2020 m. spalio 6 d., antradienis

Nutolinimo faktoriai

Štai kukriniksija pateikė faktą, kad turinti naują atseikėjimo variantą. O jie čia turėdami senąjį niekaip neužleidžia pozicijų. Pas juos viskas veikia tolinančiai – pateikimas naujas mintis ar idėjas jie gana greitai nuiria palikdami tik aidinį kartojimą. Lieka tik standartinis, šabloninis atsakinėjimas į pastovius erzinančius tuos pačius klausimus. Bet koks kūrybinis realizavimas dingsta palikdamas įšaldytą kiaurymę – triukšmingų mechanizmų išpjovą. Toje išpjovoje jie yra lyg kokie mankurtai - apžlibę, prikurtę, atrofuotu mąstymu ir kukriniksijai belieka tik adančiai rėkauti pakliuvus į bankrotinį isteriškumą – gal kaip nors pavyks ką nors jiems įrodyti. Tokiems nutolusiems savo atrofijoje. Dar vienas jų nutolimo faktorius yra pastovus tylėjimas ir nutylėjimas – angeliško tipo geriečiai tai aiškiai pastebi ir tai mėgna jiems prikaišioti. Negeras tas tylėjimas – šitaip jie užsiblokuoja nuo įrodinėjamų faktų jų neįvardindami. Jie yra lyg kokiame užsinuodijimo kolapse iš kurio išeiti gali tik įveikę barjerą – išsiblaivę ir pasveikę nuo atrofijos. Žinoma, kaip tai gali būti nelengva – tektų atsisakyti visų savo buvusio tokio gyvenimo žalingų įpročių ir pereiti į sveikuolių pozicijas, kurios gali ir nebūti idealiai paruoštos. Reikėtų lyg kokio vaistų desanto į pajuodijusio blogo zoną. Jų pusė niekaip nesigydo tik žiūri kaip išnaudoti kitus besigydančius apsunkindami sveikimą. Yra ir tiesiogiai nubloškiančių dalykų. Jų pagrindinis veikėjas – kaimynas storasis „Baubas“ pastoviai barškinasi remontuodamas mašinas estakadoje po mano langu. Šitaip jis prastuksena (nuuodžia) aplinką. Po tokios žvalgybos eilė ateina galingesniems veiksniams – virinimas, benzininės žoliapjovės ir rąstų pjūklai, bei kiti garsiniai mechanizmai. Ir visi tie triukšmai veikia centruotai sukurdami jų pusėje nesigydomo būvio zoną – ji išsilaiko per laimingumo skaidymą, kurį sukelia minėti triukšmai ir visokių kvaišalų naudojimas. Šitaip nutolinami besigydantieji nuo jų pasveikimo tikslo – darbingumo. Dar yra ir naktinis nutolinimas – jį paaiškinti sunkiau, nes aukštas baubininkų numeistravimo lygis atakuoja sveikuosius ir jų miego metu. Tai lyg koks miego nuvampyravimas tiekiantis jų zonai parazitinį poilsį. Tai gali būti ne vien tik tiesioginis triukšmas, bet ir ultragarsas su infragarsu, kvaišalų substancinis poveikis į sapnus, miego fazių iškreipimas. Sakoma, kad po tokių dalykų naktyje, atsigauti reikia per pusę dienos. Kaip po pagirių. Tai yra taip vadinamos pasyviosios pagirios. Tikrąsias pagirias jie išskaido nepatirdami dėl to jokių atsigavimo problemų, o skaidymo atliekos atitenka blaivininkams. Kaip matote jiems tai gaunasi gana tiksliai dėka jų atrofinių sugebėjimų sutapimo su aplinka. Astrologai tą zoną vadina „Juodasis mėnulis“. Sekantis nutolinimo faktorius yra nuzombinti žmonės. Tai jau aplinką ir sveikuosiu veikiantys subjektai kažkaip paveikti – kvaišalais, telefonais, garsais. Jie įpranta parazituoti tais dalykais engdami sveikuosius ir išnaudodami aplinkos ekologiją. Štai aš pastoviai gyvenu su psichiatro vaistais ir maisto papildais – tabletė nakčiai, tabletė popietiniam poguliui, kad poilsio trūkumas neišryškintų negrįžtamų sveikatos pakitimų. Tai rodo normalių sveikatos parametrų nutolimą – jie yra prasėdę ir prakiužę. Ir tas mano rašymas yra tolinamas nutraukinėjimais – tai lyg kokie pabandymai iš kur aš imu medžiagą mintims. Tai lyg koks aptikimas virgulėmis – šitaip vampyriškai išgaunama energija naudojama sveikumui palaikyti. Jų pusė nesigydo, o vien tik parazituoja meistriškai pasinaudodama savo keistomis mankurtinėmis savybėmis, kurios stebėtinai tiksliai atlieka jiems tam tikrą, sveikuosius žalojantį, tiekimą. Šis nutolinimo reiškinys rodo nenatūralumą, kuriuo tapo prisodrintas mūsų gyvenimas. Tai ir technika ir chemija ir gyvenimo būdo ydos. Nebepajėgiama sveikai gyventi ir šitaip vengiama nuobodžiavimo – dirbtinėmis priemonėmis padaromas siektinu dalykas, kuris turėtų mums priklausyti natūraliai. Spaudoje buvo paminėtas lėtųjų ir greitųjų konfliktas. Kaip kokia priešybių kova ir vienybė. Ir kada jis išsispręs, esant tokiai progreso pažangai, darosi labai miglota prognozuoti.

2020 m. liepos 20 d., pirmadienis

Mano haliucinacijos


Kaip jos mane aplanko ir kokios būna. Viena mergina per televizijos laidą pasakojo, kad per miegus kažkaip išeina, vaikšto, mato ir save miegančią. Dalyje haliucinacijų ir man panašiai būna. Tai įvyksta dažniausiai naktinio miego metu. Negaliu sakyti, kad pats išeinu – atrodo, kad kažkas veda. Man tai naujas dalykas su kažkokiu neramumu, tad nujaučiu, kad tokiu atveju turiu tam tikrą gidą. Dažniausiai tie reiškiniai vyksta tik namie ir rečiau apie namą, kuriame gyvenu. Tai lyg ir tam tikrų sapnų rūšis - ir įprastuose sapnuose matau savo mirusius artimuosius, kurie su manimi pabendrauja kartais anksčiau gyventose vietose ar lankytuose objektuose. Gana greitai po tėvo mirties jis man pasirodė per vakarinį snaudimą – tam būtinai reikalingas nesąmoningas letargas. Atėjo iš dangaus lyg iš kokio tolimo debesies ir priėjęs per savo kambarį kiek pabuvojo. Buvo su įprasta savo kasdiene apranga. Man tai atrodo panašu lyg į kokį elektros reiškinį – lyg kamuolinį žaibą. Šiuo atveju aš buvau sunerimęs ir per snaudimą prašiau jo pasišalinti. Paprastai nubudus neįmanoma aptikti jokių to vykimo pėdsakų – tik prisiminimus. Užeina tėvai, sesuo girdisi kaip jie vaikšto ruošiasi – kažkokie kartais ir gedulo jausmą keliantys garsai. Kartais saugo per miegus, kad geriau pailsėčiau. Būna ir kitų mirusių giminaičių. Tai toks paranormalus reiškinys lyg iš paralelinio pasaulio. Karais per jį pavyksta šį tą pasakyti, išgirsti, bet tai trunka neilgai. Per sapnus kartais būna lyg kokie paslankiojimai pakeistuose biografijos įvykiuose, pasimatymai su matytais ir nematytais subjektais.
Atskiros temos naktiniuose sapnuose– mano buvusi tarnyba tarybinėje armijoje, valgyklos, studijos, ligoninės.
Dažnai būna visokie nevykumai – armijoje nerandu kokios nors aprangos detalės, patiriu nestatinius santykius, atlieku papildomą tarnybą. Valgykloje dažnai niekaip negaunu pavalgyti dėl netvarkos eilėse. Studijose – niekaip nesiseka atlikti laboratorinių darbų, atsiskaityti dėstytojams. Būna ir šokiruojančių dalykų, bet gana retai ir apie juos net nepatogu paminėti.
Galima padaryti kai kuriuos apibendrinimus – tai stipriai susiję su buvusiais įvykiais ir žmonėmis, kartais aiškiai jaučiamas kažkoks parežisavimas. Kartą mamos balsas pasakė – kas mus čia šitaip reiškia. Po tų haliucinacijų dažnai jaučiuosi nueikvotas, nepailsėjęs lyg sumokėjęs pagalvės mokestį. Kartais tai atrodo lyg būtų susiję su aplinkiniais augalais, medžiais, pastatais. Pasitaiko apsilankymų ir gyvūnų sferoje.
Reikia pažymėti, kad sapnų realybė būna savotiškai iškreipta – kartais matosi kaip pro kokį fokusą, būna keisti perkėlimai, judėjimas atrodo netolygus. Pasitaiko pavojingai košmariškų dalykų,
jaučiasi, kad būnu ir su apsauga. Režisavimas gali ir bausti pagal dienos įvykių adekvatumus, bet tai būna primityviai nuomoniškai išreikšta kaip pagal kokį karmos dėsnį.
Tokį nenatūralų sapnavimą lydi pastovus nepailsėjimas – lyg tai vyktų alkoholio ar kvaišalų terpėje. Dažnai atsigauti po nakties reikia pusės dienos, jei ne dar blogiau. Rytais jaučiasi prisigėrusių kaimynų tvoskimas, negalėjimas ilgai skaityti dėl kažkokio smegenų užslėgimo.
Nujaučiu, kad tai yra perdėtas ir nenatūralus dalykas, bankrotinė pasekmė erdvėje dėl nuolatos čia vykstančių rekraecinės zonos pažeidimų. Kažkas lyg padaro tokią išėmą gal iš nuobodulio ieškodamas kaip papramogauti ir tai daro nemokšiškai su numeistravimais. Čia šiuo atveju reikia lopyti, o ne pramogauti ir kai kas tai supranta.
Dieną ar pastoviai ne laiku žadinamas dalyvauju balsų kovose – kai kas mano, kad irgi haliucinacijos, bet ten – danguje – aš girdžiu užblokuotas dispečeriavimo galias ir vyksta pastovus labai lėtas vadavimosi procesas kaip iš kokių šėtoniškų gniaužtų, gal būt net giltinės vergovės. Analogijos tarp angelų ir velnių ir anapiliškų vėlių. Man tai viskas atrodo kaip kokia parodija, bet tai anaip tol nejuokinga, kai pagalvoju, kad šitaip ant kortos pastatytas ne vieno žmogaus gyvenimas. Išvados jau susiklostę belieka jų siekti prieš tam tikrą nuolatinį pasipriešinimą. Reikia tik pasiekti virsmą, kurį čia tokie angelai turi, - kaip įkopus į Biliūno kalną. Tai tam tikro atseikėjimo pasiekimas – dabar tai vyksta per daug žiauriai, spontaniškai ir pavojingai.

2020 m. sausio 6 d., pirmadienis

Stygiaus ratas


Šiame skyrelyje aprašysiu kokiame trūkume gyvenu - kaip nusekinti mano organizmas ir smegenys. Pastovus neprimiegojimas, reguliarūs persekiojantys triukšmai, pakankamas neatsigavimas - tai vis faktoriai atsirandantys kaip iš niekur. Laikausi dienotvarkės, stengiuosi reguliariai pamiegoti ir mankštintis, mėginu prižiūrėti daržą ir stebiu savo protinį darbingumą, kuris niekaip nepagerėja - negaliu ilgai skaityti. Per metus perskaitau kokias porą menkų knygučių ir tam reikia gerokai atsidėti. Kaip jau žinote, priedo mane persekioja tam tikri balsai ir aš su jais pastoviai vedu polemiką. Štai nenormalūs nubudimai naktimis - juos lydi balsai: vieni už miegą, kiti - prieš. Padidėja pulsas, pasirodo košmarai, niežuliai tai vis blogiečių vampyravimo pasekmės. Jie yra arčiau už gerąsias vėles pastoviai pavėluojančias į pagalbą. Koks tai artumas? Čia galima nupiešti įsivaizduojamą ratą, kuriame aš esu uždarytas kaip kokiame uragano akies centre. Tam, kad jis veiktų reikalingas tam tikras tiekimas. Aš tai vadinu užnuodijimu. Ir ūžesiais ir kvaišalais. Jeigu nebūtų to ratinio paskirstymo tai mane visiškai sugniuždytų. Dabar blogiečiai yra suradę feodalinį interesą - būna laiko kažkiek atsigauti tais palaikomaisiais pratimais, taip, kad jų vampyrinė kilpa neužsiveržia. Bet vis tiek aš esu stiprokai nualintas - su tuo vampyravimu yra išrenkamos tam tikros medžiagos ir organizmas pilnai neišsivalo.
Tai yra išankstinis per greitas užėjimas pataikantis į mano organizmo funkcionavimo diametrą. Dėl to aš negaliu kaip reikiant susikaupti. Iš dalies taip ir todėl, kad galvoje pastoviai spengia - toks plėminis debesėlis su skausmeliu, kuris veikia kaip koks skanavimas į smegenis. Negaliu mokytis, negaliu ilgai skaityti. Gerai, jeigu per metus pavyksta perskaityti porą nedidelių knygučių. Pasisekė įsidarbinti virtuvėje mokiniu - ten mokina be skaitymo - iš parodymo gan neblogai įsisavinu, tad po truputį šitaip ir stumiuosi. Įtariu, kad smegenys šitaip ginasi nuo platesnių ūžesių, kurių čia pasitaiko apsčiai. Susifokusuoja į nedidelę sritį ir šitaip iš dalies išvengia visiško nualinimo. Neurologė sakė, kad pas mane pažeistas klausos nervas. O klausos tyrimai sutrikimų nerodo. Tas klausos nervo pažeidimas yra kažkaip parazitiškai inicijuojamas - nuo tam tikrų garsų, kurie prašoka nurimimo momentą ir blogiečiai taip įsitaiso energetinį tiekimą. Taip vaidinamą skaidomąją energiją - ji gaunama iš organizmo medžiagų apykaitos apskaidymo. Šitaip įvyksta ir tukinimas - pražiopsojus laikytis dietos padidėja svoris - riebalų skaidymas tiems parazitams nepatinka. Tai - ir skaitymui būtinų medžiagų išretinimas.
Toliau pas mane seka orientacijos sutrikimai. Čia stygius susidaro ir nuo dėmesio dvejinimosi - turiu įdėmiai sekti ką sako balsai vykdydami tą savo kovą ir šitaip man prasižiūri kai kurie veiksmai - praeinu jų neatlikęs ir kartais tenka sugrįžti tai padaryti. Aišku, čia turi reikšmės ir praskaidymo faktorius - atmintyje lieka tuštumos, užsimiršta ir žodžiai ir veiksmai, netenku informacinio kurso reikalingo mokymuisi. Visas dėmesys atitenka tokiam rašymui, kurį mažai kas supranta.
Tokie trūkumai reiškia ir tinkamos raidos nebuvimą. Aido erdvėje, kurioje aš mėginu taikyti dispečeriavimą, užsiciklina ydingos frazės ir būdai nešantys blogį - ekosfera atkakliai nepraleidžiama, nes susiformuoja nemalonus perėjimo barjeras. Viskas tik pasikartoja ir slenka labai lėta raidos spirale - gal kada nors susikaups kritinė masė reikalinga praregėjimui toje erdvėje. Ten taip neaišku, jog neskiriamas gėris nuo blogio ir jie elementariai supainiojami. Gėriui pasiekti reikėtų kažkaip persirgti, o tai keblu ir todėl nusekama greitai gaunamais blogio malonumais. Ten nėra laiko permąstyti ir suplanuoti sveikimą. Ir nežinia ar tai atsitiktinai ar kažkieno blogos valios primesta.
Dar vienas trūkumų atskaitos taškas, kaip aš pavadinau, yra poodinis kriterijus. Pavyzdžiui neišsimiegojimas reiškia nenormalumus vykusius naktį po mano oda - ne tie sapnai kažkieno primesti naktį perėjus odos apsaugą, žeidžiantys triukšmai neatitinkantys odos apsaugos taisyklių. Ir tokie pažeidimai neleidžia sukaupti poodinę kritinę sveikatos masę, nes yra sutrikdoma asmeninė erdvė. Tai vis tam tikros odos demarkacijos sąlygos neišpildytos duotoje erdvėje tam tikrų veikėjų. Jiems tai atrodo kaip privaloma plantacija savo natūraliems poreikiams tenkinti, nes nebeatpažįstamos atrofizmo pasekmės įvykusios kaip beveik negrįžtamas kolapsas. Jų poodinė struktūra jau sugadinta ir užciklinta vampyruoti toliau, gadinant ir kitus subjektus. Paslaptingai įvykusi detonacija - ir kada pavyks ją sustabdyti vis dar neaišku. Dabar ją dengia mirtys išlaikydamos evoliuciją.
Toks nuolatinis trūkumas apibrėžtoje zonoje, kuri lyg iš anksto paruošta blokuoti, leidžia įvardinti susisteminto pobūdžio stygiaus ratą. Jame pilna ydų nešančių nepriteklius ir kuriančių nelaimingumą. Seniai yra sakoma, kad gyvename ašarų pakalnėje ir ji niekaip nepasibaigia. Ar tai atsitiktinis reiškinys, pasaulio kazusas ar kokio blogio subjekto sukurtas dalykas? Iki galinio išsiaiškinimo pilna tarpinių grandžių, kurios surikiuotos lyg tyčiniu sutapimu ir jas tenka ilgai kuopti. Taip ilgam yra užgaišintas ekosferos augimas ir kiti pozityvūs dalykai.
Norint praeiti tarpines grandis jas reikia detektyviškai rikiuoti. Čia esamo aido erdvėje galima teikti specifinius rikiavimo klausimus tik, deja, jie dažniausiai būna apeinami ar neišbaigiami ir aš paprastai lieku be rezultato. Kažkokio blogo sutapimo įvykimu pastoviai atsiranda atkryčiai ir tik dėka pasireiškiančių kai kurių šefavimų surikiavimai kartais padaromi, o rezultatai tampa "rytojiniai" ir diena iš dienos pasiseka nedideli pasislinkimai lenktyniaujantys su tais atgal traukiančiais atkryčiais.
Stygiaus trukdymai neleido išsamiai aprašyti stygiaus rato mechanizmą - įvyko tik kasdieniai pasislinkimai. Bet iš dalies galima susidaryti trūkumų aiškinimo vaizdą. Toks temos plėtojimas per eilę pavadinimų dalinai užpildo aiškinimo spragas - kas domėsis, galės susidaryti mano sukurto modelio matmenis. Tuo šį sykį baigiu tikėdamasis, kad iškils naujos temos ar senesnių - neatstojančių problemų išsirutuliojimas.