2016 m. sausio 27 d., trečiadienis

Teisiutas ir neteisiutas

Kaip matote pavadinime yra pabrėžtas toks siutimas - teisus žmogus siunta ant neteisaus, o neteisusis irgi panašiai įsiunta. Mane lydi pastovus teisiutas, kaip depresinė išraiška - pastoviai siuntu ant jų neteisumo. Tai yra kažkokie auros erdviniai nuostoliai, išima mano erdvėje, kurią padaro tam tikra veikla. Garsinis ir kitoks užterštumas. Mano atveju tai padaryta vos ne specialiai nuo jų kryptingos veikos. Bet jie yra tokie nepamainomi ir visiškai nustekena mano aurą maksimaliai kiek tik gali. Dabar tik kukriniksija pasidarė indikavimą toje mano erdvinėje depresijoje praradusi viltį atsatyti tokius nuostolius - kiekvieną jos bandymą komunikuoti lydi nemalonūs depresiniai poveikiai. Kažkiek nuo to gali padėti ašaros, bet čia jos turėtų tekėti upeliais, tad kažkieno yra užrauktos. Tai yra išpampęs gedulo ir raudojimo jausmas beviltiškai bujojantis jų pasirodymo pėdsakuose.
Jie niekaip neišsiaiškina, kad patys yra tų nuostolių priežastis ir visus bandymus paaiškinti neteisiutą atmeta manydami, jog tai yra teisiutas t.y. jie be abejo teisūs, o aš neteisus. Tai toks atvirštinis kazusas - visi mano išsakomi teiginiai atsukami prieš mane kaip bumerangas, nes jie visiškai nejaučia skirtumo ir nesupranta kas tai yra negatyvas. Aš jiem, be abejo, stengiuosi įteigi pozityvą, bet jie limpa prie blogojo negatyvo kaip širšės prie medaus visą mano informaciją suniekindami. Štai koks tragiškas reiškinys yra mane ištikęs. Šita depresija visiškai suniveliavo mano gyvenimą - jis tapo tik palaikomųjų pratimų mašinali rutina - darau jogų pratimus ir fiziškai pasimankštinu, darau proto mankštos užduotis, bet labai mažai tegaliu skaityti ir tokiu būdu mano asmenybinis augimas yra įšaldytas. Taip pat neturiu nė vieno draugo - tik giminaičiai ir gydytojai su socialiniais darbuotojais.
Pasauliniame kontekste (gal tai tik nerealus įsivaizdavimas) tai tiesiogiai susiję su planetoje tvyrojančia mirtimi. Jie šitaip veikia žudančiai kaip depresiniai vampyrai ir niekaip nesupranta to nedaryti ir nežinia kada bus tinkamai informatyviai apšviesti. Žmonių kartos keičiasi viena po kitos suėdamos jų kaip blynai, o teisiutinė informacija yra pastoviai niekinama - jie nesupranta kaip kenkia tokiu savo smaližavimu ir mano, kad kitaip negali būti. Belieka tik dievmeldžiauti - visa ta informacija einanti nežinia kur, gal pasieks kokį nors pajėgų gelbėtoją, kuris autoritetingai juos pamokytų ir išvaduotų nuo tokio giltiniavimo. Beviltiška padėtis be išeities sukelta blogio bujojimo. Tiesa yra viena prošvaistėlė - kad ir kaip blogai pasidarytų visada ateina atlėgimas. Nuostolių jis greitai nepadengs, bet nuo kančių išgelbėja.