
_Iš tikrųjų tas jų užsikodavimas reiškia, kad jie yra atrofiniai nevispročiai ir niekaip nepagauna visumos esmės nuslysdami į antrąsias prasmes ar savo tipišką skiemenavimą. Jiems užsidėja toks kriminalinis stogelis – į visus protavimo argumentus jie prieštaraudami atsako ir niekada to nenustoja nieko neprisileisdami ir sudorodami savo kasdieninį grobį patys vieni, nors jis būna atimtas iš centrumo dalies. Šitaip jie viską skurdina ir neleidžia akumuliuotis pozityvui.
_Žinoma, jie būna įsitikinę savo teisumu ir viską mano atvirkščiai – tai skaidymo trūkumas jiems yra kaltas, kad sumažėja jų dalis ir jie su nauju įnirtimu puola mus skaidyti, kaip to trūkumo kaltininkus ir nesiklauso jokių argumentų – juk be skaidymo jiems blogai ir tai jiems yra neginčytinas įrodymas. Ydingas ratas užsidaro ir kiekvieną kartą jiems reikia įrodinėti kaip yra iš tikrųjų – nesibaigiantis perpetuum mobile (amžinasis variklis) tik energiją jis sueikvoja vos ne momentaliai. Lieka apgailėtini likučiai, kuriais gyvena visa gyvybė kovodama už išlikimo būvį.
_Nemaža dalis tų subjektų yra automatiški – užsikodavę raganiškomis klišėmis, nes jiems taip yra patogu. Bet mano nujautimai rodo, kad aš jiems dažnai kliūvu kaip vampyravimo auka ir jie tai pradeda suprasti. Per ekstrasensų mūšio laidą aš girdėjau pasakymą, kad 95 procentai žmonių yra blogi. Pamąsčiau, kad tai reiškia polinkį į energetinį nesavarankiškumą – patys jie nepajėgia atsilaikyti todėl yra išlaikomi ir rekreacinės aplinkos ir gerųjų.
Taip yra susidaręs blogumo balastas galintis nuvesti į pražūtį. Mano aplinkos beveik visi gėriečiai priversti atlikinėti juodus darbus, kad kaip nors gerinti tokią padėtį. Blogieji, kaip koks kompiuterinis žaidimas, linkę simuliuoti – jiems dabar yra katino dienos, bet tai dėka aklo apsigynimo, kai blogis tarpsta gėrio sąskaita. Dažnai blogis būna aklai techniškesnis ir gali tokiu būdu nugalėti.
_Prasidedantys karai rodo, kad padėtis planetoje yra linkusi prastėti. Kol kas ritamės atgal pagal patiriamus nuostolius. Blogis prasiveržia dėl netobulo mąstymo ir posūkio taškas kada viskas pakryps į gerąją pusę dar toli gražu nepasiektas. Karas visada yra pralaimėjimas ir mes pastoviai tai patiriame. Paklusimas įsakymui kariauti kaip kokiam aklam kodui yra įsišaknijęs nemažas dalies žmonių sąmonėje ir tai yra prarastieji žmonės. Jie neatrado tikrojo gėrio, nes atsidūrė už blogumo barjero. Nėra suformuota sistema kaip jiems pagelbėti, bent kol kas. Padeda tik epizodiniai proveržiai ir dar nežinia kiek laiko praeis kol baigsis tas degradacinis veikimas.
Sauliushttp://www.blogger.com/profile/16817172127521744759noreply@blogger.com0Lietuva55.169438 23.88127526.859204163821154 -11.274975000000001 83.479671836178852 59.037525tag:blogger.com,1999:blog-7937266039704810232.post-6445006714519511552022-09-20T19:54:00.000+03:002022-09-20T19:54:33.969+03:00Intervalo modelis_Šis intervalas apibrėžia sveikatos parametrus ir apibūdina trukmę reikalingą idealiai sveikatai pasiekti. Kodėl šiuo atveju jis yra toks aktualus? Tai priklauso nuo to iš kur ta sveikata siekiama. Sveikatos angelų požiūriu (kukriniksijos) aplinkinė planetos erdvė yra nustekenta užteršimu - nuodingomis medžiagomis ir triukšmais. Joje tvyro atrofiniai subjektai su iškreipimo savybėmis, todėl reikalingas pastovus jos adymas tam tikra rėkaute, kuria naudojasi minėti angelai. Aš tai pastoviai girdžiu ir jaučiu dėka aiškiagirdystės ir ekstrasensorinių savybių. Kaip supratote tas intervalas dar niekada nebuvo įveiktas, nes blogis, jį didinantis, pastoviai ir nenutrūkstamai tiekiamas. Čia aš stebiu tam tikrą blogio separatą su savo tiekimo struktūra. Antžeminė dalis turi tiek mechanines tiek chemines dedamąsias, kurios išnaudoja planetos rekreacines savybes ją vampyruodamos.
_Dabar man pasidaro tam tikra painiava tarp to kas yra ant žemės ir atmosferoje. Bet vienas supaprastinimas tinka abiem atvejams. Tas intervalas reiškia paprasčiausią išsipagriojimą ir atrofijos sugijimą. Kodėl neinama į tą išsipagriojimą? Nes jis išvengiamas su skaidymu, kurį suteikia ūžesių naudojimas. Tokiu būdu visi girtaujantys ir kvaišalus naudojantys subjektai randasi pastoviame apkvaitime ir vengia iš jo pasitraukti. Šitaip jie yra pasikenkę iki atrofijos – jų organizmai yra pakitę su savybėmis, kurios šeimininkams atrodo labai patrauklios. Tai yra šviežumo nebuvimas. Į šviežumo sąvoką patenka tokie dalykai kaip detalus dėmesys, kantrybė, žvalumas, nepražiopsojimas ir kiti su gera sveikata susiję dalykai. Tai būdinga neatbukusiems nervams ir sveikam viso kūno tonusui.
_Norint pasinaudoti išsigelbėjimo intervalu reikia, kad visi subjektai tiek antžeminiai, tiek atmosferiniai pasiryžtų jį persirgti. Tai yra laiko intervalas reikalingas prigimtinei sveikatai atstatyti. Su tuo ateis ir erdvės prisipildymas formuojantis vietas gyvybei patalpinti. Tam pirmiausia reiktų atsisakyti skaidymo, nes tik naudojantieji pagirių skaidymą yra tos problemos sukėlėjai. Galutinai tai susiveda į mygtukus, kuriais junginėjami skaidymo aparatai. Kol jie mums yra neprieinami, nes yra kitų užvaldyti. Tuos užvaldėlius dar reikia surasti su taip vadinamais kasaciniais klausimais. Tai atlieka ekspertai su vienu tiksliu pataikymu, kuris apibrėžiamas klausimu „kas ten toks“. Su tuo klausimu įmanoma pasiekti visus patenkančius į kasacinę kategoriją tik tam reikia laiko. Kasacinis klausimas yra ne vienas – galimos variacijos panašia forma. Šiuo atveju pasitaiko gaišinančių spekuliacijų, kai neturima reikiamų kompetencijų arba jos praradinėjamos ir to klausimo pataikymas pasidaro tuščias.
_Dar vienas gaišinantis dalykas yra skaidančiųjų subjektų savybe delsti. Kai kas juos vadina mėnuliečiais, nes tą delsimą galima lyginti su delčia. Bet gal tai tik atsitiktinis žodžių žaismas. Tas jų delsimas reiškiasi uždarančiais, pastoviai kartojamais žodžiais sakomais labai autoritetingai, bet iš tiesų tai tėra tuštalas. Pavyzdžiui pastoviai aidiškai kartojami tokie žodžiai: pataikyta, dedasi ir panašiai. Problema tame, kad jie niekaip nepratęsiamai ir neturi jokio tęstinumo, nors jį galima būtų taikyti. Tai priklauso nuo terpės, kurioje tie aidintieji randasi – šiuo atveju ji yra užnuodyta ir ištrina tęsimo galimybes skaidymais. Gal tai koks budintis ir valdo – aš jį vadinu budriąja akimi, nes dar nė karto nepavyko įveikti šio barjero. Gal tai tik nesėkmingas aplinkybių sutapimas.
_Tas intervalo modelis apibūdina vienintelį būdą išsigelbėti, nes padeda sukurti oazę palankią išlikti šviežumo syvams, kurie dabar yra suskaidomi. Gyvybę supa labai agresyvi jai aplinka. Štai vakuumo kosminis šaltis neturi stebimų ribų, tačiau gyvybės syvų kūrimas leistų atsirasti dar nežinomoms erdvės generacijoms. Syvai yra neatrasta gyvybės erdvė ir galima tik spėlioti kokias savybes ji turės. Turint omeny stulbinančias galimybes, kurias atveria žmogaus smegenys, įmanoma tikėtis tam tikrų proveržių išspręsiančių ir žmonijos ir gyvūnijos problemas. O kol kas mes turime pūškuoti Saulės sistemos garlaiviuku, kuris patikimais veikia jau ne pirmą milijardą metų. Jei išvengsime gresiančių susinaikinimų ir išplauksime į syvų vandenis turėsime neblogą perspektyvą susikurti gyvybės oazę su dar nežinomomis vystymosi galimybėmis.
_Mūsų vienintelis ir brangus žmonijos lopšys dar toli gražu nėra apsaugotas ir nuo išorės erdvių ir nuo vidinių beprotybių keliamų pavojų. Trūksta susitelkimo sprendžiant grėsmių problemas. Dažnai nugali stručių politikos ignoruojančios esamus pavojus, aptingimas ir lengvabūdiškumas. Esame lyg kokie nesubrendę vaikai nesugebantys deramai naudotis turimomis priemonėmis ir dar gali praeiti ne vienas amžius kol įgysime tinkamą susivokimą apie mus supančią sandarą ir vidaus problemas.
_Ši tema gali pasirodyti perdėm nereali ir netgi fantastiška futurologija, bet vis gi paremta girdimąja ir kita juntama informacija, kurios kiti žmonės gali net nepastebėti. Šiam tekstui atsirasti reikalingas konkretus jutiminis patyrimas, o ne fantazavimas. Tai yra tam tikri faktai mano šitaip registruojami ir gaila ir keista, kad taip mažai kas kreipia į tai dėmesį. Šios svetainės skaitytojų tėra vos viena kita dešimtis ir kol kas nė vieno komentaro. Ar tai toks svetimas atrodo šis tekstas? Retorinis klausimas dar neturintis atsakymo, bet linkiu jam išplaukti į platesnius auditorinius vandenis.Sauliushttp://www.blogger.com/profile/16817172127521744759noreply@blogger.com0Lietuva55.169438 23.88127526.859204163821154 -11.274975000000001 83.479671836178852 59.037525tag:blogger.com,1999:blog-7937266039704810232.post-90687893584555873992022-07-21T14:56:00.000+03:002022-07-21T14:56:16.942+03:00Iškvietimas prieš žvėrį_Tai yra įsirėmimo variantas. Klausimas į ką aš taip įsiremiu. Tai mane taip užspaudžia triukšmai, kad nebebūna ko imtis ir ką veikti – triukšmų stūmimas kur nors eiti, bet nuo to būtų tik varginimas. Paprastai aš mėginu surasti triukšmų priežastį – kur yra jų šaltinis. Dažniausiai tai yra koks nors žmogus su įjungtu mechanizmu ir legaliai dirbantis. Normaliomis sąlygomis reiktų mėginti su juo susitarti. Bet šiuo atveju viskas yra centruota ir mane persekioja. Tą žmogų saugo įstatymai, o aš tesu kvailio vietoje su savo neįgaliojo problemomis. Kaip manote kaip paveiktų mano prašymas tokį žmogų? Visi garsai spaudžia link jo – ir kas ten manęs laukia? Aš turėjau keletą tokių bandymų priartėti prie sukėlėjo ir supratau, kad be patyčios čia mažai kas įmanoma. Pavadinau tai iškvietimu prieš žvėrį, nes jokios užuojautos tokiu atveju neįmanoma sulaukti, o dažnai šitaip tyko pabloginimas. Kartais tai gali būti net pavojinga. Esu pamokytas nesivelti į tokias situacijas, o kylančią problematiką spręsti iš tolo – ir balsų pagalba. Kai viskas aptenka į aklavietę tai būna lyg iškvietimas su iššūkiu – dar viena treniravimosi vieta – medžiotojas gali sumedžioti žvėrį, bet tam reikia būti gerai pasiruošus. Tai yra turėti įtikinamus įrodymus, liudininkus ir teisėsaugos paramą.
_Dažnai tie dalykai būna žvėries, o ne mano pusėje. Kaip suprantate žvėris yra gudrus padaras ir gali būti velniais užmaitintas. Kartais man pasiseka į to veiksmo epicentrą ką nors nukreipti. Tokio pat kalibro veikėją, kurį aš vadinu užtarėju. Bet paprastai tai padeda tik laikinai – jie visada tam tikru būdu nupasuoja tokius dalykus, kad aš likčiau vienas su savo tokia problema. Nei bendradarbiavimas, nei derybos stabiliai neužsilaiko – kiekvieną kartą reikia naujo užėjimo kol galų gale patenka į tokią aklavietę. Silpnas, neteisus prie stiprų teisuolį. Tam reikia kaip reikiant išsitreniruoti. Taip vadinamas atvirkštybių sugretinimo principas, kuris šiame gyvenime taip mėgsta įvykti.
_Tokį atvejį gali lydėti įvairūs momentiniai sveikatos ir psichikos sutrikimai. Tachikardija, tam tikri pakrikimai – neberadimas kuo užsiimti, veiksmų ir planavimo manevravimo poreikis, staigūs perplanavimai ir elgesio keitimai. Negalėjimas prigulti, kad tai visai neužėstų. Galima griebtis rašymo, kompiuterio, buitinio darbelio ar tinkamos radijo, TV laidos ypač sporto transliacijos. Reagavimo variantų galimybės būna ribotos, bet paprastai tai anksčiau ar vėliau praeina ir būna įmanoma atsigauti iki kito tokio karto. Gresia užsimiršimas ar klaidingas pasirinkimas, staigus pablogėjimas. Tai pavadinčiau aklosios zonos epicentru, nes aktyvuojasi persekiojimo faktoriai. Kartais tai būna nuo stiprių triukšmų, nemigos priepuolių ar nejuntamų dalykų – viršgarsinių spinduliavimų, keistos radiacijos, tam tikro užnuodijimo per išorę. Tai yra išblaškantys dalykai ir mano „Miego dienyne“ prašoma pažymėti B raide. Tas dienynas yra man išduotas psichosocialinės reabilitacijos centro „Rastis“ pastoviai savistabai.
_Pastaruoju metu viskas užsiciklina būtent ties šiuo atveju. Kartojasi ir kartojasi - į dieną gali būti keli sykiai su įvairaus stiprumo apraiškomis – vargina, nervina, gaišina. Ir praeis tai, kaip spėju, labai negreitai. Girdžiu komentuojančius, pakovojančius balsus ir iš erdvės ir iš eterio, bet ir jiems niekas greitai nesigauna.
_Ir gauti pagalbos kaip ir nėra iš kur. Vizitai pas psichiatrą kas trys mėnesiai pagrinde tik dėl vaistų – pacientų daug ir nelabai spėjama juos išklausyti. Galima prasidėti su teisminiu nagrinėjimu, nes tokia kaimynų estakada mašinų remontui pažeidžia įstatymus, bet tam reikia atsidėti laiko, kai neatidėliotinų rūpesčių per akis. Greičiau tą viską sutvarkys balsai, negu prisiruošiu teistis. Yra dar reabilitacijos centrai su priėmimo ceremonijom, bet visur iš esmės mažai ką padeda. Įsitaisiau šį Blog’ą ir jau dešimt metų beveik be jokio komentaro lyg tai būtų visiškai bereikšmis dalykas. Skaito viena kita dešimtis žmonių kaip man rodo svetainė. Turbūt visi mano, kad tai yra kažkokie nerealūs dalykai, nesveikos fantazijos ir vengia ką nors konkrečiai pamanyti. Gerai, kad tai pasidarė pusiau valdomas dalykas – anksčiau, be balsų, viskas būdavo iki siaubingų būsenų. Dabar su jais pavyksta apeliuoti ir iš dalies apsiginti – pažeidėjai pradeda suprasti ir kažkiek reaguoja.
_Tokia tai patyčia – pasiuntimas ieškoti kuo daugiau pagalbų, kad jie turėtų kuo daugiau skaidyti. Surask nežinai ką, padaryk nežinia ką. Ir taip pasaka be galo. Pastovi kova su vėjo malūnais beveik be gyvenimo – tapau vienišiumi be draugų, tik giminės stengiasi manęs per daug neužmiršti, tad padėkoju jiems už tai. Užburtas ratas užsidaro – ar dar kas nors jame gali atsirasti? Dar daug laiko gali praeit kol kas nors pajudės.Sauliushttp://www.blogger.com/profile/16817172127521744759noreply@blogger.com0Lietuva55.169438 23.88127526.859204163821154 -11.274975000000001 83.479671836178852 59.037525tag:blogger.com,1999:blog-7937266039704810232.post-86297470088708737932022-06-21T17:13:00.000+03:002022-06-21T17:13:39.598+03:00Labai lėtas procesas_Tai yra mano savijautos gerėjimo procesas. Amžinai jaučiuosi taip lyg man pastoviai būtų kažkas ne taip. Tai nuo jų kuriamų plėmų. Tie plėmai atsiranda nuo visokių žalingų veiksnių – įvairių triukšmų, užterštumo dūmais, alkoholiu, narkotikais. Dažnai tai būna depresiniai plėmai, bet pasitaiko ir skausminių. Kaip matote tai yra susiję su mano smegenimis, kurios taip jautriai reaguoja į tokią aplinką, kurioje atsiranda taip vadinamos pažeistumo skylės. Jie savo žalingais veiksniais kūrenasi toje erdvėje sukeldami tam tikrą stygių, kurį man tenka lopyti savo sveikatos sąskaita. Atrodytų tas procesas nusitęs iki begalybės, bet yra vilties, kad taip nėra. Visgi kažkoks gerinimas atsiranda, bet jis darosi labai lėtai. Jie tai lengvai galėtų pramušti iki neatstatomumo, bet jau turi susiformavę feodalinius interesus ir saugo mano sveikatą kaip kad baudžiauninkus saugo jų ponai. Tai visgi yra jų maitintojai.
_Bėda tame, kad informacija apie gerinimo galimybės praeina labai nenoriai. Pirmauja atmetimo reakcija – nuodų surogatas, kuriame tvyro mano kaimynai, automatiškai atmeta visas teigiamybės ir traukia juos prie minusų. O tie minusai tokie, kad verčia nuolat skaidyti pozityviąją erdvę. Jai padidėjus jiems pradeda atrodyti, kad įvyko komforto sumažėjimas, ir jie vėl puola skaidyti visokiais triukšmais. Šitaip yra išvengiama pagiriojimosi proceso, bet tos pagirios niekur nedingsta tik vis reikalauja pastovaus skaidymo. Neišsipagiriojusių mąstymas yra mankurtiškai ydingas – jie negali suregzti elementarios logikos yra keistai alogiški ir neskiria elementarių tiesų. Taip gaunasi šakos pjovimo paradoksas – jie nesupranta, kad pjauna šaką ant kurios sėdi.
_Deja įrodinėjimo galimybės ribotos – tik su nauja diena ir nauju rytojumi ateina minties pasislinkimas kaip judant su alpinizmo kuoliukais. Taip giliai nugrimzdę į pajuodimą minimi subjektai ir taip plačiai užteršę aplinką užmiršimu. Yra eilė galimybių šitaip slinktis ir jas turi naudoti teigiamosios vėlės su savo balsais. Yra tam tikras tiesioginis nustatymas fiksuojantis tiesos momentus. Padeda miegas ir šiokios tokios derybos, kurių dėka išlipome iš dvejeto į trejetą pagal pailsėjimo kokybę. Kukriniksija turi pastoviai rėkauti, kad bent kažkiek palaikyti gyvybines funkcijas prieš atsiveriančias adymo skyles ties jų erdve. Pastoviai susakinėjami žodžiai budi lyg elektronai laukiantys tiesos srovės, kurią turi jie praleisti, kai kas nors iš tų tiesų pasiekia jų sąmonę ir jie įgyja galimybę susiprotėti bent nedideliam pasislinkimui ne į blogąją pusę.
_Paprastai visos tos priemonės atsimuša lyg žirniai į sieną – tai jų įprastoji būsena, kurią jie palaiko atkrytiniu nupasavimu. Teigiamoji banga atslūgsta ir vėl liekama ties tais pačiais neigiamais atsikalbinėjimo postulatais ir jie reiškia, kad norima ignoruoti mano pusę. Jų pusėje viskas gerai, o mano pusė nestebima, nors joje būna pridirbtos nusekimo problemos. Aš juos vadinu bepagrindžiais, nes niekaip nesuprantami nei kiekiai, kuriuos jie suskaido, nei tų kiekių kaina – visa maitinamoji energija atsiranda tarsi iš niekur kaip nesibaigianti dangaus mana. O juk ji kainuoja ne tik mano vieno sveikatą – visas laikas man sueina tik jos palaikymui su atidžiu atstatomojo poilsio režimo sekimu. Nelieka nė skaitymo substancijos – vien tik galvosūkiu ir kryžiažodžių sprendimas su užstrigimo pertraukomis, kai dėmesys patenka į jų nuėdimo duobes. Jiems atrodo, kad šitaip aš nutykau energiją ir ją atimu – trukdau kitų gyvenimus.
_Esu negalintis prie visuomenės pritapti žmogus. Prasta atmintis, negalėjimas ilgai skaityti uždaro intelektualių profesijų pasirinkimo galimybes, tad galiu dirbti tik ribotus nekvalifikuotus darbus, o ir tam reikia ilgo atsigavinėjimo. Rašau gana lėtai daugiausia iš aiškiagirdystės srities ir tai mažai kam įdomu – turiu tik apie dešimtį skaitytojų. Tai galima pavadinti neįgaliojo kūryba – nesulaukiu beveik jokių komentarų kaip koks asketas atsiskyrėlis. Atrodo tokia padėtis visiškai beviltiška – belieka atsidėti vien tik sunkiam ir lėtam sveikimo procesui su ribotu informacijos prieinamumu.
_Vienok tai yra savotiškai turininga – girdžiu aibę balsų, juos kažkiek skiriu ir dalyvauju jų vyksme. Esu apsaugotas trejeto ribose, kad blogieji manęs visiškai nesugriaužtų – mano pastabos toje sferoje yra vertingos ir kai kas labai domisi tokios kovos patirtimi. Galima įtarti, kad neskaitymo blokada yra dirbtinė ir gal būt ši informacija sudomintų platesnę auditoriją. Bet kol kas reikia tenkintis tik tuo kas yra – po truputį, diena iš dienos slinkti vos pastebimais kriterijais prieš tuos mistinius veikėjus, kurie taip lėtai įsisavina realybės duomenis ir nežinia kada pajėgs ką nors naudinga suplanuoti.
_Belieka tik spėlioti ką mano kiti apie šį kazusą, kurį aš taip patiriu. Kviečiu pasidalinti savo nuomone, kad tai neliktų taip visiškai neapibrėžta. Kad kas nors nors ką nors pakomentuotų – net nežinau ar yra prasmė to laukti, bet tikiuosi nors kokių nors atsiliepimų.
Sauliushttp://www.blogger.com/profile/16817172127521744759noreply@blogger.com0Lietuva55.169438 23.88127526.859204163821154 -11.274975000000001 83.479671836178852 59.037525tag:blogger.com,1999:blog-7937266039704810232.post-73346074131530958662022-03-11T10:24:00.000+02:002022-03-11T10:24:43.771+02:00Šiuolaikiniai perversmininkai_Šis žodis reiškia diktatūrų statytinių pavadinimą. Žinoma, pirmiausia tai yra Rusijos ir Baltarusijos diktatoriai. Žodžio žaismas yra tame kaip jie dėsto savo propagandą. Kalba kaip užsivedę ir nė per raidę nenukrypsta nuo savo metodikos, kurios pagrindinė ypatybė yra ta, kad jie paprasčiausiai apverčia tiesą. Balta vadina juodu – juodina viską taip kaip yra naudinga jų užmačioms. Demokratiją vadina nacizmu ir šitaip imituoja kovojimą už gėrį.
_Ir čia demokratijai reiktų pasitempti, nes kiekviena dėmelė jos reputacijoje yra išdidinama, išpučiama ir virsta plėmais tų diktatorių kalbose. Tai yra baisus nedorumas ir viskas kas nedora tampa jų instrumentu propagandoje. Galima sakyti, kad visiškai dorų žmonių yra ne taip jau daug, bet šiuo atveju reikia pasirinkti kurioje pusėje ruošiamės būti ir dorumo stiprinimas turėtų silpninti šį diktatorių pagrindinį triuką.
Visai prastai yra su valdžių dorumu – netgi demokratinių. Ir man yra mįslinga dėl daromų dorumo klaidų, kurios yra šitaip palankios diktatorių kalboms. Jie nuo to stačiai užsiveda lyg būtų su gėrio arkliuku. Užsiveda ir kažkodėl nebegali nustoti lyg neturėtų kito užimtumo, lyg būtų kažkieno stumiami. Žinoma, tai išryškėjo tik Rusijai užpuolus Ukrainą ir tai dar viena dorumo spraga nepastebėta pasaulio lyderių. Tik toks stambumas mums atvėrė akis, nors yra pilna visokiausių ideologinių mokslų ir ideologų, kurie turėjo pastebėti tokį akibrokštą dar prasidedant tai blogio įsčiose.
_Kaip tas nedorumas išbujojo? Tai dėl nuolaidžiavimo nesąžiningumai. Pasirenkamas ne sąžiningumo, o lengvesni būdai ir toliau tai tampa metodu. Dorumas pasidaro tinkamas tik pasijuokti – lyg juo mes nieko nepasiektume.
_Dar viena diktatorių eksploatuojama gysla - įrodinėti be įrodymų tik iš gandų ir užuominų viską suverčiant demokratijos kaltei. Todėl skaidrumas tampa reikšmingu faktoriumi, surinkti faktiniai įrodymai gali būti reikšmingu koziriu juos demaskuojant ir pritildant. Svarbią vietą užima teisminis įrodymų surinkimas, jei teismas yra nepraradęs savo prestižo. Reiškia jis tai atliekama sąžiningai ir profesionaliai. Tų įrodymų reiktų siekti kuo aukštesne kartele – kaip Nobelio premijos ir tai turėtų tapti ne išimtimi, o norma.
_Putinas kažkodėl nepabijojo sukelti tikrą karą, kuris mums pridaro didžiulių nuostolių. Užmigdytas Rusijos karinės galios įteigimu iš kariškių pusės jis įtikėjo savo saugumu ir priedo nenumatė stipraus Ukrainos pasipriešinimo. O jo kariškiai iš inercijos pradėjo taikyti Čečėnijos ir Sirijos modelį naudodami išdegintos žemės taktiką. Ir tuo kaltinami patys ukrainiečiai. Putino pretekstas, kad nori apsaugoti Rusijos periferiją, jam yra svarus argumentas ir čia išryškėja lūžio taškas visos demokratijos ir pačios Rusijos likime. Kur Rusija šitaip nusivažiuos, kai beveik visas pasaulis solidarizuojasi ir taiko sankcijas jos ekonomikai. Ar jos lauks Šiaurės Korėjos lemtis ar Rusijos oligarchai ir piliečiai vis gi atsitokės ir sveikas protas nugalės.
_Manoma, kad Rusijos periferijos saugojimas yra turtuolių interesų atspindys ir jie turėtų susigriebti dėl galimų netekimų bei nuostolių. Bet dabartinėje veiksmų eigoje to kažkodėl nesimato. Rusija praradusi ateities perspektyvą ir tapusi nepatraukli ekonomiškai teturi tik karinės galios burbulą, kurį dabar ir mėgina panaudoti. Tai ir karinės pramonės išdava – ji įsivažiavusi ir ieško pelningų pritaikymo sferų.
_Štai tokį vaizdelį aš susidariau iš žiniasklaidos informacinių pranešimų. Kai kas paremta prielaidomis ir jas dar reikėtų paremti įrodymais su pavyzdžiais, bet čia tik tokia apžvalgėlė, norint atkreipti dėmesį į kai kurias labai labai pavojingas tendencijas. Kai kas jau gerai žinoma, tad gavosi ir pasikartojimų.
_Mūsų pasaulis daro žingsnį atgal ir jis reikalauja pastangų, kuriomis visko kompensuoti gali ir nepavykti. Pradėtas karas visada yra pralaimėjimas nešantis didžiulius nuostolius.Ir šiuo atveju mums tenka sumokėti tokią kainą, kad galutinai nenusiristume į atsiveriančią bedugnę, kurią mums sutaisė blogio jėgos. Gėrio budrumas buvo nepakankamas ir ta istorijos pamoka vėl kartojasi. Dabar ukrainiečiai kovoja už visą demokratiją laimėdami mums laiko Rusijos karinės mašinos sekinimu. Tikėkimės ji dar negreitai atsigaus, kad pradėtų žvalgytis savo buvusių teritorijų. O ar tai bus galutinis smūgis tokioms užmačioms dabar priklauso nuo esamo momento kuo efektyvesnio išnaudojimo. Nepramiegokime lemiamos galimybės apvalyti pasaulį nuo prisikaupusio šlamšto. O ar pavyks išvengti posūkio į šaltąjį karą parodys demokratinio pasaulio išprusimas.
Sauliushttp://www.blogger.com/profile/16817172127521744759noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-7937266039704810232.post-1891644459018402992022-02-13T12:47:00.000+02:002022-02-13T12:47:47.761+02:00Nukultūrintas sluoksnis
_Gali kilti klausimas – o kur jis yra? Ir tai gali būti problematiška paaiškinti. Pradėsime nuo to kaip aš tai suprantu. Aš tai stebiu kaip tam tikrą galvos konusą ir jis yra lyg trečiosios akies matyme. Gal būt iš dalies tai yra galvos išturėjime, bet nebūtinai tik mano vieno. Ankstesni skyreliai apie spengimą ir dirbtinį skausmingumą aiškina kaip tas sluoksnis skurdinamas. Jis yra lyg savotiškai prasėdęs ir pajuodęs taip formuodamas svetimkūnišką juodojo mėnulio struktūrą, kuri formuojasi nuo ydingų ten esančių subjektų poveikių. Paprasčiausiai sakant žalingi mano kaimynų įpročiai ir ydingi triukšmingi mechanizmai sukelia tą nukultūrinimą virš jų esančioje erdvėje. Lyg kokie teršalai.
_Gali kilti klausimas – o kam ta kultūra reikalinga? Aš tai pavadinčiau protinio darbo kultūra. Ji yra gana trapi ir mano kaimynai yra praradę neuronus, kurie yra jai reikalingi. Žalingi įpročiai ir triukšmai veikia destrukciškai ir ardo sveikuosius nervus, o jie yra pagrindas protinei veiklai, kuri neužsisklendžia vien tik mūsų galvose, bet ir nusitęsia sveikumo substancija į tolumas. Tai turi didelę reikšmę mūsų savijautai ir yra priklausoma nuo geros sveikatos palaikymo. Visi žino ko reikia sveikatai palaikyti ir viskas kas jai kenkia kenkia ir tam kultūriniam sluoksniui. Aš negaliu ilgai skaityti, nes juodasis mėnulis tiesiogiai remiasi į mano galvą užgoždamas skaitymo parametrus. Tetrūksta gana nedaug, kad man tai pasitaisytų – taisyklingai išsimiegoti ir tik žalingi kaimynų įpročiai neleidžia to padaryti. Idealiu atveju, jei teršimas būtų nedidelis, galima būtų apsieiti ir be miego. Su harmoningais dėmesio keitimo būdais.
_Kaip tie kaimynai yra nukultūrėję? Beveik be neuronų, praradę miegojimą jie laikosi maitindamiesi iš skaidymo ir letargo. Jiems reikalinga pastovi naikinamoji dozė, kad palaikyti savo komfortą. Šitaip jie nusodina aplinkinę erdvę. Jie yra lyg savotiškame atrofijos kolapse, iš kurio išeiti galima tik išsiblaivius. Bet išsiblaivymo pagirias jie pastoviai praskaido, kad nepajustų savo sunkios sveikimo būsenos. Jiems atrodo, kad būdamas sveikas aš esu atėmęs jų erdvę, nes jie maitinasi iš mano žaizdos, kurią yra padarę dirbtiniu skausmingumu. Jie nebesupranta kaip įmanoma pasveikti ir kaip įmanydami to kratosi. Jei ne kukriniksijos palaikymas būtų tolimesnis grimzdimas į atrofijos kolapsą – ji sugeba palaikyti tam tikrą pusiausvyrą tame skaidyme, bet jam vis tiek reikalingas tiekimas iš persiveisimo. Kiekybė šiuo atveju nereiškia kokybės – pastovus trejetas mano savijautoje rodo, kad jie pranaikina šviežumą – tai liudija dviejų balų stygius ir negalėjimas ilgai skaityti su tokia depresija.
_Šitaip pas juos yra dingusi protinio darbo kultūra. Tam reikalingas ištisas sveikumo sluoksnis, kurį jie yra prasodinę. Kad jį atstatyti tenka naudotis ir fizine kultūra. Tik fiziškai sveikame kūne galimas normalus smegenų funkcionavimas, o šiame atstatymo etape to tikrai gali prireikti. Pas save stebiu kraujo nepratekėjimus, nepilnavertį virškinimą, nutraukinėjamą miegą ir fizinė mankšta leidžia tai indikuoti bei taisyti. Tik šis procesas pas mane yra atkrytinis ir labai lėtas, nes jie pastoviai tai nuatakuoja. Reikia nuolatinio pastovumo, atkaklumo ir prisivertinėjimo ir tada galima stebėti lėtą laipsnišką kilimą sveikumo link. Sakoma, kad aptikus savo silpnąsias vietas, jos lengvai tikrai nepasiduoda. O čia reikia išmaniai taikyti vaistų terapiją, pratimų kompleksiškumą, dienotvarkės lankstumą – sakoma, kad nuo vaisto iki nuodo tik vienas žingsnis, todėl svarbu nesuklysti ir tik nesparčiai, laipsniškai, atsargiai progresuoti taisant save ir po truputį didinant teisingus pajėgumus.
_Kaip matote tai yra kompleksinė problema. Gyti yra įmanoma, nes jie yra saviški. Yra lėkštas sutapimas, kuris leidžia priartėti link sveikumo. Jie yra organiškoje atrofijoje ir nėra visiškai svetimi. Pas juos būtų normalios pagirios su tam tikru barjeru, kurį tereikia pasiryžti įveikti. Tai normalus sirgimas su terminais ir sveikimo priemonėmis atrandamais medikų.
_Ši visatos sandaros problema rodo, kad jie yra savotiškas auglys jos struktūroje su atitinkamais dėsningumais. Reikia ne amputacijos, o absorbavimo. Jie yra kaip minusiniai darželinukai laukiantys savo pamokų. Tai gaišinantis atsilikimas trukdantis geresnės ateities pasirodymą, nes jie prasodina dabartį savo keliamais nuostoliais. Kaip sakoma – laikas yra pinigai. Kuo anksčiau jie pasveiks tuo greičiau turėsime geresnę ateitį. Jie yra dar neapšviesti ir laiko klausimas kada mums pavyks juos ištraukti iš šios juodosios viską ryjančios skylės. Sauliushttp://www.blogger.com/profile/16817172127521744759noreply@blogger.com0Tako g. 6, Vilnius 11109, Lietuva54.698337 25.417512926.388103163821157 -9.7387371000000016 83.008570836178848 60.5737629tag:blogger.com,1999:blog-7937266039704810232.post-7759354492607002752021-10-23T17:17:00.000+03:002021-10-23T17:17:48.837+03:00Užmirštasis sveikimas _ Šiame skyrelyje aš pamėginsiu panagrinėti kai kurias juodojo mėnulio subjektų savybes. Tai liečia jų atsiradimo ir kilmės klausimus. Kažkas jiems tokiems padėjo atsirasti ir jie neišsisaugojo nuo savo atrofinio susirgimo. Patekus į atrofiją lyg kokiam kolapse jiems kažkodėl labai sunku priimti sveikimą. Radiacinis sublimatas yra stipriai juos pakenkęs iki mankurtizmo. Neprigirdi, neprimato ir intensyviai vykdo blogio misiją patys to nesuprasdami. Po kiekvieno įtikinėjimo, kad daroma blogai įvyksta naujas kenkimo užėjimas su eiliniu pabloginimu ir pilnu išsiteisinimu – jiems tai atrodo neišvengiama ir netgi būtina. Tai tokia pastovi savybė verčianti juos nuolat kartotis ir nė trupučio nepagerėti. Lyg kokiam užburtam rate.
_ Paradoksas yra tame, kad jie užmiršo sveikatą ir ta kolapsinė būklė jiems atrodo prigimtinė. Galima sakyti, kad jie gulasi kryžiumi prieš bet kokius pokyčius vedančius į atgalinę sveikatą. Bet tame apibrėžime „jie“ gali būti ne taip paprasta susigaudyti. Tame slypi mįslinga struktūra, kurią aš mėginu paveikti per tam tikras matrioškas. Pirmieji to norintys tėra įkaitai antrosios jų eilės už kurios būna taip vadinami kasaciniai nežinia kiek nutolę ir sunkiai pasiekiami. Žodis „kasaciniai“ reiškia, kad yra ieškomi per klausimą „kas ten toks“, kurį gali užduoti ekspertiniai subjektai ir šitaip mėginti pasiekti išsirikiavimo paskutinę grandį. Paprastai tą klausimą blokuojama nutylėjimu – yra visa masė tokių tylenių, kurie nepraleidžia jokio dispečeriavimo toje aidinėje erdvėje. Tad belieka laukti kol tas klausimas nusiirs iki savo tikslo ir suras kas ten tokie įsitaisę laiko mus įkaitais.
_ Galima įtarti, kad juodasis mėnulis yra senovinis gerai žinomas darinys tik kažkas jį panaudojo savanaudiškiems tikslams – pasikaifavimui, pasimagaryčiavimui, pasikondicionavimui. Ir priedo tai yra visus mus gaišinantis blokas – kol jį įveiksime prireiks nemažai laiko. Tai yra prieš mus išstatyta antagonistinė nuomonė teigianti viską atvirkščiai ir to niekaip neįmanoma perverbuoti. Jų praregėjimas įvyktų tik su pasveikimu – kai atrofuotos ir jų smegenys pajėgs suvokti kokios iš tikrųjų priežastys viską lemia. Gal tarp jų yra nemažai apie tai nutuokiančių, bet jų apsisprendimas yra paralyžuotas. Kaip nuo kokio vabzdžio įgėlimo – tarp jų yra pagrindinis veikėjas, kurį galima pavadinti Etonu ir tai jis lemia ne menką dalį to paralyžiaus. Jiems patinka siautėti ir lėbauti visiškai užsimiršus kokia pavojinga realybė mus supa.
_ Kaip gi jiems reiktų sveikti? Esminis momentas yra trivialus – jiems pirmiausia reikia išsipagirioti. Neinama į pagirias jas praskaidant ir išliekant girtumo būklėje. Šitaip vampyruojami sveikieji – mes turime jiems tiekti atsilaikymą, kuris naudojamas girtumo ir narkotinei sąmonei palaikyti. Tai galima pavadinti tam tikru hiperaktyvumu – išvengiamas poreikis ilsėtis pastoviai kaifuojant. Energija gaunama iš gyvybinių syvų medžiagos skaidymo – jos reikia žymiai daugiau, negu sveikumo būklėje, kuri reikalauja griežto režimo laikymosi, ypač, kai būname skaidymo įtakoje. Tas pirmasis žingsnis yra niekada nepadaromas, tad visi kiti dalykai nueina perniek. Tik apsisprendus išeiti iš pagirių fazės galimas tolimesnis sveikimo planavimas.
_ Į pagalbą gali ateiti ir kukriniksija su savo pastoviu sveikatos erdvės adymu – reikia užraukti atrofines skyles susidariusias iš nuodų ir triukšmų poveikių, kurie dabar yra nuolat laikomi aktyvuoti. Pasikraunama kaip į kokį akumuliatorių, kad būtų iš ko budrintis. Taip veikia jų separatinė erdvė, kurioje jie šitaip kaupia kaifinę energiją ir ja maitinasi. Iš ten atsklinda triukšmai, smūginės ir karščio bangos, tvyro juodas nuodų smogas – prisikaupia ir daug to skaidymo atliekų, kurias sveiki organizmas būna priversti filtruoti. Šitaip jie prismarvina.
_ Sveikimo apibūdinimui labai gerai tinka medicininiai terminai. Faktiškai tai yra medicininė kova, kuri turi tokius pavadinimus kaip alkoholizmas ir narkomanija, kitos priklausomybių ligos. Sveikesniems tai užsikrauna kaip depresija, šizofrenija, nemiga, migrena ir kt. čia medikai turi nemažai sveikimo priemonių tiek medikamentinių tiek procedūrinių. Faktiškai yra dvi frontalinės pusės – esantys priklausomybėje ir sveikieji.
_ Šis dipolis, kaip priešybių vienybė ir kova, lemia mūsų gyvenimo tuščiaeigiškumą ir gerokai pristabdo progresavimą keldamas bereikalingus nuostolius. Visi atsakymai paruošti ir netgi išsakyti tetrūksta juos praktiškai realizuoti, kas irgi yra numatyta. Tik štai kolapsinis barjeras vis dar išlieka niekaip neveikiamas ir jį šturmuoti niekaip nesiryžtama. Momentinės reakcijos sunkai prileidžia planavimą reikalingą to barjero perėjimui ir viskas baigiasi eiliniais atkryčiais neleidžiančiais pagerėti ar netgi su pabloginimu. Antagonistinė kenkimo sąmonė su savo chuliganlige mano, kad tai produktyvus darbas ir išlieka visiškai patenkinta tokiu tuščiaeigiškumu. Tai kaip čiulptukas kūdikiui – tik tam kad nusiramintų ir naudos iš to jokios. Ir kada tai baigsis niekas negali pasakyti – tai kaip pastoviai bumerangu grįžtantis jo-jo žaidimas. Gal būt kažkas jį išvedė į tokią orbitą ir pasiekti tai dabar sunkiai įmanoma. Belieka tik palaikomosios priemonės su viltimi, kad jie po daugelio rytojų kada nors praregės ir pradės grįžimą į savo prigimtinę sveikatą.Sauliushttp://www.blogger.com/profile/16817172127521744759noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-7937266039704810232.post-31241508371724681652021-09-16T10:13:00.001+03:002021-09-16T10:13:57.809+03:00Ties sausumo riba
_ Dar vienas dalykas neminimas mūsų kasdienybėje yra gyvybės struktūros dalis – tai tam tikri syvai. Jie gaminasi ir poilsio metu, kai yra patenkintos visos gyvybės funkcionavimo sąlygos – esame pamaitinti, turime ramybės po nuvargimo, galime užsimerkti arba harmoningai keisti dėmesio sferas. Syvų balanso pažeidimas reiškia visokius negerus dalykus sukeliančius ir senėjimo procesą, kai atsiranda struktūriniai organizmų pakitimai, kuriuos normaliomis sąlygomis jie kompensuoja ir veda prie aukštesnių gyvybės egzistavimo sąlygų. Esant pakankamam syvų tankiui atsiranda srovės pakeičiančios kraujotakos būtinumą. Kai ką girdėjau sakant, kad širdis – tai ligų maišelis. Syvai jas gali išgydyti.
_ Kas gi sąlygoja syvų stygių privedantį prie senėjimo proceso? Tai visokie gyvybei palaikyti reikalingų sąlygų pažeidimai. Neprivalgymas, poilsio trūkumas, dienotvarkės režimo reikalingo organizmo atsistatymui neišpildymas, fizinio aktyvumo stygius. Syvams tinka viskas kas palaiko sveikatą - jie yra jos stiprintojai. Atrodytų tai toks paprastas ir geras dalykas, kad tik imk ir naudok, bet kurgi tai dingsta?
_ Čia atsiranda būtinybė panagrinėti ir astralinį planą. Anapusinės blogio jėgos yra tai užblokavusios, sąmoningai ar nesąmoningai. Šiame mano stebimame sektoriuje syvai yra aktyviai skaidomi. Anekdotiškai galima pastebėti, kad tam tikri blogio subjektai juos sunaudoja pagal antrą paskirtį – kūrenasi savo poreikiams patenkinti: „kūrena auksu“. Ir tai yra stipri priklausomybė, kurios jie niekaip negali atsisakyti. Nedaug trūksta iki visiško jų išnaikinimo, nes pas blogiečius nėra supratimo apie limitavimą, kiekius ir kainas. Jiems tai atrodo kaip bekainė dangiška mana, kuri niekada neišseks. Tą skaidymą pagrinde galime sieti ir su triukšmais viršijančiais leistiną ribą. Mano minėtas radiacinis sublimatas apibūdina sistemą veiksnių sąlygojančių syvų naikinimą. Čia yra toks nuodų ir triukšmų separatas, kuriame tarpsta blogiečiai. Syvų ir to separato riba sąlygoja minėtą sausumą, nuo kurio prasideda gyvybės degradacija.
_ Yra ir sąjungininkų padedančių syvus atstatyti. Mano minima kukriniksija aktyviai puškuoja ties ta riba iš dalies juos atstatydama. Tai toks darbas su plėmais atsirandančiais nuo žalingų faktorių. Užplaukia toks dalykas padarytas tiesiogiai ar iš toliau ir tenka adyti savo sveikatą. Tai gali stipriai atsiliepti – pasireiškia dideli, nenatūralūs savijautos kontrastai netgi dienos bėgyje kas priverčia manevruoti su poilsiu ir dėmesio kaita. Praktiškai tai yra užslėgimas su pasitaikančiais pralaisvėjimais, kuriuos reikia sekti ir palaikyti. Apie normalius jausmus ir emocijas kalba neina – viskas ties kažkokia dirbtine depresija pasireikšiančia pastoviu nenatūraliu piktumu. Tai išorės lauko poveikis užblokuojantis netgi ilgo skaitymo galimybę ir iš dalies pakenkiantis akis. Gerai, kad pagelbsti fiziniai pratimai ir su joga – galima laikytis vidinių organizmo resursų dėka juos atidžiai sekant, kad išvengti nusekimų.
_ Astrologai tai kartais vadina Juodojo Mėnulio faktoriumi. Jaunystėje dar turima papildomų rezervų mokytis, dirbti ir gyventi. O toliau priartėja juos naikinantis subjektas, kuriam neįmanoma daug pasipriešinti ir jis priveda prie senatvės. Ekstrasensai tai gali stebėti tiesiogiai ir kažkiek pakovoti su anapusinėmis tamsumomis.
_Mano ekstrasensorinė savybė yra keistas girdimumas, kurį matyt man kažkas suteikė. Girdžiu Juodojo Mėnulio subjektus ir tuos, kurie su juo kovoja ir pats galiu kažkiek dalyvauti toje kovoje. Tam reikia atidžiai klausyti ir teisingai logiškai modeliuoti, kad užsitarnauti jų dėmesį. Kaip supratote aš esu ten girdimas, bet matau apie juos labai mažai – beveik viskas vien tik iš įsivaizdavimo kas ten dedasi. Bet konkretūs triukšmo sukėlėjai labai akivaizdūs ir priklauso nuo realių mechanizmų ir muzikos-garso aparatūros mygtukų. Tik štai tolimesnės sąsajos labai miglotos. Tai lyg kokios matrioškos nueinančios tolyn į prasėdusį dangaus-erdvės sluoksnį. Iš ten ateina inercija reikalaujanti jungti triukšmus ir skaidyti syvus, kas apsunkina struktūrinį erdvės atsilaikymą ir apkrauna planetą. Sunku rasti koks ir kieno veiksnumas sąlygoja tokio blogio dauginimąsi ir kokios priežastys tai lemia. Modeliuoti galima pagal variantus atmetimo būdu ir šitaip artėti prie tiesos. Blogiečiai mėgsta siautėti ir ištisai meluoja, kad nuslėptų savo malonumų šaltinius, nors tai yra baisiai pražūtinga – jie lyg pjauna šaką ant kurios sėdi ir visiškai užsimiršę nebijo nukristi. Tai yra turtuolių žaidimai – tame kolapse naikinamas turtas ir ištekliai reikalingi gyvybei palaikyti ir taip diena iš dienos su atsistatymu iki rytojaus. Atsistatymo darbas tampa sizifiniu ir kada pavyks išeiti iš šio užburto rato niekas negali pasakyti.
_ Mano vaidmuo lyg ir svarbus, bet lieka niekaip neįvertintas kasdieniniame gyvenime. Ekstrasensorinių dalykų suvokimas prilyginamas neįgalumui ir susilaukti kokios nors atlygio tikėtis neverta. Netgi šiuos tekstus mažai kas nori skaityti, nors už pavadinimų paspaudimus eina šiokie tokie pinigėliai. Literatūrinis rašymas užblokuotas negalėjimu ilgai skaityti, darbingumas ribotas, tad tenka verstis tik menkais savo paties resursais ir nuostabiu eterio girdėjimu su anapusinėmis pagalbomis. Reikia manyti, kad kaip nors atsilaikysiu ir padėsiu šį tą nuveikti kitiems tik efemeriškai atrodančioje erdvėje.Sauliushttp://www.blogger.com/profile/16817172127521744759noreply@blogger.com0Tako g. 6, Vilnius 11109, Lietuva54.698337 25.417512926.388103163821157 -9.7387371000000016 83.008570836178848 60.5737629tag:blogger.com,1999:blog-7937266039704810232.post-44035127127660665472021-08-02T15:23:00.000+03:002021-08-02T15:23:29.195+03:00Dirbtinis skausmingumas
Dabar pamėginsiu aprašyti poveikį, kuris mediciniškai paprastai yra niekaip neapibūdinamas. Patiriu jį pats ant savo kailio ir tai yra nuolatinėje mano būklėje. Jį pavadinau dirbtiniu, nes neįmanoma nustatyti kas jį sukelia. Tai yra lyg koks geluonis įleistas į mano organizmą – tam reikalingas tam tikras astralinis prapjovimas: kažkoks pažeidimas kaip pastovi skausminė žaizda. Aišku, kad kažkas tai padarė ir padarė iš labai toli. Gali būti susiję su tam tikru lauku, iš kurio ateina pažeidiminis čiuptuvas. Tą lauką galima pavadinti separatu.
Kyla klausimas kas suinteresuotas tokiu žaizdos įdiegimu. Tai yra papildomas skausminis dirgiklis – kažkas tuo skausmu maitinasi lyg kokiu energijos nuotėkiu ir yra jį pasidaręs kaip tam tikra atžymą. Tai numuša mano organizmo rodiklius – darbingumą, nuotaiką ir verčia papildomai ilsėtis, kartais iki pavojingų ribų, nuo kurių gresia negrįžtami pokyčiai. Pavyzdžiui negaliu ilgai klausytis radijo, negaliu ilgai skaityti. Būna pastovus nekokybiškas miegas ir nuo to apsunkėja judesiai, atsiranda lėtai praeinantis raumenų skaudėjimas, jei daugiau pasitreniruoju. Pavadinčiau tai pagalvės mokesčiu, nes yra niekur neapskaitomas ir nežinia kas jį ima.
Tai nėra visiškai abstraktus poveikis. Jis atidaro kelią kitiems dirgikliams skaudžiai veikti – triukšmas, nemiga, nekokybiškas miegas, polinkis į vėžinius susirgimus, pulso nestabilumai iki tachikardijos, migrena. Visas spektras atakuojančių funkcijų atklystančių iš pašalies. Jos seniai mane būtų suėdusios, jei ne lengvinančios aplinkybės ir savidrausmė. Esu lyg kokiam epicentre tų poveikių tari juos kas seikėtų - sąmoningai ar atsitiktinai. Galima įtarti, kad tai yra nuo tam tikrų subjektų, kuriuos aš astrališkai galiu pastebėti tapačių su velniškumu, žinoma, angeliškieji - priešingai jiems – čia gelbsti iš dalies atstatydami daromus energetinius ir struktūrinius nuostolius.
Tas velniškųjų ir angeliškųjų dipolis, nors ir išlaiko tam tikrą pusiausvyrą, bet ir nemažai patąso mano sveiktą. Tad reikia turėti ir didelę savisaugą, kuri papildo angeliškąją pagalbą. Jokių žalingų įpročių, poilsio ir dienotvarkės režimas, netgi bet kokio cukraus atsisakymas, kavos nenaudojimas, mankšta, savistaba, tinkami maisto papildai ir netgi vaistiniai preparatai. Tik šitaip išlaikau pakenčiamą sveikatos stabilumą ir netgi pavyksta po truputį sveikti. Jeigu nebūtų velniškųjų užslėgimo aš galėčiau ženkliai pagerinti savo produktyvumo rodiklius – turiu daug sveikatinimo prielaidų, kurios išveda mane iš krizės. Deja, depresijos apraiškų išvengti nepavyksta dėl ko turiu pažemintą nuotaiką ir gan prastą darbingumą. Nekalbant apie tai, kad beveik nėra normalaus jausmingumo. Nuovargis būna dirbtinis, perdėtas ir verčia nemažai ilsėtis bei atsigavinėti.
Reikia paminėti ir psichikos iškreiptumą – prislopintos mintys, skaistykliniai pojūčiai, dermatas, bendravimo blokavimas ir kartu padidintas jautrumas su dirglumu.
Dar vienas klausimas yra atminties, orientacijos nestabilumai ir svaigimai. Nerimtai tai vadinu išsėtine atmintimi, kai negaliu greitai atsiminti, darbo proceso metu, kur ką pasidedu. Ilgalaikės atminties nestabilumas, kai užmirštu bent kartą per mėnesį išgerti kokią nors tabletę – tai gali įvykti ir dienos bėgyje. Vakare būna sunku atsiminti ką nuveikiau per dieną. Tai vis kažkokio dėmesio, nesusikaupimo trūkumai lyg būtų koks blokas ar išėma – taip pagerėja tai pablogėja, kaip ir regėjimas. Rašymo produktyvumo silpnumas.
Prastą miegą organizmas bando kompensuoti ir per virškinimą – atsiranda nutukimo grėsmė ir treniruotės čia menkai padeda, nes kaip reikiant neatsigaunu dėl nekokybiško poilsio. Miegas pasidaro letarginis su vaistiniais chemikalais, atsiranda haliucigeninis iškreiptumas – normaliam funkcionavimui prireikia ištęsti poilsio fazes. Negaliu ilgai klausytis radijo dėl skausminio klausos jautrumo ir geriau būtų jei ribočiau televizoriaus žiūrėjimą – visur atsiranda nuosaikumo poreikis, o ilgesnis nei kelių minučių skaitymas pasidaro iš viso nebeįmanomas: jį užblokuoja kažkoks išorinis (jaučiams tam tikras blokuojantis rūgštingumas) apsireikšimas, nes smegenys nepajėgia išlaikyti autonomiškumo.
Prasideda padrikas energijos likučių rankiojimas. Reikia mastyti kuo užsiimti, kam yra nuotaikos ir nusiteikimo, kas nesukels per didelio diskomforto – bet kokia veikla pasidaro atliekama treniruotės lygio pastangomis ir greitai sukelia atkrytį reikalaujantį pagulėti. Bet čia atsiranda grėsmė persigulėti – visur reikalingas tarsi akrobatinis išmanymas kaip manevruoti tais pakaitiniais darbo ir poilsio veiksniais. Ne visada būna taip sudėtinga – kaip zebro perėjoje užeina tai ramumo tai aktyvumo juostos. Galima patekti į nesveiką hiperaktyvumą, besišypsančią depresija ir kitus kraštutinius veiksnius, iš kurių tenka išsikapstyti sėkmingiau ar nesėkmingiau.
Kaip matote aš pririnkau nemažai informacijos apie psichinio pobūdžio negalavimus ir tikiuosi, kad jie pakankamai tikslūs, patirti savo kailiu ir atspindi tiesą. Tokia tirštuma man pasitaiko kaip blogumo piko viršūnėje ir tik tam tikrų palaikymų dėka pavyksta atsilaikyti. Ir pats turiu stengtis ir tikėtis pagalbų, kurios turi įsikomponuoti į paruoštą dirvą. Nežinau ar toks surašymas kam nors bus naudingas – kiekvieno patyrimas individualaus ir skirtingas, bet gal yra ir dėsningumai ir panašumai. Tikiuosi, kad pavyko šią medžiagą nors kiek apibendrinti ir tinkamai pateikti.
Sauliushttp://www.blogger.com/profile/16817172127521744759noreply@blogger.com0Tako g. 6, Vilnius 11109, Lietuva54.698337 25.417512926.388103163821157 -9.7387371000000016 83.008570836178848 60.5737629tag:blogger.com,1999:blog-7937266039704810232.post-40788427101076814212021-06-22T08:50:00.000+03:002021-06-22T08:50:49.382+03:00Spengimas
Ne reta pensininkų bėda būna spengimas bei ūžesiai ausyse ir galvoje. Diagnozė tokiu atveju, kiek žinau, būna tinitas, neuritas. Pas mane tai yra liga sunkesnės formos ir vadinasi kochlearinis neuritas. Pastoviai spengia galvoje – kartais toks vos ne iš proto varantis garselis kintantis taip lyg kas skanuotų smegenis. Neurologas sakė, kad man yra pažeistas klausos nervas ir reikia vartoti kraujagysles plečiančius vaistus. Profesinės ligos nedavė – atrofinių klausos pakitimų nerado, nors bent porą kartų atidžiai ištyrė. Gamykloje, dirbdamas metalo štampuotoju, buvau klaikiai nukentėjęs nuo presų triukšmų. Vienas kompresorinis presas man labai stipriai papūškavo į galvą keldamas nepaprastai stiprų, nepakeliamą skausmą, kurio niekam nelinkėčiau patirti. Aš tai prilyginčiau kontūzijai. Metus padirbėjęs turėjau palikti darbą nuo pastovių stiprių skausmų, kuriuos keldavo gamyklos mechanizmų triukšmas. Kentėdavau ir nuo darbininkų tam tikro mobingo susijusio su skaumais nuo jų kalbėjimo ypač kai tekdavo laukti eilėje prie atlyginimų išmokėjimo. Būdavo toks pastovus skausminis lydėjimas ir tiek nuo gamyklos mechanizmų tiek nuo darbininkų su kartais pasireiškiančiais paūmėjimais.
Išėjus iš gamyklos tas triukšminis persekiojimas man nesibaigia iki šiol. Aš tai pavadinčiau karšinimu. Yra pastebėjimu ir iš nerealios srities. Tas spengimas turi balselį, su kuriuo įmanoma persimesti vienu kitu žodeliu. Kaip supratau kažkokia auslinda šitaip dengia mano smegenis nuo kiuždančio karščio poveikio – tai lyg koks signalas mažiau kenskmingas negu iš aplinkos atsirandantis deginantis veikimas. Kenksmingumas vis tiek išlieka – ta auslinda šitaip ne menkai pasimaitina kažkokia galvos medžiaga. Tai tokie tam tikri atsiradę pastebėjimai niekaip neįrodomi. Pats spengimas irgi yra keistas dalykas, nes dėl jo pasiskųsti nelabai yra kaip. Tai ir ne skausmas ir ne triukšmas – apie juos aplinkiniai supranta, o štai nepatyręs spengimo nesuprasi kas tai yra. Graužia kažkoks tylus kirminėlis, gadina kažką kaip kokia paslaptinga radiacija, kurią galima pavadinti tam tikru užkrėtimu ir beveik niekam to nepaaiškinsi.
Yra tą spengimą lydintys papildomi reiškiniai – ūžesiai ausyse, galvoje ir pulsavimo išgirdimas. Tai organizmo gijimo pastangų pajautimas. Atsiranda prigulus, po mankštos ir esant kitoms palankioms sąlygoms. Man papildomai atsiranda kvėpavimo nesklandumai, kosuliukas.
Tą diagnozę man patvirtino kokiais 2009 metais, nors įtariu, kad ir anksčiau buvau tų dalykų pažeistas. Gamykloje visą tą košmarą patyriau 1990-1991 metais – ir to šleifas lydi iki šiol. Daug kartų gulėjau ligoninėse. Iš jų pavyko išsikapstyti reguliarių mankštų dėka. Sportas visada mane lydėjo, tad pavyko atsirinkti man tinkamus pratimus. Dabar mano gyvenimas pasižymi staigiais kontrastais vykstančiais ir dienos eigoje. Per porą mankštos valandų pavyksta išlipti iš energetinio – depresinio kolapso, bet į jį vėl įpuolu, jei netoliese pasireiškia stiprūs triukšmai, kurių kaimynystėje nestinga. Todėl vasarą mankštą darau daugiau tik per lietų, kai kaimynų mechanizmai turi nutilti.
Laikoma, kad toks neuritas yra nepagydoma liga lydinti visą likusį gyvenimą. Vis gi įtariu, kad iš to galima išsikapstyti aptikus ir pašalinus kertines spengimą sukeliančias priežastis. Tai yra dirbtinis smegenis veikiantis faktorius ir tą dirbtinumą galima išgliaudyti. Tai vyksta, kai nebeveikia organinė smegenų apsauga ir priežasties tenka ieškoti išorėje. Kažkas šitaip energetiškai vampyruoja – energija iš organizmo nuteka kitiems subjektams, kurie gali ir nesuprasti, kad tai yra kenkimas. Atrodo, kad pagerėjimas gaunamas kaip iš niekur, nors tai kainuoja vampyruojamiesiems. Tik tas sąsajas įrodyti ir pašalinti gali būti labai sudėtinga. Tai stiprios priklausomybės, kurių atkakliai nenorima atsisakyti, ir jos gali būti prilygintos narkomanijai. Atrodo, kad išgijimas yra čia pat, bet atkrytis kol kas visada įvyksta ir sizifinis sveikatos darbas tampa begaliniu kapstantis iš amžinai nelaiminginės sferos. Yra vampyrų pusė ir besigydančių pusė. Vieni parazituoja skaidydami iki sukiužimo, o kiti priversti jiems mokėti savo sveikatos kainą. Ir kokio ji didumo galima tik spėlioti – spengimas tai tik ledkalnio viršūnė, o tikrieji žmonijos nuostoliai nuo to kol kas tik įtarinėjami.
Sauliushttp://www.blogger.com/profile/16817172127521744759noreply@blogger.com0Tako g. 6, Vilnius 11109, Lietuva54.698337 25.417512926.388103163821157 -9.7387371000000016 83.008570836178848 60.5737629tag:blogger.com,1999:blog-7937266039704810232.post-72254645208917522372020-10-06T20:42:00.000+03:002020-10-06T20:42:03.300+03:00Nutolinimo faktoriai
Štai kukriniksija pateikė faktą, kad turinti naują atseikėjimo variantą. O jie čia turėdami senąjį niekaip neužleidžia pozicijų. Pas juos viskas veikia tolinančiai – pateikimas naujas mintis ar idėjas jie gana greitai nuiria palikdami tik aidinį kartojimą. Lieka tik standartinis, šabloninis atsakinėjimas į pastovius erzinančius tuos pačius klausimus. Bet koks kūrybinis realizavimas dingsta palikdamas įšaldytą kiaurymę – triukšmingų mechanizmų išpjovą. Toje išpjovoje jie yra lyg kokie mankurtai - apžlibę, prikurtę, atrofuotu mąstymu ir kukriniksijai belieka tik adančiai rėkauti pakliuvus į bankrotinį isteriškumą – gal kaip nors pavyks ką nors jiems įrodyti. Tokiems nutolusiems savo atrofijoje. Dar vienas jų nutolimo faktorius yra pastovus tylėjimas ir nutylėjimas – angeliško tipo geriečiai tai aiškiai pastebi ir tai mėgna jiems prikaišioti. Negeras tas tylėjimas – šitaip jie užsiblokuoja nuo įrodinėjamų faktų jų neįvardindami. Jie yra lyg kokiame užsinuodijimo kolapse iš kurio išeiti gali tik įveikę barjerą – išsiblaivę ir pasveikę nuo atrofijos. Žinoma, kaip tai gali būti nelengva – tektų atsisakyti visų savo buvusio tokio gyvenimo žalingų įpročių ir pereiti į sveikuolių pozicijas, kurios gali ir nebūti idealiai paruoštos. Reikėtų lyg kokio vaistų desanto į pajuodijusio blogo zoną. Jų pusė niekaip nesigydo tik žiūri kaip išnaudoti kitus besigydančius apsunkindami sveikimą.
Yra ir tiesiogiai nubloškiančių dalykų. Jų pagrindinis veikėjas – kaimynas storasis „Baubas“ pastoviai barškinasi remontuodamas mašinas estakadoje po mano langu. Šitaip jis prastuksena (nuuodžia) aplinką. Po tokios žvalgybos eilė ateina galingesniems veiksniams – virinimas, benzininės žoliapjovės ir rąstų pjūklai, bei kiti garsiniai mechanizmai. Ir visi tie triukšmai veikia centruotai sukurdami jų pusėje nesigydomo būvio zoną – ji išsilaiko per laimingumo skaidymą, kurį sukelia minėti triukšmai ir visokių kvaišalų naudojimas. Šitaip nutolinami besigydantieji nuo jų pasveikimo tikslo – darbingumo.
Dar yra ir naktinis nutolinimas – jį paaiškinti sunkiau, nes aukštas baubininkų numeistravimo lygis atakuoja sveikuosius ir jų miego metu. Tai lyg koks miego nuvampyravimas tiekiantis jų zonai parazitinį poilsį. Tai gali būti ne vien tik tiesioginis triukšmas, bet ir ultragarsas su infragarsu, kvaišalų substancinis poveikis į sapnus, miego fazių iškreipimas. Sakoma, kad po tokių dalykų naktyje, atsigauti reikia per pusę dienos. Kaip po pagirių. Tai yra taip vadinamos pasyviosios pagirios. Tikrąsias pagirias jie išskaido nepatirdami dėl to jokių atsigavimo problemų, o skaidymo atliekos atitenka blaivininkams. Kaip matote jiems tai gaunasi gana tiksliai dėka jų atrofinių sugebėjimų sutapimo su aplinka. Astrologai tą zoną vadina „Juodasis mėnulis“.
Sekantis nutolinimo faktorius yra nuzombinti žmonės. Tai jau aplinką ir sveikuosiu veikiantys subjektai kažkaip paveikti – kvaišalais, telefonais, garsais. Jie įpranta parazituoti tais dalykais engdami sveikuosius ir išnaudodami aplinkos ekologiją.
Štai aš pastoviai gyvenu su psichiatro vaistais ir maisto papildais – tabletė nakčiai, tabletė popietiniam poguliui, kad poilsio trūkumas neišryškintų negrįžtamų sveikatos pakitimų. Tai rodo normalių sveikatos parametrų nutolimą – jie yra prasėdę ir prakiužę.
Ir tas mano rašymas yra tolinamas nutraukinėjimais – tai lyg kokie pabandymai iš kur aš imu medžiagą mintims. Tai lyg koks aptikimas virgulėmis – šitaip vampyriškai išgaunama energija naudojama sveikumui palaikyti. Jų pusė nesigydo, o vien tik parazituoja meistriškai pasinaudodama
savo keistomis mankurtinėmis savybėmis, kurios stebėtinai tiksliai atlieka jiems tam tikrą, sveikuosius žalojantį, tiekimą.
Šis nutolinimo reiškinys rodo nenatūralumą, kuriuo tapo prisodrintas mūsų gyvenimas. Tai ir technika ir chemija ir gyvenimo būdo ydos. Nebepajėgiama sveikai gyventi ir šitaip vengiama nuobodžiavimo – dirbtinėmis priemonėmis padaromas siektinu dalykas, kuris turėtų mums priklausyti natūraliai. Spaudoje buvo paminėtas lėtųjų ir greitųjų konfliktas. Kaip kokia priešybių kova ir vienybė. Ir kada jis išsispręs, esant tokiai progreso pažangai, darosi labai miglota prognozuoti.
Sauliushttp://www.blogger.com/profile/16817172127521744759noreply@blogger.com0Tako g. 6, Vilnius 11109, Lietuva54.698337 25.417512926.388103163821157 -9.7387371000000016 83.008570836178848 60.5737629tag:blogger.com,1999:blog-7937266039704810232.post-11312469393538137502020-07-20T20:00:00.000+03:002020-07-20T20:00:08.595+03:00Mano haliucinacijos<br />
Kaip jos mane aplanko ir kokios būna. Viena mergina per televizijos laidą pasakojo, kad per miegus kažkaip išeina, vaikšto, mato ir save miegančią. Dalyje haliucinacijų ir man panašiai būna. Tai įvyksta dažniausiai naktinio miego metu. Negaliu sakyti, kad pats išeinu – atrodo, kad kažkas veda. Man tai naujas dalykas su kažkokiu neramumu, tad nujaučiu, kad tokiu atveju turiu tam tikrą gidą. Dažniausiai tie reiškiniai vyksta tik namie ir rečiau apie namą, kuriame gyvenu. Tai lyg ir tam tikrų sapnų rūšis - ir įprastuose sapnuose matau savo mirusius artimuosius, kurie su manimi pabendrauja kartais anksčiau gyventose vietose ar lankytuose objektuose. Gana greitai po tėvo mirties jis man pasirodė per vakarinį snaudimą – tam būtinai reikalingas nesąmoningas letargas. Atėjo iš dangaus lyg iš kokio tolimo debesies ir priėjęs per savo kambarį kiek pabuvojo. Buvo su įprasta savo kasdiene apranga. Man tai atrodo panašu lyg į kokį elektros reiškinį – lyg kamuolinį žaibą. Šiuo atveju aš buvau sunerimęs ir per snaudimą prašiau jo pasišalinti. Paprastai nubudus neįmanoma aptikti jokių to vykimo pėdsakų – tik prisiminimus. Užeina tėvai, sesuo girdisi kaip jie vaikšto ruošiasi – kažkokie kartais ir gedulo jausmą keliantys garsai. Kartais saugo per miegus, kad geriau pailsėčiau. Būna ir kitų mirusių giminaičių. Tai toks paranormalus reiškinys lyg iš paralelinio pasaulio. Karais per jį pavyksta šį tą pasakyti, išgirsti, bet tai trunka neilgai. Per sapnus kartais būna lyg kokie paslankiojimai pakeistuose biografijos įvykiuose, pasimatymai su matytais ir nematytais subjektais.<br />
Atskiros temos naktiniuose sapnuose– mano buvusi tarnyba tarybinėje armijoje, valgyklos, studijos, ligoninės.<br />
Dažnai būna visokie nevykumai – armijoje nerandu kokios nors aprangos detalės, patiriu nestatinius santykius, atlieku papildomą tarnybą. Valgykloje dažnai niekaip negaunu pavalgyti dėl netvarkos eilėse. Studijose – niekaip nesiseka atlikti laboratorinių darbų, atsiskaityti dėstytojams. Būna ir šokiruojančių dalykų, bet gana retai ir apie juos net nepatogu paminėti.<br />
Galima padaryti kai kuriuos apibendrinimus – tai stipriai susiję su buvusiais įvykiais ir žmonėmis, kartais aiškiai jaučiamas kažkoks parežisavimas. Kartą mamos balsas pasakė – kas mus čia šitaip reiškia. Po tų haliucinacijų dažnai jaučiuosi nueikvotas, nepailsėjęs lyg sumokėjęs pagalvės mokestį. Kartais tai atrodo lyg būtų susiję su aplinkiniais augalais, medžiais, pastatais. Pasitaiko apsilankymų ir gyvūnų sferoje.<br />
Reikia pažymėti, kad sapnų realybė būna savotiškai iškreipta – kartais matosi kaip pro kokį fokusą, būna keisti perkėlimai, judėjimas atrodo netolygus. Pasitaiko pavojingai košmariškų dalykų, <br />
jaučiasi, kad būnu ir su apsauga. Režisavimas gali ir bausti pagal dienos įvykių adekvatumus, bet tai būna primityviai nuomoniškai išreikšta kaip pagal kokį karmos dėsnį. <br />
Tokį nenatūralų sapnavimą lydi pastovus nepailsėjimas – lyg tai vyktų alkoholio ar kvaišalų terpėje. Dažnai atsigauti po nakties reikia pusės dienos, jei ne dar blogiau. Rytais jaučiasi prisigėrusių kaimynų tvoskimas, negalėjimas ilgai skaityti dėl kažkokio smegenų užslėgimo.<br />
Nujaučiu, kad tai yra perdėtas ir nenatūralus dalykas, bankrotinė pasekmė erdvėje dėl nuolatos čia vykstančių rekraecinės zonos pažeidimų. Kažkas lyg padaro tokią išėmą gal iš nuobodulio ieškodamas kaip papramogauti ir tai daro nemokšiškai su numeistravimais. Čia šiuo atveju reikia lopyti, o ne pramogauti ir kai kas tai supranta. <br />
Dieną ar pastoviai ne laiku žadinamas dalyvauju balsų kovose – kai kas mano, kad irgi haliucinacijos, bet ten – danguje – aš girdžiu užblokuotas dispečeriavimo galias ir vyksta pastovus labai lėtas vadavimosi procesas kaip iš kokių šėtoniškų gniaužtų, gal būt net giltinės vergovės. Analogijos tarp angelų ir velnių ir anapiliškų vėlių. Man tai viskas atrodo kaip kokia parodija, bet tai anaip tol nejuokinga, kai pagalvoju, kad šitaip ant kortos pastatytas ne vieno žmogaus gyvenimas. Išvados jau susiklostę belieka jų siekti prieš tam tikrą nuolatinį pasipriešinimą. Reikia tik pasiekti virsmą, kurį čia tokie angelai turi, - kaip įkopus į Biliūno kalną. Tai tam tikro atseikėjimo pasiekimas – dabar tai vyksta per daug žiauriai, spontaniškai ir pavojingai.<br />
Sauliushttp://www.blogger.com/profile/16817172127521744759noreply@blogger.com0Tako g. 6, Vilnius 11109, Lietuva54.698337 25.417512954.404721 24.772065899999998 54.991953 26.0629599tag:blogger.com,1999:blog-7937266039704810232.post-4480965910894810582020-01-06T04:00:00.000+02:002020-03-07T11:25:54.586+02:00Stygiaus ratas<br />
Šiame skyrelyje aprašysiu kokiame trūkume gyvenu - kaip nusekinti mano organizmas ir smegenys. Pastovus neprimiegojimas, reguliarūs persekiojantys triukšmai, pakankamas neatsigavimas - tai vis faktoriai atsirandantys kaip iš niekur. Laikausi dienotvarkės, stengiuosi reguliariai pamiegoti ir mankštintis, mėginu prižiūrėti daržą ir stebiu savo protinį darbingumą, kuris niekaip nepagerėja - negaliu ilgai skaityti. Per metus perskaitau kokias porą menkų knygučių ir tam reikia gerokai atsidėti. Kaip jau žinote, priedo mane persekioja tam tikri balsai ir aš su jais pastoviai vedu polemiką. Štai nenormalūs nubudimai naktimis - juos lydi balsai: vieni už miegą, kiti - prieš. Padidėja pulsas, pasirodo košmarai, niežuliai tai vis blogiečių vampyravimo pasekmės. Jie yra arčiau už gerąsias vėles pastoviai pavėluojančias į pagalbą. Koks tai artumas? Čia galima nupiešti įsivaizduojamą ratą, kuriame aš esu uždarytas kaip kokiame uragano akies centre. Tam, kad jis veiktų reikalingas tam tikras tiekimas. Aš tai vadinu užnuodijimu. Ir ūžesiais ir kvaišalais. Jeigu nebūtų to ratinio paskirstymo tai mane visiškai sugniuždytų. Dabar blogiečiai yra suradę feodalinį interesą - būna laiko kažkiek atsigauti tais palaikomaisiais pratimais, taip, kad jų vampyrinė kilpa neužsiveržia. Bet vis tiek aš esu stiprokai nualintas - su tuo vampyravimu yra išrenkamos tam tikros medžiagos ir organizmas pilnai neišsivalo. <br />
Tai yra išankstinis per greitas užėjimas pataikantis į mano organizmo funkcionavimo diametrą. Dėl to aš negaliu kaip reikiant susikaupti. Iš dalies taip ir todėl, kad galvoje pastoviai spengia - toks plėminis debesėlis su skausmeliu, kuris veikia kaip koks skanavimas į smegenis. Negaliu mokytis, negaliu ilgai skaityti. Gerai, jeigu per metus pavyksta perskaityti porą nedidelių knygučių. Pasisekė įsidarbinti virtuvėje mokiniu - ten mokina be skaitymo - iš parodymo gan neblogai įsisavinu, tad po truputį šitaip ir stumiuosi. Įtariu, kad smegenys šitaip ginasi nuo platesnių ūžesių, kurių čia pasitaiko apsčiai. Susifokusuoja į nedidelę sritį ir šitaip iš dalies išvengia visiško nualinimo. Neurologė sakė, kad pas mane pažeistas klausos nervas. O klausos tyrimai sutrikimų nerodo. Tas klausos nervo pažeidimas yra kažkaip parazitiškai inicijuojamas - nuo tam tikrų garsų, kurie prašoka nurimimo momentą ir blogiečiai taip įsitaiso energetinį tiekimą. Taip vaidinamą skaidomąją energiją - ji gaunama iš organizmo medžiagų apykaitos apskaidymo. Šitaip įvyksta ir tukinimas - pražiopsojus laikytis dietos padidėja svoris - riebalų skaidymas tiems parazitams nepatinka. Tai - ir skaitymui būtinų medžiagų išretinimas. <br />
Toliau pas mane seka orientacijos sutrikimai. Čia stygius susidaro ir nuo dėmesio dvejinimosi - turiu įdėmiai sekti ką sako balsai vykdydami tą savo kovą ir šitaip man prasižiūri kai kurie veiksmai - praeinu jų neatlikęs ir kartais tenka sugrįžti tai padaryti. Aišku, čia turi reikšmės ir praskaidymo faktorius - atmintyje lieka tuštumos, užsimiršta ir žodžiai ir veiksmai, netenku informacinio kurso reikalingo mokymuisi. Visas dėmesys atitenka tokiam rašymui, kurį mažai kas supranta. <br />
Tokie trūkumai reiškia ir tinkamos raidos nebuvimą. Aido erdvėje, kurioje aš mėginu taikyti dispečeriavimą, užsiciklina ydingos frazės ir būdai nešantys blogį - ekosfera atkakliai nepraleidžiama, nes susiformuoja nemalonus perėjimo barjeras. Viskas tik pasikartoja ir slenka labai lėta raidos spirale - gal kada nors susikaups kritinė masė reikalinga praregėjimui toje erdvėje. Ten taip neaišku, jog neskiriamas gėris nuo blogio ir jie elementariai supainiojami. Gėriui pasiekti reikėtų kažkaip persirgti, o tai keblu ir todėl nusekama greitai gaunamais blogio malonumais. Ten nėra laiko permąstyti ir suplanuoti sveikimą. Ir nežinia ar tai atsitiktinai ar kažkieno blogos valios primesta. <br />
Dar vienas trūkumų atskaitos taškas, kaip aš pavadinau, yra poodinis kriterijus. Pavyzdžiui neišsimiegojimas reiškia nenormalumus vykusius naktį po mano oda - ne tie sapnai kažkieno primesti naktį perėjus odos apsaugą, žeidžiantys triukšmai neatitinkantys odos apsaugos taisyklių. Ir tokie pažeidimai neleidžia sukaupti poodinę kritinę sveikatos masę, nes yra sutrikdoma asmeninė erdvė. Tai vis tam tikros odos demarkacijos sąlygos neišpildytos duotoje erdvėje tam tikrų veikėjų. Jiems tai atrodo kaip privaloma plantacija savo natūraliems poreikiams tenkinti, nes nebeatpažįstamos atrofizmo pasekmės įvykusios kaip beveik negrįžtamas kolapsas. Jų poodinė struktūra jau sugadinta ir užciklinta vampyruoti toliau, gadinant ir kitus subjektus. Paslaptingai įvykusi detonacija - ir kada pavyks ją sustabdyti vis dar neaišku. Dabar ją dengia mirtys išlaikydamos evoliuciją.<br />
Toks nuolatinis trūkumas apibrėžtoje zonoje, kuri lyg iš anksto paruošta blokuoti, leidžia įvardinti susisteminto pobūdžio stygiaus ratą. Jame pilna ydų nešančių nepriteklius ir kuriančių nelaimingumą. Seniai yra sakoma, kad gyvename ašarų pakalnėje ir ji niekaip nepasibaigia. Ar tai atsitiktinis reiškinys, pasaulio kazusas ar kokio blogio subjekto sukurtas dalykas? Iki galinio išsiaiškinimo pilna tarpinių grandžių, kurios surikiuotos lyg tyčiniu sutapimu ir jas tenka ilgai kuopti. Taip ilgam yra užgaišintas ekosferos augimas ir kiti pozityvūs dalykai.<br />
Norint praeiti tarpines grandis jas reikia detektyviškai rikiuoti. Čia esamo aido erdvėje galima teikti specifinius rikiavimo klausimus tik, deja, jie dažniausiai būna apeinami ar neišbaigiami ir aš paprastai lieku be rezultato. Kažkokio blogo sutapimo įvykimu pastoviai atsiranda atkryčiai ir tik dėka pasireiškiančių kai kurių šefavimų surikiavimai kartais padaromi, o rezultatai tampa "rytojiniai" ir diena iš dienos pasiseka nedideli pasislinkimai lenktyniaujantys su tais atgal traukiančiais atkryčiais.<br />
Stygiaus trukdymai neleido išsamiai aprašyti stygiaus rato mechanizmą - įvyko tik kasdieniai pasislinkimai. Bet iš dalies galima susidaryti trūkumų aiškinimo vaizdą. Toks temos plėtojimas per eilę pavadinimų dalinai užpildo aiškinimo spragas - kas domėsis, galės susidaryti mano sukurto modelio matmenis. Tuo šį sykį baigiu tikėdamasis, kad iškils naujos temos ar senesnių - neatstojančių problemų išsirutuliojimas. <br />
Sauliushttp://www.blogger.com/profile/16817172127521744759noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-7937266039704810232.post-45094413699494465192019-08-01T21:00:00.000+03:002019-08-01T11:11:39.221+03:00Antrarūšiai sapnai<br />
Dabartinė mano gyvenimo aktualija. Tai yra aš normaliai nesapnuoju ir todėl kaip reikiant neišsimiegu. Koks skirtumas tarp tų netikrų ir tikrų sapnų? Netikri sapnai būna tam tikro stiliaus netgi kažkokie autoriniai - įtariu, kad tai kažkas iš girtuoklinių veikėjų man juos sukuria. Dažnai jie būna baudžiantys su ankstyvu prižadinimu ir pagiringa saivjauta rytais - paprastai aš po jų negaliu nė ilgėliau paskaityti. Tad dalį dienos tenka atsigavinėti - snaudimu, joga ar kita veikla. Po jų traukia prie kompiuterio - tai lyg savotiškas hakerinis masalas sėdėti prie interneto - vystosi tokia priklausomybė ir tenkai eškoti priemonių kaip jai atsisipirti. Prie to prisideda ir pastoviai mane persekiojantys triukšmai - atrodo, kad internetinė erdvė dalinai nuo jų apsaugo, tad tai dar vienas akstinas kiurksoti prie kompiuterio. Specifinis jų bruožas tai - substancija, kuria jie užteršia smegenis. Manau, kad ji atsiranda nuo eilės kvaišalų su alkoholiu, kuriuos yra pamėgę mano kaimynai ir yra kažkaip valdoma iš internetinės erdvės. Čia kažkaip atitinka ir mano naudojami psichiatro vaistai miegui - gydytojai paprastai atsilieka nuo to blogio savo priemonėmis ir jos būna šitaip aplenktos. Mano erdvėje girdimi veikėjai tuos sapnus vadina "garsieji sapnai", mat jų turinys būna savotiškai įdomus tik mokėti už tai tenka poilsio trūkumu. Kaip matote visa tai reiškia nenatūralumą. Tikrieji sapnai kyla iš natūralios medžiagų apykaitos vykstančios organizme neužkrėstame pašaliniais dalykais. Jų būtina sąlyga yra pakankama trukmė ir pilnai išpildytos fazės - taip vadinami lėtasis ir greitasis miego tarpsniai. Tik po tokio išpildyto poilsio žmogus tampa pilnavertikšai kūrybingas ir netgi ilgaamžiškumas priklauso nuo to miego sąlygų įvydomų stabiliai ir ilgais periodais. Netikras miegas parazituoja sveikatos sąskaita, kurią vienaip ar kitaip tenka padengti. Galima įtarti skaidančius dalykus nuvedančius į tokį supaprastinimą. Ir tai jau tapę savotiška industrija - yra ir autoriai ir tiekimas jiems. Dar nelabai aiškūs skaidymo kiekiai - kiek ekosferos šitaip sugadinama? Kukriniksija čia pastoviame adymo rėkavime vos ne pastoviose isterinėse fazėse, kurios rodo beviltiškai dideles skyles. Jie to rėkavimo niekaip nesuprana ir mano už tai bausti kaip ramybės drumstimą. Čia ir man nemažai kliūva - jie suinteresuoti tokiu skaidiminiu baudimu, kai smegenys tampa skausminiu desertu, penu mirties giltinei. Tas skaidymas pasireiškia pastoviu spengimu galvoje, tachikardiniu pulsu, skausmais nuo garsų, nemiga ir blogu miegu. Jie tai taiko pasitaupydami su feodaliniu interesu - dalį palieka nesunaikintą, kad turėtų ir kitam kartui tos skaidymo medžiagos, kuri yra taip reikalinga normaliam žmonių funkcionavimui. Iš to seka per greitas susenėjimas ir ankstyva mirtis. Aš ironizodamas tai vadinu panaudojimu ne pagal paskirtį, nors jiems tai atrodo atvirkščiai. Jiems su tuo skaidymu viskas pavyksta ir jie mano, kad tai jų natūrali būsena, nors iš tikrųjų tai tėra tik pigūs dirgikliai - jie yra atrofinėje kolapsinėje būklėje ir užmiršę natūralios sveikatos džiaugsmus. Yra tokia liga vadinama besišypsnačia depresija, kai šypsenos dirgiklis užgožia sunkią savijautos būklę ir atorodo, kad normalumas pasiektas. Tai jie su tuo skaidymu pasidaro sau linksmumą be kurio savęs nebeįsivaizduoja. Tai yra gilus kolapsas, iš kurio išeiti galima tik su tam tikru intervalu. Bet jie tuo niekaip nebepatiki - atrofiškai praklauso visą aiškinamąją informaciją laikydmai tai nesąmone. O kukriniksija turi jiem nenuilstamai aiškinti tą mąstymo trūkumą diena iš dienos tai kartodama ir pakeliui tuo pačiu atsatinėdama naikinamą ekosferą. Toks lašų kapsėjimo ant akmens sindromas atsiranda nuo keisto jų mąstymo defekto - patikėjimo, kad laimė jau pasiekta ir nieko daugiau nebereikia daryti. O kukriniksija tėra menkas nesusipratimas, kurį galima lengvai apeiti. Paradoksas tame, kad atsiranda akiviazdūs dalykai, kuriuos galima pastoviai prikaišioti ir šitaip mėginti parodyti jų pamanymo klaidingumą. Tai ir numirėliai karstuose, ir pastoviai besikarotjanti nuobodi diena, kurios jie nesupranta kaip galėtų išvengti. Isteriniai aidiniai prieštaravimai. Ir tas juos trikdantis ratas niekaip nenustoja kartotis.<br />
Faktiškai mes esame patekę į prometėjinę problemą - jie mus tuo skaidymu kankina ir tai priveda prie per greito mirtingumo - numirimų problema niekaip nesprendžiama viską nurašant persiveisimui. Aš tai jaučiu pastovia depresija ir skausmingumu nuo triukšmų - gyvenimo kaip ir nelikę, belieka tik taikyti palaikomuosius pratimus. Tie antrarūšiai sapnai leidžia dalinai pailsėti, bet tik iki trejeto lygio - neatsigauna skaitymo parametrai, tad reikia papildomai mankštintis bei atsigaivnėti. Bet tai menkai tepadeda - tik kažkiek dalinai kompensuoja skaidymo praradimus. Visa skola nukeliauja kaip į visatos begalybę likdama nepadengta nutrūkusiais mirusiųjų likimais laukdama paskutiniojo teismo dienos, kai tos problemos imsis dieviškosios galios. Negalima sakyti, kad viskas šitaip beviltiškia įšalę - laisvinančioji apskaita vyksta, bet gana lėtai - dar daug rytojų nusineš nemažai gyvybių, kol kukriniksijos pusei pavyks įgyvendinti savo mokslio tikslus ir protingai sutvarkyti šį pražūtingai kankinantį kolapsą, kuriame randasi tie kvaišaliniai veikėjai. <br />
Kaip matote toks antrarūšiškumas, kai skaidoma pirminė ennergija į antrinę, yra labai pavojinga saviapgaulė. Nuo to patiriami nuostoliai gali būti prilyginti kaip per karo veiksmus, jei ne dar blogiau. Kai kam tai atrodo labai patrauklu - prilyginama kaip stebuklingam žavesiui ir vieninteliam atrakcionui prieš nuobodulį, nors tėra tik raminimasis nuo gilios kolapsinės ligos. Ir kaip reikės iš jos kopti - tėra tik tokie teoriniai psavarstymai, kurie nežinia ar kada nors bus įgyvendinti. Sauliushttp://www.blogger.com/profile/16817172127521744759noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-7937266039704810232.post-31411196695405101912019-05-28T20:30:00.000+03:002019-05-28T21:10:18.358+03:00Laimingumo vaterlina Šiame straipsnelyje aš mėginsiu pasvarstyti apie laimingumo balansą. Kai virš vaterlinos yra laimingieji, o žemiau vaterlinos nelaimingieji. O koks tai laivas galima įsivaizduoti įvairiai. Laimingųjų pagrindinė ypatybė yra tai, kad jie sveiki ir jų indėlis į laivo balansą yra pozityvus. Tai reiškia, kad jie yra tiesimo pagrindas ir atstatinėja ekosferai daromą žalą. Turi pozityviąją energiją, reikalingą ekosferai palaikyti. Kukriniksija šiuo atžvilgiu netgi turi specializaciją - tiesiogiai ado erdvės nuostolius tam tikru būdu balsuodama - rėkaudama. Ir sveikieji yra jos ramstis, pagrindas nuo kurio gali ir atsispirti. Su ekosferos atstatymu minėtas laivas laimingai plaukia - kaip su iškeltomis burėmis.<br />
Toliau reikia pasvarstyti, kokia nelaimingųjų įtaka. Jie nebūtinau jaučiasi nelaimingi tik jų laimė gali būti netikra. Narkotikai ir alkoholis su tabaku sukelia tariamos laimės įspūdį, bet lieka pagirių reiškinys. Mano zonoje blogiečiai tai paprasčiausiai nusipjauna mechanizmų užesių pagalba ir lieka atrofinėje tariamo laimingumo būklėje. Jų organizmai kvaišalų pakenkti nelaiko ekosferos struktūrų ir yra neigiamas balastas mūsų laivui. Sveikieji turi atidirbti nuodų neatsipagiriojimo padaromą žalą ir toli gražu ne visada suspėja - šitaip išryškėja mirtis. Kukrinikisija spėja užadyti toli gražu ne viską.<br />
Kaip suprantate laivas sveikas tik tol jame kol yra sveikos gyvybės išlaikonačios ekosferos energetinį balansą, kuris yra reikalingas gyvybei palaikyti. Laimingumo iliuziją turintys blogiečiai dažnai nesupranta, kad gaminą tikrą vargą sveikiesiems, kuriems toks nepasveikimas reiškia mirties grėsmę. Jų manymu jie čia susirado savo tikrąją laimę ir nesupranta, kad neša mirtį tokiu savo parazitavimu.<br />
Ir kaip gi tie nelaimingieji to nesupranta yra mįslingas reiškinys. Jį išsprendus būtų pasiekta harmoninga pusiausvyra - neigiamas balansas mažėtų ir stabilizuotųsi ties reikiama riba. Kukriniksija tuos bloguosius bando apšviesti, bet kol kas įvyksta pastovus atkrytis - kartą paragavę savosios ekstazės jie nieko nebenori žinoti - mes jiems esame tik trukdantys priešai, neleidžiantys ramiai mėgautis laimingumo magaryčiomis. Norint išeiti iš šio kolapso reikalingas perėjimo intervalas - turi būti surikiuotas tam tikras išsipagiriojimo startas, bet to niekada neįvyksta. Tie blogiečiai yra antagoniški ir racionaliai negali pamąstyti - o yra ir daugiau galimybių išslaisvinti iš šios vergimo padėties. Viena iš jų yra paimti kukriniksijos siūlomą alternatyvą. Ji pajėgi jiems tiekti skaidomają energiją, kad nebūtų trukdomi gyvieji organizmai, bet tai kažkaip nesuprantama ir niekaip nedaeina. Taip ir tęsiasi užburtas aidavimo ratas - jie meistriškai naudojasi savo pranašumu ignoruoti bet kokius pasiūlymus būdami kažkokio kvazimodinio mąstymo.<br />
Negalima sakyti, kad nieko nevyksta. Tik pozityvų šio atvejo nagrinėjimą pastoviai lydi tuščiažodžiavimas ir konstruktyvumo nupasavimas liekant ties tam tikru maitininimusi. Jiems patrauklus aiškinimosi procesas tik jo efektyvumas gana nedidelis - sukasi užburtas ratas su nelabai žymiu spiraliniu palypėjimu. Bent jau mano savijauta beveik negerėja - esu žemiau laimingumo vaterlinos su savo palaikomaisiais pratimais kaip koks galeros irkluotojas. Ir taip iš dienos nuo vieno rytojaus iki kito. Reikia būti apsišarvavus šventąja kantrybe ir mokytis vizirinio gudrumo, kad kiekvieną kartą atsekti kaip jie nupasuoja pozityvą. Jie yra kaip kokia perpetum mobile - amžinasis negatyvumo variklis besimaitinantis vienais atkryčiais. Užsimiršimas - jų duona kasdieninė lyg nieko nesakoma ir nerašoma visgi tie mano įrodinėjimai nueina vos ne per niek. Ir tik antžeminės eterio struktūros pastoviai registruoja tam tikrą kasaciją - radijas ir TV praneša, kad už to visada stovi tam tikri telepatiniai subjektai tam tikro mokslio nustatomi tik dabar dar nesurandami, bet suradimo rezultatas beveik garantuotas tik reikia gana ilgai išlaukti tame perpete.<br />
Kaip suprantate aš pats randuosi žemiau laimingumo vaterlinos su ta savo pastovia depresija - tai palaidos aplinkos rezultatas. Triukšmai, neblaivūs ir narkotizuoti kaimynai sudaro mane užkrečiančius plėmus, kuriuos sveikatiniu režimau galima mėginti apmažinti. Sportavimas su poilsio kaita kartu su planetos ritmu, leidžia išlaikyti tam tikrą antrosios gynybinės linijos vietą. Pirmoji gynybos linija jau seniai bankrutavusi ir nežinia kada atsistatys. Tai tie tolimi veikėjai savo nuodų marinate kaip kokiame kolapse iš kurio išeiti gali tik per minėtą tam tikrą pagalbinį intervalą. Ir jie sukasi tame pastoviame ydingame rate niekaip nepasirįždami sveikimui, manydami, kad tie malonumai nuo kvaišalų yra jų siekiama viršūnė. <br />
Vaterlinos įvaizdis šiuo atveju akivaizdžiai parodo koks yra mirties pavojingumas ir kaip reikia siekti atitolinti kenkimą organizminei sveikatai, kuri yra pagrindinis plūduras prieš neigiamus veiksnius bendrajai ekosferai. Kol kas sveikatos laivas tėra nevaldomame dreife ir dar daug laiko praeis kol bus atreguliuotas atrankos mechanizmas atsilaikantis prieš mirtį. Persiveisimas ir ankstyvos netektys neracionaliai paskirsto gyvybės balansą, kurį galima mėginti tam tikru būdu ištiesinti su astralų pagalba. Bet dabar yra sunkiai įveikiamas konservatyvumo balastas, kuris nežinia kada pasiduos pozityvumui ir pereis į progresyvumą.<br />
Sauliushttp://www.blogger.com/profile/16817172127521744759noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-7937266039704810232.post-44477803531807139482018-12-23T00:00:00.000+02:002018-12-23T00:00:08.528+02:00Išsigydymo punktas Dabar man teks rašyti su fantastine potekste, nes kaip begalvoju, bet realiai šitaip niekas nesvarsto. Tai liečia mano depresijos sukėlėjų priešistorę. Jie deklaruoja, kad pirmą katą savo egzistavimo istorijoje šitaip užkliuvo, bet linkę nutylėti kaip sekėsi anksčiau. Galima įtarti, kad ansktesnius atvejus jie "sėkmingai" nudepresavo į besišypsančią depresiją, kai laimingumas pasiekiamas dirbtinai falšuotais parametrais. Dabar jie būna laimingos būsenos pasieikiamos tik kvaišalais ir sunkiai besupranta kas čia negerai. Virgulinis rodymas jiems sako, kad čia yra laimės gysla ir jie įprastai įsikuria. Bet pirmą kartą jų egzistavimo istorijoje įvyko esminis kolapsas iš kurio išsikapstyti jie galės tik pasveikdami. Jie atvyko į savo gydymosi punktą ir tik šis vienintelis kolapsinis atvejis yra skirtas jiems išvaduoti nuo priklausomybinių ligų. Jie atsidūrė aklavietėje iš kurios tėra vienintleis kelias per pasveikimą. Bent jau niekas dar nepatekia kitokios išvados. <br />
Jeigu jie nepasveiks tai bus amžinai įkalinti žmonijos priešais iki baigsis numirimai iš kurių jie maitinasi vampyruodami - nes juk toms liguistoms priklausomybėms kompensuoti reikia turėti skausmo kompensatorius. Šiuo atveju tie skausmai sugelia mirtinai. Tai šitaip jie grobia žmonijos kartas. Jos tokiu būdu nuevakuojamos pas Dievą, kuris gal kada nors jas atkurs.<br />
Žinoma, yra daugiau variantų padėčiai sušvelninti. Pavyzdžiui kukriniksija siūlo alternatyvias energijas, kurios atstotų skausminį sugėlimą ir padėtų išvengti beprasmiškų mirčių. Deja, kol kas, tai tik utopija, nes jie to atkakliai nenori pripažinti ir mėgaujais tik numirimų magaryčiomis. Jie nepriima jokio kito varianto atkaliai pasilikdami priešų kondicijoje.<br />
Padėtis atsiduria aklavietėje, nes jie yra meistriški priešai išvengiantys aiškumo reikalingo apsisprendimui priimti. Nutylėjimai, supainiojimai, dominuojančios padėties išnaudojimai, atsakomybės išvengimas - beūkinės erdvės ydos, kuromis jie be skrupulų pasinaudoja. Mat nėra autoritetingo dispečerio ir šis hierarchnis trūkumas stipriai atitolina jų įsisamonijimą, kad sveikimas bus neišvengimas. Jie atvyko į savo tikrajį pasveikimo punktą ir tik jis gali juos išgelbėti iš tamsos, kurioje jie yra prasmegę. Tas punktas pas mus vos ne atsitiktinai atrastas, bet yra dėsninga išdava ir todėl turės būti sustiprintas, nes neturi savo analogų ir vėl buvo jų vos ne praskristas kaip ir daugelyje jiems įvyskusių nusiaubimų.<br />
Tarpinė erdvė tarp dievo karalystės ir išmirimo, kurioje gali savarankiškia egzistuoti gyvybė dabar pastoviai jų siaubiamma. Jie tiesiog organiškai neperneša jokios autonomijos iš karto taikydami jai numeistravimą ir jiems "sekasi" toks numarinimo būdas. Aš juos pavadinau atsarginiu mirties liuku tai gyvybei pabėgti pas pas Dievą, jei iškiltų koks nenumatytas pavojus. Jie tam turi visą reiklingą užesių įrangą taip vadinamą giltinės atributiką - skausmo sukėlimo mechanizmai nuo kurių reikia dingti pas Dievą, kai skausmai pasidaro nebepakeliami.<br />
Kartais padėtis pagerėja, bet tik trumpam - iki kito jų nupasavimo. Paprastai vakarinės idėjos, jiems pateikiamos, dingsta per naktį ir ryte būna telikusios depresinės pagirios pasireiškiančios negalėjimu ilgai skaityti ir reiklaujančios atstatomųjų pratimų, bei manevravimo poilsiu. Per internetą aš netgi susiradau įmokų žaidimą, kurio jie negali visiškai nupasuoti ir pradėjau juo kopti. Dabar turiu vengti sprogdinimų ir šaudymų tuose žaidimuose, nes tai paranku jų giltinei. Patariu ir kitiems apie tai susimastyti.<br />
Kol kas jie niekaip negali pasiekti to sąmoningumo lygio reikalingo suvokti to išsygydymo būtinybei. Antireakcinis mastymas jiems viską pateikia atvirkščiai ir jie mano, kad turi pasiekę savo laimės viršūnę - kvaišalų malonumus, o tai yra absudiškas apsigavimas, nes yra visiškai nubankrotinama jų sveikata, kurių likučiams išgelbėti tampa reikalingi jų giltinės mokesčiai. Taip yra išlaikoma ydinga atrofinė jų būklė panirusi į kamikadzinį kolapsą - normalią sveikatą jie laiko priešišku dalyku ir ją atakuoja, pjaudami šaką ant kurios patys sėdi. Ar šį kartą pavyks jos neneusipjauti ir gražinti juos iš atrofijos? Tur būt jie jau seniai nebežino ką reiškia būti sveikiems ir sutinka tai kaip keistą dalyką, kažkokią išnykusią madą. <br />
Jų atrofinis mastymas būna labai trumparegiškas ir vienadienis nusivažiuojantis į antagonistinį dievmeldiškumą. Tas dievmeldiškumas pasireiškia labai nerealiais norais lyg pas kokius vaikus. Jiems neegzistuoja pagrindas, kuris tėra tik nusibostantis teorinis epizodas ir todėl pastoviai jų parazitiškai niveliuojamas kaip nereikalingas dalykas. Ir tokių defektinų mastymo pavyzdžių galima būtų prirašyti nemažai - tai vis mano kasdienė špagavimosi žodžiais duona. Ji niekada nesibaigia ir yra pastoviai įkyri, nes niekda neišsisprendžia - toks kursinis beprasmis jiems pastoviai patinkantis pramogavimas. <br />
Tie jų tuščiažodžiavimo apibedrinimai čia pateikiami juda filosofine spirale palaipsniui prikaupdami pakitimus, bet tai labai lėtas procesas turintis privesti juos prie išsigydymo įsisamonijimo, kad jie pagaliau nuspręstų išeiti į gydymosi intervalo trasą ir pradėtų atgalinį procesą į savo prarastą normalaus sveikumo būklę. Tikiuosi, kad tai kada nors įvyks ir išvaduos nuo tokio ilgo tuščiažodžiavimo, kuris nukeliaus į archyvinę istorija kur jam ir vieta.<br />
<br />
<br />
Sauliushttp://www.blogger.com/profile/16817172127521744759noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-7937266039704810232.post-87775332288187607372018-10-23T06:00:00.000+03:002018-10-23T06:00:00.315+03:00Mirtis namuose<br />
Praeitą savaitę, spalio 17 deną, mirė mano tėvas Juozapas. Ryte nubudęs atskėliau ir nuėjęs pasižiūrėti radau nebegyvą. Jau dvi dienas sunkiai kvėpavo, mažai gėrė beveik nevalgė prastai orientavosi. Iš vakaro buvo atėjusi pusseserė Skirmantė paslaugė, vėliau per telefona pasitarė su kita giminaite medike Rimante, bet patrukdyta greitoji nusprendė dar nevažiuoti, palaukti ryto. O iki ryto tėveliui pritrūko kvėpavimo ir jis miegodamas numirė. Prieš tai skundėsi, kad labai sunku kvėpuoti, labai tankiai alsavo.<br />
Visos tarnybos viską atliko kaip priklauso pagal įstatymus. Greitosios darbuotoja pati iškvietė policiją, kuri užpildė atitinkamus dokumentus. Vėliau atvažiavo iš morgo ir išvežė ruošti laidojimui. Dvi atvyksios pusseserės Skirmantė ir Rimantė dar spėjo uždegti žvakutę jo galvūgalyje.<br />
Ataskaitoje buvo parašyta, kad mirė nuo vėžinės intoksikacijos. Turėjo trečios stadijos skrandžio vėžį, kurį prieš dvi savaites buvo išoperavę. Ligoninėje nebenorėjo būti vis sakė, kad ten nieko nedaro. Jam atliko tyrimus ir jo gydytojas ligoninėje turėjo įrodinėti, kad yra sveikas. Tėvui tai atrodė keista - kaip jis toks sveikas nebegali vaikščioti. <br />
Namuose apie dvi savaites paslaugytas pasimirė. Diena prieš mirtį sulaksčiau į polikliniką. Budinti gydytoja nukreipė pas šeimos gydytoja pasitarti dėl guldymo į ligoninę. Kitai dienai gavau taloną, bet tėvas to nebesulaukė. Skirmantė turėjo ambulatorinio gydymo namuose telefono numerį, bet tokiam gydymui reikėjo gauti šeimo gydytojo leidimą, tad ir tai turėjoi laukti. Aš dėl to buvau paskambinęs.<br />
Tėvas mirė staiga ir gana netikėtai. Nors ir skudėsi sunkiais simptomais, bet atrodė dar stiprus ir galėjo gerti skysčius maitinamas šakšteliu.Numirė lyg koks sraigtas jį būtų įtraukęs.<br />
Ladotuvės nelabai gausios tik artimiausi giminaičiai apie 40 žmonių, buvo pasirodę keli kaimnyai. Viena dar tebegedinti savo vyro neseniai mirusio nuo prostatos vėžio netgi paašarojo. Na ir man ašarėlės norėjo rodytis, bet nesakyčiau, kad labai natūraliai. Rimantė pasakė, kad tėvas mirė taip greitai, jog nespėjau su tuo susitaikyti. Maniau, kad dar teks pakovoti.<br />
Palaidojo šeimos kape Kairėnuose šalia mamos ir sesės. Ir šitaip iš šios šeimos aš likau vienas su mūsų pačių pasistatytu namu.<br />
Dingo dar vienas žmogus su savo praeities legenda. Lydėjo jis mane ir vaikystėje ir tolimesnsiame gyvenime, buvo vairuotojas ir darbininkas, mokėjo kalvystę. Buvo jaunesnis už mano mamą. Kilęs iš Pakruojo. Prisimenu ir senelius - jo mamą Adeliją. <br />
Retėjantys giminaičiai ir auganti naujoji karta - vis pasimatome per kokias nors iškilmes ar laidotuves ar bažnyčioje. Trapi ta žmogaus sveikata mirtis glemžiasi žmones vieną po kito, nespėjus išsisaugoti, nusilpus nuo senatvės. Tėvui buvo 81 metai. Kažkiek prisidėjo ir pagirtuokliavimas, būdavo barniai. Kokie namai be dūmų. Vienus tai pakirto anksčiau, kitus vėliau. <br />
Dabar esu vienas namuose kaip pirštas tik dar pora vištų po daržą kapstosi apsilanko kaimynų katės. Viena taikosi ir į namą prasmukti. Pas tėvą lankėsi kaimynai, bet daugiasia tik dėl butleliuko. Tokie draugleiai pas jį tebuvo. Mamai numirus išdrąsėjo.<br />
Mama buvo griežtai nusistačiusi. Mūsų namuose tik tėvas išgėrinėjo - buvo sukalbamas tokiame kontingente ten ir pasilankydavo.<br />
Buvau susitaikęs su tokia jo yda prieš kurią buvo sunku pakovoti. <br />
Ant vainiko parinkome įrašą - "Gyvenimo gijai nutrūkus, ilsėkis ramybėje." Sugebėjo jis nugyventi savo amželį pro tas praūžusias audras, kurių viena jį vis dėl to nusinešė. Nežinia kur, bet tikėkimės, kad į amžino poilsio vietą. Palinkiu jam ramybės ir atilsio jo pomirtiniame pasaulyje. <br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
Sauliushttp://www.blogger.com/profile/16817172127521744759noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-7937266039704810232.post-7031481599825340422018-08-25T23:00:00.000+03:002018-08-25T23:00:16.011+03:00Antireakcija<br />
Jų regreso raidos tolesnis analizavimas. Jie pasiekia savo negatyvius tikslus ir toliau tvirtina savo neigiamybes. Jau dešimt metų jie čia atkakliai niveliuoja taip vadinamu mirties liuku, kuris neša vien tik nuosotlius ir tragedijas. Jų veikimas pradeda sieketi automatiškumo stadiją ir jie jau mėgina dėlioti galutinius štrichus tokiame savo vampyriniame puotavime. Ir jiems jau beveik nebereikia nieko spręsti: vyksmas vyksta savaime - tereikia tik reaguoti į desperacines pozityvumo pastangas viską apverčiant atvirkščiai. Šitaip teigiams žodis paverčiamas neigiamu, pliusas į minusą ir eilinė mano ligos kančių diena vėl gaunama paruošta. Tai pas juos yra nuo apsinuodijimo atrofijos - apsinuodiję kvaišalais ir išsipjaustę triukšmais jie nebesugeba blaiviai mastyti ir tenaudoja primityvias pasitenkinimo schemas, kurias išotbulina iki automatiškumo. Pražiūri, nes pakenktas regėjimas; praklauso, nes pakenketa klausa; nedamasto, nes pakenktos smegenys. Ir jiem niekaip neįmanoma įrodyti, kad yra ydingi.<br />
Kas gi belieka daryti tokioje situacijoje? Tėra tik vienas teigimas faktorius, kurį kaip kilpa veržia minėta jų antireakcija. Tai tie mistiniai balsai, kurių priešakyje vėliškoji kukriniksija. Praktiškai ji suvedama į bejėgiškumą ir nerezultatyvumą ir tenka pasiekti niveliavimo dugną, kai blogiau būti pasidaro nebeįmanoma. Ji vis tiek išlieka aktyvi ir atkakliai bezyzianti, o tai jiems yra pastovus trikdymo faktorius tik jie niekipa nesusiproti permesti tą iešmą į pozytyvaus dispečiariavimo pusę. Jie nebetekę grįžtamojo tašto savo apsinuodijimo liūne gali tikėtis išsikapstyti tik su astralinių jėgų pagalbomis. Pirmiausia jiems reikia išsipagirioti ir pradėti atstatinėti atrofijos padarytą žalą savo sveikatoms. Šito posūkio jie atkakliai nenori daryti ir palaimintai šypsosi dirbtinėje ekstazėje, kai vėl pavyksta atmesti visas pozityvumo pastangas. Susidaro tam tikrų veikimo fazių ciklas, kuris paprastai baigiamas ta pačia stagnacine nata. Tai toks jų būdas vampyriškai pasimaitinti.<br />
Jeigu šitaip tęsis iki begalybės, prieš juos galima pradėti tesiminius procesus užgniaužian antžeminius žalojantį triukšmą keliančius garsų šaltinius. Gal galima būtų paieškoti ir kitų badžiamojo kodekso taikymo faktorių: nesu teisininkas ir tiksliai to pasakyti negaliu. Kažkodėl policija čia visiškai nesidomi šiuo aspektu. Reikia patriotinių pastangų iš pačių piliečių pusės, kad šie ledai kaip nors pajudėtų.<br />
O kol kas vyksta tik viską pabloginantis ping pongas. Žinoma yra ir teigiamų viltį teikiančių fazių, tik jos atrodo silpnos ir mažai efektyvios. Viską paprastai baigia jų triukšmavimo akordai nubloškiantys visas pastangas į pradinę nulinę fazę. Yra pauzių leidžiančių atsigauti, yra pasvarstymų teiknačių šią demetrinę medžiagą, bet esminis mirties taškas lieka atkaklai nepajudintas ir antireakacija šoka savo juodajį mirties šokį.<br />
Ar daug šansų, kad jie susiprotės ir pamėgins grįžti į kadaise prarastą sveikatos atsitatymo tašką? Juk ligos kolapsas stiprus ir sveikimas atrodo labai nepatrauklus. Dabar viltis galima dėti tik į "skiepus" iš kukriniksijos pusės ir medikų kovos pastangas. Kaip ten bebūtų, bet kukriniksija atkaliai siekia savo ir mėgina taikyti savo mistines priemones ir jai labai tinka medikų naudojami terminai - jie yra alkoholikai ir narkomanai, reikia tik pamėginti įveikti šių ligų atkryčio faktorius ir nuvesti juos į sveikimo pusę. Sakoma, kad girtuoliavimas yra beprotybės pratybos. Ir jie niekaip neišikapsto iš šios ydos. Pagirias jiems atsotja ir mane gelianti skauminga giltinė - jie persižymi aplinką skaudinančiais faktoriais tame tarpe ir mano galvai kelianmais skausmais nuo garsų. Aš tai vadinu neuritiniais triukšmais. Tai ko gero yra tikroji esminė numirimų priežastis ar viena iš jų.<br />
Kaip matote man čia rutuliojsi visa tema ir negi manote, kad tokias mintis aš imu iš niekur? Kažkodėl šis dienoraštis nesusilaukia didesnio dėmesio. Ar jį kažkas blokuoja ar laikoma, kad tai tik šizofreniko savaičiojimai, bet jaučiuosi lyg kapų tyloje tarsi visi jau būtų nieko nebegalintys padaryti numirėliai. Ir nieko čia daugiau neišeina padaryti, galima tik pasiguosti, kad nors čia yra vietelė panagrinėti šiai realijai, kuria lyg ir niekas netiki. Irgi savotiškas tinkamos reakcijos trūkumas. Ir šiuo aspektu reikia turėti vilties, kuri nežinia kada pasiteisins.<br />
Štai taip - visur atrodo beviltiška, visur reikia tikėtis sėkmės faktoriaus. Ir kol to nėra vyksta neišvengiami nuostoliai - liga neleidžia užsiimti kūryba, nes negaliu ilgai skaityti, o mirštnačiųjų apsektas lieka mistinis, nes niekas nepatviritna, kad čia mėginu atskleisti tikrasias to priežastis. Juodoji nežinomybės uždangas ir toliau sėkmingai išvengia atkaklesnės ir efektyesnės kovos - negi reikės laukti ateinant naujos supratingesnės kartos, kuri susivoks kaip reikia gelbėtis. Reikia ir dabar pamėginti nors ką nors padaryti štai tokia sveikimo kryptimi. Negi tai tėra viena mistika? <br />
Sauliushttp://www.blogger.com/profile/16817172127521744759noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-7937266039704810232.post-56136402086983037822018-06-21T22:00:00.000+03:002018-06-21T22:00:13.964+03:00Išeikvojimo stadija Šiandien nubudęs pagal balsus konstantavau, kad mus pasiekė išeikvojimo fazė. Kas jai būdinga? Tai jie vampyruoja ūžesiais. Tai veikia kaip nueikvojantis širdies stimuliatorius plius spengimas galvoje. Tie ūžesiai atsiranda nuo įvairių jų keliamų triukšmų: pradedant nuo<br />
beldimų, kalimų, pjovimų ir baigiant mechanizmų veikimais. Mat jie naudoja peržymėjimą, kuris sukelia vampyravimui reikalingus skausmus. Ūžesiai būna baigiamoji to vyksmo fazė. Tai pagrinde veikia į kraują pabloginant komfortines jo savybes. Kraštutiniais atvejais sukelia ir vėžinius susirgimus. Ir nepaisant visų šitų aiškinimų to niekaip nepavyksta išvengti. Tvyro painūs vieni kitiems prieštaruajantys gandai. O kukriniksija užkišama tuščia eiga su beveik bereikšmiai tesikartojančiais žodžiais. Aš tai esu pavadinęs skvarbosios akies sindromu. Kažkas kaip budri akis seka ir stebi, kad būtų pastovus pablogėjimas, kuris dabar pasiekė štai tokią kenkimo stadiją. Gandų paradoksai yra apie tai, kad net jie patys lyg ir nenori tokio veikimo. Bet jie tėra tik pirmoji veikiamųjų rikiuotė. Kas dedasi tolesnėse darosi vis sunkiau atsekti - kaip atidarinėjant matrioškas nutįsusias į mįslingo ilgumo eilę. Pasidaro taip, kad niekas nebenori sakyti sukėlimo priežasčių - visas kukriniksinis detektyvinis mechanizmas užbusuoja palikdamas neatsekamą pastovų pablogėjimą. <br />
Jie čia kaip grabų plantacijoje - nuvampyruoja iki laidojimų tik tiek numirėlius. Kaip matote tai yra kažkaip fatališka ir neišvengiama kaip pats pasaulio sutvėrimas - mirtis jame privalomas atributas. Ir keista, kad čia galiu pasiekti tą uždanga, kuri slepia mirtingumo kazusą. Tam pradėti stabdyti atrodo reikia ne taip jau daug - pradėti teisminius procesus skausmų epicentre pagal tai kaip yra pažeidžiami įstatymai. Čia turėtų būti rekreacinė zona o ne triukšmų sukėlėjai. Ir kažkodėl toks dalykas čia niekam nerūpi lyg visi būtų užhipnotizuoti. Kaip Nilso dūdelės vedamos žiurkės. <br />
Kukrinisija niekaip neaptinka jų veiksnumo - jis pasislepia kažkur toli matrioškų rikiuotės gale. Gaunasi taip, kad jie yra nepakaltinami, nors neša mirtį. Teismas čia galėtų pristverti bent triukšmų šaltinius. Kitu variantu lieka tik kasacija per eterį nekaip nestabdant laidojimų. Galų gale bus atkastas antrasis matrioškų galas, bet dar daug bus prilaidota, kaip kopiant į Biliūno kalną. Tai kaip neišvengiamos išlaidos - viskas lieka tik teoriniuose svarstymuose prieš tokį užvestą mechanizmą.<br />
Dar galima panagrinėti kokias ydas jie turi ir kaip jos čia užblokuoja. Pagal esmines gaires viena yda yra toks išsireiškimas kaip "ni tai" prie "taip" prisideda žodelis "ni" ir viskas pas juos pasidaro sugadinta ir žinoma niekas negali aptikti to "nito" atsiradimo ir kilmės. Antra yda - jie niekaip neina išsipagirioti ir gyja tik su išeikvojimu pasilikdami sau girtumo kondiciją, o kur dar narkotikai ir rūkymas. Taip yra ignoruojama medikų kova. Trečia yda - pastovus pamėgimas meluoti prieš detektyvinius klausimus ir šiaip jie ištisai linkę tik į girtuokliškas melagystes. <br />
Šitaip jie pasidaro pastoviais išlaikytiniais ir tokio bankrutavimo sveikatos atžvilgiu niekaip neįmanoma padengti - belieka tik numirimai. Aš čia iš dalies mėginu kompesuoti tą skolą palaikomaisiais pratimais - esu pastoviai nudepresuotas nedamiegojimo ir medikai tokius dalykus fiksuoja, netgi turėjau pirmos stadijos vėžį, kurį susigriebus pavykos beveik išgydyti. Bet kol kas nenagrinėjamos tiesoginės to sukėlimo priežastys, kurias aš čia dėstau.<br />
Temidiškas aklumas prieš laidojimus, jokios atsakomybės šiuo atžvilgiu aklai veda šį pasaulį link daugybės nuostolių ir kažin ar už tai kam nors reikės atsakyti - juk mes patys čia praleidžiame puikią glaimybę apsiginti, kuri visą laiką štai taip tvyro neišnaudota.<br />
Karai su nesibaigiančiomis aukomis vyksta ir tiesiogine prasme, o čia būtų ir dispečerinė galimybė pasieti tokių klausimų nagrinėjimą, jeigu ne patologinis jų poreikis pastoviai meluoti ir apgaudinėti.<br />
Nepasiekiamas mirties miražas tvyro nesprendimo dykumoje ir niekas kol kas negali jo pasiekti. Sauliushttp://www.blogger.com/profile/16817172127521744759noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-7937266039704810232.post-34457940073862124492018-03-06T06:00:00.000+02:002018-03-06T06:00:06.029+02:00Naktiniai užpuldinėjimai <br />
Mano naktinio miego grafiko vertinimas pasidarė lygus kaip lavono - pastovus trejetas su minusu ir kartais atsiranda dvejetas - ryškesnio pablogėjimo požymis. Atrodytu kas čia tokio toks pastovumas. Bet aš vertinu, kad kiekvienas minusas tai vos ne tragedija. Po šios nakties eilinio užpuolimo neapsikenčiau ir nusprendžiau paporinti plačiau kas tokiais atvejais su manimi dedasi. Išskiriu dvi naktinių trukdymų rūšis - pastovus neigiamas fonas ir staigūs nutraukimai. Paprastai vienoje naktyje būna vienos rūšies trukdymas. <br />
Kas dėjosi šianakt? Pirmas nubudimas užfiksuotas 4 val. 24 min. po užpuolimo. Atsibudęs tuoj užsirašiau maždaug tokią pastabą: " Prižadinimas serija nupulsavimų - kažkoks išžudymas iš to tipo pusės". Reiškia buvo staigus ne vienkartinis pulso pašokimas pačiame įmygyje reiškiantis, kad įvyko kažkieno smurtinė žūtis ir širdis bandė tai kompensuoti. Kukriniksija kaip visada tokiais atvejais pakėlė skandalą kaltindama tam tikrą veikėją danguje - ji niekaip negali to išvengti. Užpuolimas atrodė dar klaikiau, nes buvo lydimas mano mirusios motinos balso užraudojimų per supulsavimų pikus. Daugiau po to nebeužmigau, gal kiek pasnūduriavau. Ryte jautėsi neišsiemigojimas, matėsi veido pabrinkimas, prastas tonusas ir prisivertinėjimas kasdienos rutinai. Paprastai tą būklę kažkiek pagerina rytinė mankšta, kurios metu dažnai pastebiu ir galvos svaigimą - visi tie parametrai kaip nuo pagirių lyg jausčiau aplinkinės erdvės užkrėtimą kaimynų pijokavimu. Mano viena hipotezė sako, kad šitaip kažkokie kaimynai atsikrato savo blogos savijautos po girtavimų ir kvaišalų palikdami tai atidirbti geriečiams. Pas juos toks kaifavimas netgi vadinama magaryčiomis - pačio saldžiausio ir vertingiausio miego nugvelbimas. Bet vis tik kaltinti nėra ką - visi demonstruoja neveiksnumą ir lunatinę priklausomybę nežinia nuo ko. Išvengiamas betkoks konkretumas bandant ieškoti to reiškinio priežasčių dangaus balsų pagalba. Nors girdisi nemažai paslaptingų veikėjų, bet tarp jų vyrauja priešiškoji pusė užvaldyto keisto priešinimosi instinkto, kuris visada siekia mane suniekinti ir visas pastangas apsiginti verčia niekais. Tai kažkokie nuatrofinti subjektai beveik nebegalintys blaiviai pamastyti ir teieškantys minėtų magaryčių.<br />
Ir toks klaikumas vos ne kiekvieną naktį kaip rodo mano pastovus trejetas su minusu. Jaučiasi jų feodalinis interesas nepribaigti aukos dėl tolesnio magaryčiavimo. Tai mėginama paaiškinti tuo, kad pas juos pasidaro labai šalta. Bet nuo to atsiranda senėjimo pėdsakai - pavytęs ir raukšlėtas veidas, nes negavo pakankamai miego atsistatymui. Nenormalus senėjimas. Jie čia linkę skelbti visokius išsigalvjimus lyg to nesuvoktų. <br />
Dar galiu paminėti kas dedasi antruoju trukdymu atveju - dažnai pasitaikydavo stiprūs dirbtiniai širdies ūžesiai arba dirbtiniai kartais bjaurūs sapnai tuo niveliuojant mano organizmo anališkumo savybes. Tai toks dirbtinumas atimantis mano natūraliąsias ypatybes. Po to irgi prasta savijauta kaip per pagirias. Taigi mane sekinanačiai paveikia tiek priepuolinis užpuldinėjimas tiek nuolatinis negatyvus miegojimo fonas su negiliu miegu. Belieka tik pavydėti žmonėms turintiems ramų pilnavertį poilsį. Kad bent šiek tiek palaikyčiau normalų sveikatos būvį man tenka pagulinėti dieną ir šitaip pavyksta atsipaliaduoti net iki 2 valandų, bet ne visada tai būna kokybiškas poilsis - jie atkakliai tai šniukštinėja tik kukrinksijos apsauga tada būna efektyvesnė.<br />
Šitais trukdymais pasireiškia pastovus jų stilius jis būna kūrybiškai kintantis, bet kartu ir monotoniškai vienodas kaip sisteminga apgultis - tik neigiamas pažymys ir nieko daugiau. Kažkoks užsispyrėliškas priešiškumas negailestingai laikantis po padu ir neleidžiantis normaliai pasijusti. Pagal tą ujimo sistemą aukai telieka tik viena išeitis - nusižudymas. Jei ne velnių-angelų priešprieša, teikianti vilties išsivaduoti, tai jau seniai turėjo įvykti.<br />
Tai gana sunku, bet optimizmo neprarandu. Yra medikų ir socialinų darbuotojų palaikymas, anketavimas, medikamentai. Nors atorodo dar gana žaliai, bet matosi, kad vyksta analogiško patyrimo vertinimai. Galima panašių temų rasti ir internete. Vis gi išskirtinumas po tokiu presu stiprokas - lyg būčiau koks albinosas. Yra toks retas reiškinys gamtoje ir tiek. <br />
<br />
Sauliushttp://www.blogger.com/profile/16817172127521744759noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-7937266039704810232.post-73406338221847940182018-02-07T00:30:00.000+02:002018-02-07T00:30:39.150+02:00Ataskaita apie stresus<br />
Gavau iš savo reabilitacinio centro anketą "Streso klausimynas" ir sugalvojau pagal ją parašyti ataskaitą apie savo patiriamus stresus. Šiuo metu pastoviai išgyvenu stresą netgi maksimalios ramybės metu tai būna nuolatinis spengimas galvoje. Galima įtarti, kad kažkas šitaip dengia mano organizmą nuo stipresnių poveikių - mano spengikas prisistatė kažkokiu auslindos balseliu. Tas spengimas būna kintantis kaip skanerio veikimas ir kelia ne menką diskomfortą. <br />
Kiti dalykai keliantys man stresą. Tas spengimas rodo, kad esu pastoviame pažeidime ir todėl patiriu kitų, ne menkų, stresavimų. Pirmas mane kamuojantis nikis yra įvairūs triukšmai. Tikras peilis man būna kai kaimynystėje kas nors paleidžia kokį nors mechanizmą - tenka naudoti apsaugines ausines nuo skausmų. Antras poveikis yra žmonių keliamas triukšmas ir jis man, atrodo, veikia su persekiojimo manija - būna sunku išvengti transporte ar laukiant kokioje nors eilėje. Trečias poveikis gali būti aplinkinių nė nepastebėtas - iš mįslingų balsų girdėjimo - dažnai jie pasidaro įkyrūs, erzinantys ir nuobodūs, nors šiaip tai yra neįprastas, nuostabus reiškinys. Kita stresavimo apraiška būna eteris - ilgai negaliu klausytis radijo, TV po jų sekimo būna būtina atsigauti. Ir paskutinis mano stresavimo šaltinis yra skambinimas telefonu - nelygu koks skambutis, būna sunku susikaupti, padidėja pulso dažnis.<br />
Toliau seka klausimai apie fizinius polyčius. Pulso svyravimai ir ūžesiai naktimis - stabilumas išsilaiko tk dėka jogų pratimų. Beveik nuolatinis galvos skausmas gana pakenčiamas, jei nesustiprėja nuo minėtų reiškinių. Nugaros ir kaklo skausmai beveik praėjo nuo pastovaus mankštinimosi. Ir prakaitavimas naktimis bei šalčio pojūtis beveik nebeištinka. Būna nenormalūs valios pastangų reikalaujantys apetito svyravimai anksčiau buvo stipriau. Kartais netikėtai išsividuriuoju, bet gana retai.<br />
Kognityviniai pokyčiai. Dėl miego nestabilumo (pastoviai prižadina mįslingi balsai) dėmesio, pakrikimo, nestabilių minčių pavojus, reikia sekti poilsio režimą, kad neišsibalansuočiau.<br />
Nuotaikos pokyčiai. Esu po pastoviu depresijos padu. Skurdžios emocijos ir jausmai. Reikia kantrybės ir susivaldymo prieš neigiamybes. Šitaip, manau, išsiugdžiau stiprią valią.<br />
Elgesio pokyčiai. Judėjimo trajektorijos koregavimas priklausymai nuo garsų. Nedideli orientavimosi sutrikimai, nesklandi atmintis. Lėtas rašymas. Mažas darbo ir kūrybinis produktyvumas. Papildomos pastangos susikaupimui. Po artimųjų netekties polinkis į melancholiškumą.<br />
Gebėjimą įveikti stresą vertinu 25-49 procentų ribose - vidutiniškas sunkumas.<br />
Kaip įveikiu stresą? <br />
Savo elgesį vertinu kaip perdėtai atsargų, baimingą. Privengiu atsitiktinio bendravimo, bet pastoviose santykiuose pajuntu stabilumą.<br />
Vis gi kartais prireikia dėti papildomas pastangas pokalbio metu, būnu pasyvus. Pastovūs stabilizuojantys vaistai neblogai padeda. Stengiuosi nekelti kitiems bereikalingų problemų, būnu atsakingas.<br />
Pastovi jogos pratimų ir poilsio režimo vaga leidžia išlikti nepakrikusiam nemenkame agresyvių faktorių diapazone ir mėginti siekti sveikimo.<br />
Kaip mane veritnti tai paskaičius? Ištrūkęs iš po šio pado būčiau intelektualas. Protingumo koeficientą vieną kartą užpildiau 166 - sako tai labai aukštas rezultatas. Bet jis pas mane per daug dinamiškai kinta, kad vertinti rimtai. Tad kasdienoje tesu vidutiniokas su trūkumais. Sauliushttp://www.blogger.com/profile/16817172127521744759noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-7937266039704810232.post-35909656350899417062017-11-03T00:00:00.000+02:002017-11-03T00:00:13.205+02:00Blokuojantys kaifažodžiai <br />
Toliau tęsiu kaimynų barjero aprašymą ir jo neįveikiamumo ypatybes. Dabar kukriniksija užsiblokuoja pastoviai kartodama tam tikrus žodžius - gal būt juos kažkas atradęs parinko. Jie parinkti taip, kad pagrindiniams karototojams būtų nuolat malonūs ir kartu beverčiai esmės požiūriu. Pavyzdžiui, kai reikia tęsti, kad ir užsimezgantį detektyvą, pastoviai sakoma, kad užsikrovė arba, kad pataikė. Jeigu sakoma, kad pataikė, tai nenurodoma ar yra pataikytojas. Autoritetingai kartojami tie patys žodžiai lyg jie būtų sprendimo esmė, nors iš tikrųjų reiškia minties aklavietę, iš kurios niekaip nenorima išeiti. Kitas klausimas kodėl nenorima išeiti. Kartojimo subjetai - "jie" gali būti ir prisišniaukę ir įkaušę ir tokiu būdu smaginasi patekę į užmarinuotą būklę. Jie taip užsimarinuoja kažkaip užsikoduodami - nebetenka sąmonės kontrolės ir įninka į negatyvą - eilę įvairių žalą nešančių dalykų. Kukriniksija čia kartais praregi ir tada beveik eina iš proto - tokia klaiki to barjero nešama žala. Praktiškai šitiap jie mane suspenduoja nusekindami energetinius resursus iki nuolatinio poreikiio ilsėtis. Dabar, pavyzdžiui, aplinkoje keliami mane neuritiškai veikiantys garsai kenkiantys galvai. Ypač tai dažnai pasitaiko nuo po langu esančios estakodos su remontuojamomis mašinomis. Toks įspūdis lyg iš tos pusės ateina mirtis.<br />
Taip dangus netenka dispečerinės skaičiuotės galinčios surasti esminius daugelio blogybių sukėlėljus. Jie įjunkę į tokią įdingą praktiką smaginasi kaip atrakcione. Antra vertus čia tvyro toks neapibrėžtumas, kad kartais sakoma, jog jiems to net nereikia. Gal to nereikia tik pirmajai rikiuotei kažkaip laikomai lyg už pavadžio antrosios rikiuotės. <br />
Jeigu norima išeiti iš šio kartojimo bloko reikia padaryti kokio nors įmoką - ką nors nuveikti - ar tai pakeliauti, padirbėti prie kompiuterio, ką nors paspręsti iš galvosūkių. Tada jie turi medžiagos nupasavimui kol pasiekia tą savo įprastą nirvaninę būklę.<br />
Dar galima paminėti, kad pas juos išskiriamas vienas veikėjas, kuriam suverčiama visa kaltė, bet rodoma, kad "tas" to niekaip negali išvengti ir šitaip irgi užsiciklinama.<br />
Tų kaifažodžių karotojimas būna toks išradingas, kad aš tai pavadinau dvejetainiu simuliavimu. Šokinėjima tarp dviejų žodžių kaip nuo nulio prie vieneto dvejetainėje skaičiavimo sistemoje. Ir jiems tai kažkaip niekada nenusibosta. <br />
Kaip matote tas blokuojantis barjeras linkęs į regresavimą ir pablogėjimą - kai kas pasakė, kad juos stabdyti bus labai sunku. Pastovus nugrimzdimzdimas į miegus dėl poilsio reiklaingas nuo kažkokių žalojančių veiksnių. Ir čia, be abejo, jie įneša savo juodają dalį. Aš ironizuoju, kad jie šitaip sąžiningai dirba blogiečių darbą ir tuo didžiuojasi. Manau, kad šio teksto parašymas, juos apšvies tik trumpam ir jie toliau tęs savo destrukcinę veiklą. Velniškas išmislas prieš kurį prireikia dieviškų galių vaduotis.Sauliushttp://www.blogger.com/profile/16817172127521744759noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-7937266039704810232.post-91024975318576595892017-07-09T03:30:00.000+03:002017-07-09T03:30:10.589+03:00Polimitinė kondicija Apie tai kaip jie išnaudoja mano sveikatos limitą ir kaip neišeina iš tokios kondicijos. <br />
Vaikštau su pastoviai išnaudotu savo sveikatos energetiniu limitu. Tai pasireiškia daugiausia galvoje - gan stipri depresinė savijauta neurito nuspengta iki pykčio ir siutimo pojūčių. Esu akivaizdžiai deformuota medžiagų apykaita, kurią išpjauna epicentriniai triukšmai - esu neišvengiamame centre skausmingų poveikių garsais. Tai jiems to reikia - patys to nesuprasdami šitaip jie mane laiko suspendavę. Taip jie jaučia atgaivą kaip nuo kondicionieriaus ir jokiu būdu nenori to atsisakyti. Ir tos atgaivos jiems reikia kaip po pagirių - jie čia iš tikrųjų pijokauja ir turbūt naudoja kvaišalus, tad atsigaivinimui sunaudoja visą mano gerą savijautą. Tikras galvosūkis kukriniksijai kaip jie pateko į šį mane likviduojantį kolapsą. Tai nuodingojo radiacinio sublimato poveikis ir čia jau yra suminėti jo komponentai.<br />
Tad liktų klausimas ar jiems įmanoma reabilituotis ir išeiti iš po sublimato priespaudos. Jie niekaip nepraeina pagirių intervalo vis nusirisdami į kondicionavimą ir yra užmiršę kas tai yra normali sveikata. Kai kurie tai supranta kai kurie nesupranta dabar vyksta mėginimas atmaišyti ir apšviesti nesupratėlius, kurie visiškai nusivažiuoja į manęs apkaltinimą - pas juos aš esu kalčiausias, kad vyksta mėginimas juos apšviesti ir sutrukdyti jų šventąjį kondicionierių. Visus mėginimus mastyti kitaip jie greitai nupasuoja ir lieka kaifuoti ties vienais apkaltinimais. Šitaip mes sukamės amžinajame rate - aš atstatinėju sveikatą, jie ta atskaitymo sąskaita kaifuoja kaltindami tik mane dėl mėginimų jiems sutrukdyti tokį aukščiausio lygio letargą, kuris pagrįstas skausmų išgavimu iš mano organizmo. <br />
Gaunasi lyg kokia treniruotė ieškant kaip jiems paaiškinti tą jų suklydimą. Reikia tikrų treniruočių savo sveikatai palaikyti ir taip pat tenka ugdyti mastymo išradingumą kaip tą jų gudrumą įveikti. Ko tik jie nepadarytų dėl tokio malonumo išsaugojimo, nors jis yra visiškai neracionalus ir baisiai žalingas. Jie čia taip užblokuoja laisvos erdvės dispečerines galimybes koreguoti informatiškai procesus kone per visą planetą. Čia tai tik kukliausiomis prognozėmis. Angeliškoji kukriniksija užimta tik tų nuvelnėjusių subjektų gelbėjimu kitkam nenaudoja savo resursų, nors jei nebūtų išeikvojama galėtų laisvinti aplinkines erdves savo gan įspūdingomis galiomis. Ir kas per blogio kazusas yra įvykęs, kad sugebėta šitaip prigaminti blogiečių blokuojančių gerosios energijos plitimą - taip vadinamą tiesimą prieš melą, sukčiavimą, apgavystes ir kitokias jos pusiausvyrą pažeidžiančias blogybes. <br />
Dar nežinia kiek nutekės laiko iki šios gėrio pergalės pasiekimo. Tas velniškumas labai gajus ir užnugaryje niekaip negalima palikti tokios piktžaizdės, kuri dabar prikausto ne menkas atstatymo ir informavimo pajėgas.Sauliushttp://www.blogger.com/profile/16817172127521744759noreply@blogger.com0