2011 m. gruodžio 17 d., šeštadienis

Apie dusulingumą

Kažkokie tipai, kuriuos girdžiu už lango aptarinėjant čia vykstančius reiškinius ėmėsi kažką reguliuoti. Ir atsikapstė iki dusulių kraštinės sąlygos. Ir nelabai suprantama ar jie tai daro iš kvailumo ar rimtai. Jie kažkokie “kvazimodiniai” – taip sakoma apie įnoringas asmenybės. Šalia jų esančios “fermalės” tai vadina pasileidimu. Ir ko tie žmonės neprisigalvoja, kad nereikėtų rimtai dirbti. Na juos čia dar kažkas pakontroliuoja – kaip tos vaikiško protelio būtybės sugeba šį tą nuveikti. Šiaip tai vis atrodo, kad tai yra sabotažinė veikla. Vargstu aš su jais šioje bėdų kronikoje, kol gal kada nors jiems atsiras daugiau protelio. Štai užblokavo ramų poilsį – visą valandą pragulėjau su dusulingumu ir menkai teatsigavau. Nutaisinėja jie mane šitaip beveik kasdien ir niekaip negaliu geriau ir laisviau pasijusti. Jie kažkaip bijo mane netgi palaisvinti nuo vargimo, kuris kyla per visokių mechanizmų keliamų garsų užterštumus. Taip ir egzistuoju su prislėgta vergavimo sveikata, kurioje gydytojai jau nustatė keletos ligų diagnozes, nors ko gero tai kažkoks garsinis organizmo išdrėskimas ir neleidimas jam sugyti. Sunkus tai vargimas lydintis mane ne mažą gyvenimo dalį. Ir kaip galėtume išsivaduoti iš tokio susidariusio stuporo? Priemonių lyg tai yra, pagalba vyksta, bet tai ilgalaikio atrėmimo būdai, kurie dar nesuskuba pasireikšti. O čia trūksta tik paprasčiausio susiprotėjimo. Nors girdisi taip komplikuotai, kad nežinia kur tą susiprotėjimą reiktų įdiegti – neišmanėlių suradimo nežinomasis x tolsta kaip horizontas.

2011 m. spalio 15 d., šeštadienis

Kam pateikti sąskaitą?

Vakar buvo Čekijos ir Lietuvos futbolo komandų susitikimas ir štai koks to susitikimo rezultatas – pas mane įvyko klastinga nemiga. Gal tai kokio nors įvarčio pasekmė. Visą naktį blogai miegojau ir tik 5 val. 40 min. išgirdau čirpinantį netoliese kažkokį grandininį pjūklą. Kažkoks diedas sako ėjęs pro šalį ir aptikęs, kad jam su tuo pjūklu einasi toks “či”. Tai kažkas taip užsisakė brangų kainavusį visą “nenarušį” – šitaip “sugebėjo” suskaičiuoti vienas kaimynas ar jo imitacija, kurių čia prisiveisė nemažai. Lyg tai būtų viešosios tvarkos pažeidimas – dirbta akivaizdžiai draudžiamu laiku, bet kaip pranešti apie tokį valkatinį nusikaltimą? Nustatyti pažeidėją atrodo beveik neįmanoma – kaip gaudyti vėją laukuose. Televizoriaus vedantieji iš “Labo ryto” sureagavo – tai amba kažkokiam klausimui ir sutiko, kad “tūpas mus amba”, bet tai vargu ar tiesioginis ryšys. Tai pas mane yra paskutinės instancijos reagavimas – gal kada nors suveiks ta tūpinė apmokėjimo forma. Kukriniksijos vėlės pavėluotai laksto išdavinėdamos tą atvejį ir nežinia ar sukčiai vėl čia neprisidirbs. Pas juos tai labai gražus, bet jie amžinai klaidingai pramano savo apskaičiavimus ir nelabai paiso įstatymų. Tikėtina, kad ir vėl įvyks koks panašus akibrokštas. Ir lyg tyčia užlūžęs interneto ryšys, todėl dabar negaliu publikuoti.

2011 m. rugsėjo 17 d., šeštadienis

Koks aš sirgalius krepšinyje

Mistinė televizoriaus ir kompiuterio įtaka – kas šiais laikais tuo netiki?  Kompiuteryje stengiuosi nedaryti pražangų ir tikėtina, kad tuo padedu savo komandai. Žaidimas su televizoriumi rungtynių metu per tiesiogines transliacijas ir tai tikėtina, kad padeda. Bent jau taip apie tokius reiškinius atsiliepia tie mistiniai mano girdimi balsai. Nors jie padejuoja, kad tiesiogiai tai nėra pasiekiama, na bet per kažkokią dalį ta pagalba pavyksta. Kliauzės mano gyvenimo tvarkoje – tai gali būti vis uždėto krepšinio pozicinės pražangos. Štai dabar motina varo mane jai padėti ir turiu eiti nebaigęs šio teksto – laukia krepšinio rungtynės ir reikia iki jų suspėti. Tie prakeikti varžovai niekaip negali man atleisti.

2011 m. rugpjūčio 27 d., šeštadienis

Nesupratingųjų prisidirbimas

Anksti ryte dar beveik naktį mane prižadino gailus katytės kniaukimas. Ir supratau, kad todėl blogai pailsėjau kaip reikiant neišsimiegojau. Ir ko gero tai ne pirma mano tokia naktis – aš ir anksčiau girdėdavau darant juos tą draudžiamą jos sudorojimo procedūrą – tas gailus jos miaukimas pasibaigia kažkokiu klaikiu cypimu nuo skausmo ir nenormaliais pojūčiais mano organizme. Tada dar nesupratau atliekant juos kažkokią klaikią egzekuciją – pagal juos tai turėtų pagerinti miegą. Tik tie nusigėrę keistuoliai prisigalvoja tokių kvailysčių – tos katytės akivaizdžiai reikia pagailėti, bet jie užglušę jos kaip reikiant negirdi ir nesupranta, kad daro žiaurybę, kuri yra neleistina ir negalima. Ir toks jų veiksmas parodo kaip aš su jais kamuojuosi – kažkoks pas juos triukšmaujantis angeliukas kukriniksė pastoviai jiems kartoja, kad manęs nekamuotu su pilavojimu – ir iš kur jie ištraukė tą supylinėjimą aštriais mechanizmų garsais. Šioje šitaip jų okupuotoje planetoje jie įsitaisė tokį nelaiminginį, nuo kurio aš dabar esu pastovus ligonis ir kaip reikės pasveikti darosi gan keblu surasti. Jų užglušimas toks, kad net paprasčiausias frazes jie išsiverčia klaidingai ir kaip alkoholikai tenkinasi kenksmingais dalykais nesuprasdami, kad nepataisomai gadina ekologiją.

2011 m. birželio 8 d., trečiadienis

Turistinės kelionės po užsienį

Šią savaitę birželio 11 dieną išvykstu į turistinę kelionę po užsienį. Į Alpių regioną, taip vadinamas tris Alpių karalienes: Italija - Šveicarija - Austrija. Kelionė užsakyta kelionių agentūra "Novaturas". Kaip kažkas pasakė vykstį į teismą arba tokią kelionę. Aibė nepatogumų ir problemų. Man kaip neįgaliam iškyla ir psichinis faktorius - įspūdžiai visai kitokio plano negu pasakoja gidas ir grįžus mažai ką teturiu apie jas kalbėti. Bet kaip ir po turistinio žygio pasitaiso sveikata - neblogas grūdinimosi faktorius. Sportavimo požiūriu manau bus tas pats - laukia pažygiavimai po kalnus. Kelionė savaitinė, nelabai brangi - per metus lasvai įmanoma sutaupyti. O šiokie tokie prisiminiami ir vaizdeliai išlieka - pas mane jie labai migloti, bet turiu vilties, kad atmintis gerės ir įmanoma bus įsiminit daugiau. Mat labai jau tokie žygiai "galopiniai"- šuoliais pralekiame kokiu nors europiniu maršrutu ir pastebiu įsiminimui tik keletą miestų su įspūdingesniai senamiesčiais ar šiaip žinomesnius. Kitame palne tvyro tokie klaikumai, kad nesinori nė prisiminti. Kaip kažkokie viduramžių patamsiai - "psi" faktorius rodo, kad psichinio plano užterštumo problemos iš vietos menkai tejuda. Atrodo, kad klesti juodoji magija, o mane lydintis mistiniai pagalbininkai tik prošvaistėlė ekstrasensinio šarlatanizmo liūne. Galima pasiguosti, kad tai kažkoks specialus blokas ir veikiau išimtis, negu taisyklė. Nors prisiminus Černobylio ir Meksikos įlankos avarija galima pamanyti, kad skirtumas tarp to dirbtinumo ir realumo ne toks jau didelis.

2011 m. gegužės 11 d., trečiadienis

Bėdos kronikos tęsiasi

Na štai ir toliau sėdžiu su neįgalumu namie atakuojams iš aplinkinių kaimynų pusės. Kas atakuoja tų darbų triukšmais? Sakyčiau, kad kaimynai savo agregatų darbais. Bet štai atsiranda mistiškoji dalyko pusė ir pasidaro nebeaišku nei kas dėl to galėtų būti atsakingas, nei kas galėtų padėti šioje problempje. Visur įžiuriu kažokį blokavimą mane suturiantį. Dangaus balsas ( t.y. kažkas iš kaimynų pusės - niekad neinantis į akistatą) nurodinėja palaukti, bet kartu vyksta kuisinis paspirginimas su visokiais įtartinais papildomais veiksniais. Signalizacinio tipo astralai kartais baigia nusirėkti nuo tokių pažeidimų. Bet ar juos kada nors kas nors paisys? Psichiatrai tai vadina anomaliu reiškiniu ir linkę nuo gydyti nuo jų girdėjimo. Nors patys "balsai" tai vadina užglušimu nuo ligos. Sukčiai "pražūvantys nuo savo suktumo" tą užglušimą lyg tai pasigamina - vagims negirdintiems siganlizacijos ramiau - nors tai yra akivaizdus stručio sindromas. Vogimas neša tik nuostolius ir nelaimes. Bent šiuo atveju. Mano dėmesio sritis jų gadinama gal dar ilgai turės atsistatinėti, jei turės tokią galimybę. Dabar beveik negaliu ilgai skaityti, ima nuovargis ir pailsimas, įprastos pastangos reiklauja papildomų pastangų. Mokama kardiologė aptiko, kad tai gal būt ir širdies vožtuvo sutrikimas, bet jos tyrimo duomenys pas mane kažkaip paslaptingai dingo ir tikslių įrodymų vėl neturiu. Problema gauti paprasčiausią pažymą iš poliklinikos, kad man kenkia triukšmas. Bent turėčiau su kuo apeliuoti, jei prireiktų.