2014 m. gruodžio 20 d., šeštadienis

Pažeistas terminis reguliavimas

Šianakt nubudau eilinį kartą, nenormaliai, tik po kokių trijų valandų miegojimo, bet atsklido viena priežastis kodėl tai įvyko. Tai, paprasčiausiai sakant, yra ne tas užsiklojimas - per šiltai pasijuntu. Bet nepasakyčiau, kad tai normalūs per šilto miegojimo pojūčiai. Greitas įmigimas per šiltai apsiklojus, nespėjus pajusti to šiltumo, ir keistos širdies plakimo peripetijos, bei lydintys balsų komentarai (didesnę ir pagrindinę dalį jų užmirštu likdamas tik su tokiais slebizavojimo trupiniais) rodo kažkokią įtaką iš šalies. Neseniai po sapno su lokiu pajutai kaip jis mane užpuolė jau nubudus - balsai komentavo, kad jis man sudraskė kažkokį termostatinio reguliavimo elementą. Išgverusios šilumos jautimo juslės ir anstesnės peripetijos su keistu perdėtu šalčiu naktimis rodo, kad pas mane yra pažeistas kažkoks terminis reguliavimas. Ir tai gali būti susijęs su turimais kompiuteriais. Kaimynai čia, aišku, yra savotiškai įsikomponavę - kai kurie čia pat gyvena taip lyg manęs nė nebūtų - pas juos čia atseit tokia apsauginė zona. Bet iš jos į mane sklinda visokie negalavimai dažnai nuo paprasčiausio jų girtavimo, kurio įspūdingi mąstai mane nustekena iki pastovaus trejeto protiniame darbingume. Man tik retkčiais pavyksta šiek tiek paskaityti ir laimė, kad susisgribau išsilavinti spręsti kryžiažodžius ir kitokias tokio tipo užduotis - tas rodiklis pas mane beveik pastovus. Neaiškus erdvinis tokio pažeidimo mastas. Galima įtarinėti terminę visatos sandarą - kad tai jos procesų atgarsiai jaučiasi tokiu būdu ne man vienam - rytinio perkaitimo ir nusiklojimo sindromas yra nemažai ką užkrėtęs. Ir tai reikštų klausimą - kas per kompiuterizacija pas mus dedasi. Daug kas tuose išradimuose yra skubota ir neišbaigta su galybe žalingų šalutinių poveikių. Ir kas žino kokių avarijų pėdsakus mes įžvelgiame žvaigždėtame danguje, kuris mus supa. Man besigirdinčių balsų ir garsų peripetijos rodo kažkokį keistą informacijos neprieinamumą. Tiesa atkakliai slepiama ir net kukrinksija sunkai prasimuša pro tą informacinę užtvarą. Galiu padaryti nemažai prielaidų, bet jos vargu ar realiai svarstytinos. Informacinis neaiškumas šioje srityje klesti.

2014 m. lapkričio 23 d., sekmadienis

Dabartinė vergovė

Prašokus atargumo barjerą atsirado nemalonūs faktoriai. Galima pamanyti kad taip nusikodavo internetas. Dabar aš esu taip nustekenamas, kad jaučiuosi vergo padėtyje. Taip yra dėl efemerinės darbo substancijos niveliavimo - nuo to kyla kukriniksinis bėdavojimas. Pastovus diskriminacinis persekiojimas iš tų nepamainomųjų pusės užuja taip, kad atsistatomai nebeatsigaunu ir apie feodalinį dešimtadalio mokestį galima tik svajoti.Atimama su skausminiu mokesčiu per spengimą galvoje visa aureolė ir tik sintetiniai astraliniai šaltiniai tepalaiko pakenčiamą darbingumą. Savo paties smakinis džiaugsmas neartėja kaip koks horizontas. Kaip ypatingai nepalankius faktorius galima paminėti didžiuosius prekybos centrus "Norfą" ir "Maksimą" kol apsiprekinu nuo mano kailio nulupa dešimteriopai. Ir jie tai daro nuoskeliai su tam tikru sadistiniu išradingumu. Taip ir nesuprantu ar jie už tai yra pakaltinami ar ne. Gaunasi jiems toks pastoviai diskriminuojantis paminklas ir nors tu ką. Tai vis nuo tos įstatymus pažeidžiančios kaimynų išsidėstymo padėties. Po langu įtaisyta estakada, kurioje dažnokai vyksta autoservisinio pobūdžio darbeliai lydimi jau maskuojamų išgertuvių - dėl to jiems reikalingi mano skanusis smakiškumas ir jis yra negailetingai skutamas. Vasaros metu ta veikla susintensyvėja, tad per išgautą žiemą galiam šiek tiek atsigauti. Tą mašinų remontą po langu lydi organiškai įsiliejantys triukšmingi darbai su rąstų pjovimu, žolės tvarkymu, šmirgeliavumu ir virinimu. Tad nuvergavimas gana dažnai būna garantuotas - suriečia vos ne iki senuko. Tenka griebtis fizinių pratimų, jogos ir kitokių manevravimų su medicinos priemonėmis, bet prostatoje jau pasirodė vėžinės lastelės - dar tik mikroskopinės ir gal tokių lenktynių etapėlį pavyks išvežti lengvesniais vaistukais. Užmiršau paminėti įtartiną šašlykų kepimą šioje teritorinėje kaimynystėje - sako tai išnaikina tam tikras pagalbas. Ir taip vis atkrentama į tokius vergovinius parametrus, kad belieka svajoti apie protinio darbingumo šansus kaip apie feodalinę galimybę turėti nors kokį nors savarankiškumą. Jie tik džiūgauja už tokią man pastoviai krečiamą išdaigą ir nežinia kaip iš tokios priklausomybės išsikapstyti. Belieka tik šiek tiek paguodžianti rytojaus permainų viltis.

2014 m. spalio 8 d., trečiadienis

Įsirėmimas į nemigą

Atrodytų kas čia tokio - lyg tai standartinė nemigos diagnozė. Bet panagrinėsiu detaliau kas su tuo mano miegu darosi. Kaip žinia be miego žmogus apsietiti negali, tad ir aš ir turėdamas tokią pusinę nemigą kažkaip pailsiu ir atsigaunu. Padeda mankšta, dieninis pagulėjimas ir kitokios snaudulių formos kompensuojančios nekokybišką nakties miegą. Žinuonių kalendoriuje perskaičiau, kad be išsimiegojimo neįmanoma turėti geros sveikatos - kartais organizmas bando tai kompensuoti virškinimu ir taip atsiranda viršsvoris. Tai ir man iš dalies yra taikytina. Taigi - kaip praeina mano naktinis laikas. Naktys nebūtinai kiekvieną kartą būna neramios kartais ir giliau pamiegu, bet gana dažnai tenka nubudinėti ir pasižymėti savo stebėjimų lape kada tai įvyko - tai vos ne chroniškas mano naktų defektas. Dažniausiai tas nubudimas būna pačiame saldumo įmygyje, kai atsiplaidavimo gilumas yra ypač vertingas atsigavimui. Ir tai dažnai lydima kokių nors garsinių ekscesų - girdisi mistiniai mechanizmų garsai ir kartu prasideda kukriniksinės balsų problematikos nagrinėjimas. Ji bando aiškintis tokio reiškinio priežastis, bet tai tolygu Sizifo darbui - kitą naktį viskas paskartoja analogiškai ir nežinia kada tie nemigos nagrinėjimo lašiukai pratašys tokį miego kliuvinį. Galima pamėginti paaiškinti tokio atmetinėjimo priežastis - kažokie subjektai turi giežtą nuomonę to atžvilgiu ir niekaip nenusileidžia neprileisdami man normalaus miego. Tiesiog stebėtina koks kuriozas su manimi yra įvykęs. Antra vertus matyt, kad pasaulyje vykstančios nelaimės neaplenkė ir manęs napalikdamaos man ramybės. Ir dažnai pamąstau - kur tik tos nelaimės nėra pataikusios ir manęs tuo pačiu neaplenkusios. Kukriniksija yra aiškinusi, kad tas miegojimas iš esmės yra būtinas tik iš bėdos, nes nelieka pajėgumų normaliai atsigauti ir ji yra pastebėjusi dėl ko taip vyksta. Šioje mano zonoje skausmų kėlimo faktoriai tokie įsibujoję, kad atlaikančio jėgos nebespėja atlikinėti normalaus funkcionavimo ir man tenka būti pastoviame darbingumo trūkume. Netgi normaliai paskaityti būna sunku. Ir nežinia kada visa tai normalizuosis - tai jau grimzdimo į senatvę pradžia, o to planetoje dar niekas nėra išvengęs. Man tai šitaip pasijunta ir lyg tai turiu galimybę su tuo pakovoti.

2014 m. rugsėjo 15 d., pirmadienis

Nykstantys darbo rezultatai

Kokiu būdu tokiam žmogui kaip aš užsiskaito atliekamas per parą darbas? Tai turėtų matytis per sapnus ir miego kokybę. Oficialaus darbo neturiu, gaunu tik neįgaliojo pensiją ir jokioje ataskaitoje nefigūruoja pastangų dedamų per dienas apmokėjimas. O miegas pas mane pastoviai nutraukinėjmas, neleidžiant bent kiek giliau įmigti. Kukriniksija iki šiol tebeieško kas per veikėjai įtaisė man tokį škvarabą. Taip ir sunyksta mano pastangų vaisiai neįtvirtinami naktinio poilsio. Belieka tik apgailestauti, kad kažkokios vaizduotinės galimybės yra visiškai sunaikinamos, nors kukriniksija vadina mane šioje srityje rezultatyviausiu, bet tur būt esu ir labiausiai ožiuojamas - mano atliekamo darbo sultinys tuoj pat kažkieno sudorojamas nieko nepaliekant akumuliacijai. Sako, kad kiti šias sritis turi sau išsaugoję neliačiamas ir tik mane amžinai krikštija tokio nieko neprileisdami. Galima paminėti ką gi aš tokio nueveikiu per parą. Pastoviai sprendžiu prenumeratos užduotis ( kryžiažodžius, galvosūkius, sudoku) ir pastoviai perku mėnesines jų knygutes, kurias pavyksta beveik pilnai išspręsti. Toks mano pomėgis paaiškinamas prastu galėjimu skaityti dėl ligos. Patyriau šiokių tokių traumų, esu persekiojamas "garsų", kurie naikina mano protinį darbingumą, tad įsitaisiau tokį terapinį būdą palaikantį pastovių pastangų dėka šiokį tokį protįnį aktyvumą. Prie formos gerinimo prisideda ir jogos bei fizinių pratimų mankšta, darbas sklypo ūkyje. Bet visa tai man atrodo panašu į Sizifo pastangas. Kiekviena rytą keliuosiu su prastu tonusu, kaip pagiringas. Ir juokais kažkas yra pasakęs, kad atsigauti po nakties reikia pusę dienos. Taip ir atsigavinėju su savo sveikatos formos privedimu iki ribinių rodiklių, kuriuos leidžia mano darbo rezultatus naikinanyts škvarabistai. Norisi paklausti ar ilgai dar tie kamikadzės šitaip persekios pjaudami šaką ant kurios patys sėdi? Toks klausimas čia vos ne retorinis. Vilties yra, bet ar pavyksta stabilisuoti šį naikinimą? Aš pastoviau tuo abejoju. Gali būti, kad duobės dugnas dar toli gražu nepasiektas, jeigu tik iš viso neprasmegsiu - nežinia kokia grėsmė čia iš tikro tyko.

2014 m. birželio 13 d., penktadienis

Retas aptikimas

Šiandien patyriau antrą tokio pobūdžio nutikimą - pasisekė aptikti pažeidėją, kuris buvo mane prižadinęs ir atrodo tai gana neįtikėtinai. Atsikėliau nuo garsų priepuolio anksti ryte prieš 6 valandą, priėjau prie lango, pasiklausiau - ir tai buvo tas retas atvejis kai išgirdau kažką realaus, mat galima įtarti, kad nukenčiu nuo kažokios radiacijos, kuri, galimas dalykas, būna kažkokia ultragarsinio tipo. Išėjau į gatvę ir supratau, kad garsai sklinda iš kažkur tolokai, bet galima pamėginti juos surasti. Po kokio puskilometrio ėjimo nustačiau, kad tai žolės pjovėjas besidarbuojantis kolegijos pastato teritorijoje. Ir tai jo darbas man įvarė tą nemigos priepuolį. Ir tai per tokį atstumą!(Pavadinau tai antagonistinės sistemos bloku). Po neryžtingo vaikštinėjimo kolegijos teritorijoje priėjau prie pjoviko, kai jis pildėsi žoliapjovę degalais. Širdis vos neiššoko nuo kažkokio jaudulio, kurį paprastai jaučiu prie tokių agregatų, bet sulaukiau progos pralementi tam pensijinio amžiaus žmogui pastabėlę. Jis man atsakė rusiškai, kad nežinojo, jog tokiu laiku draudžiama kelti triukšmą ir ramiausiai tęsė savo darbo laiką. Man nebeliko nieko kito kaip grįžti atgal namo, pakeliui pastebint kaip pravažiuoja patruliuojanti policijos mašina maždaug pažeidėjo kryptimi. Bet vargu ar jis buvo dėl to pastebėtas. Galvojau, gal už tai parašyti pranešimą savo apylinkės policijai, bet nusprendžiau pasitenkinti savo svetaine. Šiandien buvau patekęs į psichikos pakrikimo būklę, teko kažkaip apsiraminti - tai gali būti nuo pastovaus tokių mistinių trukdymų poveikio. Ta mane gananti antagonistinė sistema sureagavo savo balsų kolekcija pasvarstydama kodėl su ja tai dedasi ir toliau rutuliojasi vis niekaip nenustodama kelti tokius žalos atvejus. Toks eksperimentas su manim pastoviai karotjasi ir išvadų, kurios jai taptų suprantamos gali tekti dar ilgai palaukti. Tai tampa viso mano gyvenimo uždaviniu - problema. Bet džiaugtis čia nėra kuo - tik šiaip ne taip atsilaikau, kad visiškai nesuluošintų psichikos ir savo kasdienėje viekloje tenka dėti nuolatines pastangas atsigavimas nuo kurių yra pasoviai šitaip karpomas. Dirba žmonės kadienį darbą ir kaip jiems įrodyti, kad jie man pridirba pažeidimų? Neitnkamai reglamentuotas darbo laikas, darbo aparatai neatitinkantys tam tikrų ekologinių standartų ir paslaptingą antagonistinė brakonieriška sistema gaudanti mane su tais pažeidimais kaip kokį zuikį. Baisiai nepavydėtina padėtis.

2014 m. gegužės 24 d., šeštadienis

Desertas iš smegenų

Tai vis nuo tų garsinių krūvių. Kartojasi kaip užburtas ratas. Stipriai veikia į galvą ir kaimynai gauna pasmuguriauti skausminių mokesčių iš mano kailio. Po ką tik ištverto maksimumo jie dabar kažkaip nelabai noriai turi to imtis nagrinėti, nes tiek balsais tiek rašytine forma esu priinformavęs tą aplinką. Bijau, kad tai gali tapti sendinančia rutina - kol kas iki galo jiems niekaip nepavyksta išsiaiškinti kas juos čia taip numarionetina. O šis skausminių poveikių bumerangas pas mane tęsiasi jau virš dvidešimt metų nuo išėjimo iš gamyklos darbo - aš joje dirbau metalo štampuotoju ir ištvėrinėjau tuos skusmus nuo štampavimo presų triukšmų. Dabar tai daugiau medžio apdirbimo mechanizmai, žolės pjovimas, šmirgeliavimas - iš kaimyninių sklypų tiklsingai užtaikyti triukšmai. Viso to pasekmė protinio darbingumo pažymys neviršija trejeto penkiabalėje vertinimo sistemoje. Kad ir kaip stengiuosi su tuo poilsiu, niekaip negaliu bent kiek ilgėliau paskaityti. Geriausiu atveju pavartau kokį žurnalą, perskaitau vieną kitą straipsnį ir tokiu būdu kartais pasižymiu prie to trejeto pliusą, bet jis pas mane būna retokas svečias. Tad ir vaikštau tokiu pusiau besmebeniu pusgalviu įsitvėręs spręsti kryžiažodžius, kurių galima gauti prekybos centruose ir prenumeratoje. O juk buvau studijavęs fiziką universitete, nors balai jau tada pas mane buvo ne per geriausi, matyt ryškėjo ši stekenanti planetos palinkos problema, kuri pas mane užsikrauna šitaip išskirtinai. Galvoje pastovus spengimas, nuo nervų uždegimo, kuris čia pastoviai šitaip kurstomas. Ir sakoma, kad tokia liga yra nepagydoma, nors, kaip girdisi, tai yra kažkokių subjektų įtakoje. O jie štai tokie inertiški ir nežinia kaip galės išvengti tokio saldaus malonumų poreikio. Šis bumerangas pas mane pastoviai grįžinėja ir kiekvieną kartą skaudžiai smogia sukeldamas įtartinas pasekmes. Modelis gan pastovus su nedidelėmis variacijomis ir taip kažkas yra pastoviai užsiciklinęs.

2014 m. kovo 28 d., penktadienis

Kraujo mokestis

Ir toliau porinu apie savo seną bėdą - kaimynai apstatę pjovimo "taškais" pluša vos ne ištisai su grandininiais pjūklais keldami man nelestiną triukšmą. Buvau parašęs į Aplinkos Apsaugos Agentūrą klausimą ar leistinas toks darbas miesto teritorijoje, nes keliamas per didelis triukšmas. Jį persiuntė į Visuomenės Sveikatos centrą, iš kurio gavau atsakymą, kad turėčiau skųsti konkretų kaimyną ir su juo teistis. Mano artimoje aplinkoje to ir užuominose nėra - laiko mane kvaištelėjusiu ir niekas nepalaiko. Tad toks atsakymas pas mane lieka nerealus. Tenka kentėti tą triukšmą, kurį pavadinau kraujo mokesčiu, nes bjauriai veikia per kūną ir ypač galvą. Mistinė informacija praneša, kad finansų ministerija jokių pažeidimų neaptinka. Aukštuose valdžios ešalonuose šis nefiguoruojantis mokęstis niekur nepastebimas, nors čia vykdomi vos ne proskyniniai darbai. Toliau seka Didžiojo Žaidimo kontekstas - pastoviai ginčiujuosi su kažkokiais latreliais, kurie čia už tą mokestį pastoviai nusigėrinėdami kaifuoja. Jų beveik nė nesimato, bet aidas pataiko tiksliai - jie turi atsiliepti ir pasiginčyti, kas didina jų išradingumą neinformuoti apie tokią problemą ir toliau sėkmingai kaifuoti. O tai pas mane vos ne krachas protiniam darbingumui. Galva kaip nuskalpuota, paakiai linkę mėlti, naktį pastoviai nubudinėju - kažkoks ultragarsas neleidžia stabiliai miegoti. Ir pastoviai spengia ausyse - tai nualina mano smegenis ir aš vos ne vos tepaskaitau sėkmingu atveju tai būna keli puslapiai per dieną. Tenka pasoviai kiurksoti prie kryžiažodžių - tai dar sugebu ir tuo naudojuosi. Fizinis darbas tampa nebemielas, nes esu išmušamas iš darbingumo ritmo. Taip ir kukuoju abstrakcijomis nežinodamas kas galėtų konkrečiai pagelbėti šiuo atveju. Atrodo, kad visi linkę kratytis tokio klausimo, nors jis gali būti labai rimtas, nes kelia mirtinas pasekmes tik kiti to ko gero nejaučia. Tiesa, kažkas išnagrinėjo, kad tai yra nuo kažokios deformuotos radiacijos, bet toks dalykas vargu ar kieno nors yra registruojamas. Belieka tikėtis, kad pasiseks su tuo aidinčius Didžiuoju Žaidimu, nes čia pasireiškia ne tik tie latreliai, bet tai labai neapibrėžta ir garantijos niekas neteikia.