2013 m. spalio 12 d., šeštadienis

Centralizavimas ir dozavimas

Kaip nuskurdo mano organizmą aptarnaujančios sistemos. Kai mokiausi universitete mano centrinė nervų sistema buvo aprūpinama centralizuotai viskas buvo funkcionalu ir konkurencinga, nors jau tada jaučiau būsimo nuskurdimo požymius ir gaudavau gan vidutiniškus pažymius. Patekęs dirbti metalo štampuotoju į gamyklą patyriau agresyvų triukšmų poveikį, kas ženkliai nusilpnino centralizuotą tiekimą ir studijuoti toliau aš nebepajėgiau. Galutinį smūgį padarė sesers mirtis. Manau, kad sesuo buvo dengusi nemažą dalį tų agresyvių poveikių, kuriuos buvau patyręs ir dabar tebepatiriu. Prireikė nemažai pastangų sprendžiant kryžiažodžius ir lavinantis per mankštinimasį, kol dabar esu palaikomojoje dozavimo formoje. Galva užblokuota kažkokio spinduliuojamo spengiminio poveikio, kuris turi pasekmių ir širdžiai - dalis ir taip skurdokos energijos nukeliauja kažkokio vampyravimo kryptimi. Per balsus aš girdžiu kažkokius veikėjus, kurie veikia mane diskriminaciškai ir niekaip nepaleidžia iš dozavimo gniaužtų. Na bet su kiekvienu rytu keliantis ir darant mankštą bei vykdant pastangines užduotis yra vilties, kad mane blokuojantys veikėjai susiprotės iki centralizacijos atsatymo - tada tikiuosi atgauti savo kūrybiškumą ir sugeti bent rašyti mokslinę fantastiką. Dabar gi net ilgėliau paskaityti yra sunku. Reikia neužmiršti ir mano lankomos reabilitacijos įstaigos tiek proeblematiškumo tiek palaikymo - nemažai to poeveikio keliukų susieina ir į ją. Matau, kad man nelabai pasisekė atskleisti centralizuotumo funkcionavimo aspektą ir tik gana paviršutiniškai perėjau savo biografijos duomenimis. Antra vertus yra grėsmė nusivažiuoti į nelabai suprantamą terminologiją, tad šiame paprastume yra šiokio tokio racionalumo.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą