2015 m. spalio 16 d., penktadienis

Tuščiažodžiavimas

Ši antraštė liečia tam tikrą girdimumo erdvę apie kurią paprastai nepriimta kalbėti. Gal būt kaip tik dėl to, kad ji tik šitaip gaišina. Joje aš girdžiu taip vadinamą kukriniksiją. Ir viskas kas sukasi apie ją - jai viskas gaunasi beveik tuščiai. Šitiek zyzimo, kuris man atima nemažai laiko neatneša beveik jokio apčiuopiamo rezultato bent kai kuriais atžvilgiais. Štai ji pastoviai bėdavoja dėl to kaimynų pjovimo, bet kaimynas vėl į savo sklypą atsivežė rąstų ir vėl juos pylavoja. Ir nežinia ar bent kiek yra paveiktas ar perspėtas. Tokie dangaus girdimumo reiškiniai kažkieno yra užbluokuoti ir dažnai turi mažai įtakos paviršiniams antžemiams , nors galėtų nemažai pagelbėti prieš negatyvius dalykus. Pas mane taip vadinami nepamainomieji "jie" yra nepavekiami paprastais žodžių, bet turi nemažai neigiamos įtakos nelaimėms vykstančioms Žemėje. Jiems tai tėra tik tuščiažodžiavimas palyginus su malonmais, kuriuos jie iš to gauna.Ir ta bėda nežinia ar kada nors ir kaip nors išsispręs. Sakoma, kad tai yra kaip žirniai nuo sienos. O kaimynas su savo sėbrais ir toliau nuuralinėja mano sveikatą, lyg aš čia nieko nebūčiau parašęs.
Akivaizdu, kad tai yra kažkokia šelmystė ir tai ten dažnai minima žodžiu "zbitkiai". Tai jie to niekaip nenori keisti, nes jiems tai yra labai neaišku. Dar viena nualinta klestėjimo vieta dėl kažkokių lemtingų nesusipratimų nežinia kodėl įvykusių.
O šiaip galima paminėti, kad to tuščiažodžiavimo ir tuščios informacijos apeinančios esminius dalykus mūsų gyvenime pasitaiko ne taip jau retai. Žiniasklaida, leidyba - besivaikydami greitų pinigų prileidžia daug šlamšto ir po to būna gaišatis atsirinkinėti reikalingus dalykus. Kukriniksija ir tokiame antžemyje įžvelgia priežstinę prasmę priskirdama tokiems reiškinimas žodį "kažkas". Kažkokie antgamtiški sąmoningas įtakoja tokias masines žmonijos veiklos sferas ir ne tik jas.
Ar vadinti juos Dievais? Čia taip vengiama sakyti, nes apsibrėžiama, kad viskas yra surandama, nors kartais ir ieškoma labai ilgai. Kaip pas akluosius - iš karto nematyti, bet ilgainiui tai tampa apčiuopiama. Tad palinkėčiau, kad tokių neapčiuopiamų, efemariškai baisių dalykų mūsų gyvenime liktų kuo mažiau.